Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams S. H. ir A. H. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko ir nepateikė prašymo (-ų) atidėti bylos nagrinėjimą, o apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl, proceso dalyviams nedalyvaujant, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pareiškėja Koncesijos sutarties pagrindu, teisės aktų nustatyta tvarka Jurbarko rajono savivaldybės pavedimu atlieka atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, atliekų tvarkymo ir vietinės rinkliavos administravimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (Nuostatų 19 p.), taip pat organizuoti ir tvarkyti Vietinės rinkliavos mokėtojų registrą (Nuostatų 7 p.; toliau – Registras). Pagal Registro duomenis pareiškėja parengia ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus (Nuostatų 30 p.). Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį į Mokėjimo pranešime nurodytą Vietinės rinkliavos surenkamąją sąskaitą iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d. (Nuostatų 31 p.). Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 40 p.). Nuostatų 28 punktas apibrėžia, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus savivaldybės teritorijoje ir visi fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę ar kitokią veiklą savivaldybės teritorijoje. Komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas ir kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (Nuostatų 5.4 p.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties), esantis (duomenys neskelbtini) (VĮ ,,Registrų centras“ 2020-09-08 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), todėl pagal Nuostatų 5.4. punktą jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Kadangi nekilnojamojo turto objektas atsakovams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir tai pažymėta viešajame registre (CK 3.87 str., 3.88 str. 3 d.), todėl toks turtas turi būti valdomas ir juo disponuojama abiejų sutuoktinių susitarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Kai atsakovai pareiškėjos atžvilgiu yra solidarieji skolininkai, pareiškėja turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 7 d.).

Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir 2020-09-08 pažymos Nr. 20-R-00003273 matyti, kad atsakovai nuo 2017-07-01 iki 2019-12-31 nesumokėjo jiems paskaičiuotos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 34,78 Eur dydžio įsiskolinimas. Gavę įstatymo nustatyta tvarka teismo atsiųstą pareiškėjos prašymą priteisti šį įsiskolinimą atsakovai nepateikė įrodymų, kad už prašomą laikotarpį būtų sumokėję vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įtvirtinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, o nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos reikalavimas dėl 34,78 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Prašymą tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų S. H. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. H. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai UAB ,,Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ 34,78 Eur (trisdešimt keturis eurus ir 78 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per 30 kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.