Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T. po sutuoktinio J. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja yra A. T. ir J. T. dukra. Pareiškėjos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Minėti statiniai yra registruoti tik pareiškėjos mirusios motinos A. T. vardu. Pareiškėjos motina testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjai. Pareiškėja yra priėmusi po motinos mirties likusį palikimą ir jai yra išduotas minėtą faktą patvirtinantis liudijimas. Pareiškėjai tvarkantis palikimo priėmimo dokumentus tapo žinoma, kad po sutuoktinio J. T. mirties pareiškėjos motina A. T. nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Abu pareiškėjos tėvai (duomenys neskelbtini) esančiuose namuose gyveno iki savo mirties. Nors po pareiškėjos tėvo mirties pareiškėjos motina nesikreipė dėl po sutuoktinio J. T. mirties likusio palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjos motina toliau gyveno ir prižiūrėjo bei rūpinosi gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina po pareiškėjos tėvo mirties toliau gyveno ir prižiūrėjo bei rūpinosi gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po pareiškėjos tėvo mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės notarinės kontoros 1983-1992 metų, (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notaro biuro 1992-1996 metų ir (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro 1992-2000 metų dokumentuose žinių apie J. T. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Gyventojų registro pateiktais duomenimis nustatyta, kad

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. T. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. T. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra A. ir J. T. dukra (Gyventojų registro pateiktais duomenimis, pareiškėja yra vienitelis A. T. ir J. T. vaikas). Pareiškėjos motina A. T. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas J. T. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) ir kaip nurodė pareiškėja būnant santuokoje jiems priklausė gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad minėtas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė A. T.. (duomenys neskelbtini) testamentu pareiškėjos motina A. T. visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko pareiškėjai. 2025 m. sausio 8 d. liudijimas patvirtina, kad A. T. palikimą priėmė pareiškėja V. B.. 2025 m. vasario 11 d. pažymoje apie pastatus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 1991-1995 ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), A. T. vardu (duomenys neskelbtini) registruotas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad paveldėjimo bylos po J. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. 2025 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) regioninio valstybės archyvo rašte dėl J. T. paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės notarinės kontoros 1983-1992 metų, (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notaro biuro 1992-1996 metų ir (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro 1992-2000 metų dokumentuose žinių apie J. T. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra.

Pareiškėja nurodė, kad jos motina toliau gyveno ir prižiūrėjo bei rūpinosi gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo remonto darbai buvo atlikti po pareiškėjos tėvo mirties, o dalis statinių buvo pastatyti tik po pareiškėjos tėvo mirties, t. y. ūkinis pastatas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.13 straipsnį, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. T. po sutuoktinio (turto palikėjo) J. T. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. mirus sutuoktiniui toliau gyveno ir prižiūrėjo bei rūpinosi gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), kurie vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas nereiškė prieštaravimų dėl palikimo priėmimo. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. T. po sutuoktinio J. T. mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. T. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė A. T..

Teismas sprendžia, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.