Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios R. K. firmos atstovui bankroto administratoriui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios R. K. firmos ieškinį atsakovui R. K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės R. K. firmos vardu bankrutavusios R. K. firmos bankroto administratorius D. J. pareiškė teisme ieškinį buvusiam R. K. firmos vadovui ir savininkui R. K., jame suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovei 191 482,75 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2017-09-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1062-413/2018 R. K. firmai (toliau - Įmonė) iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2017-09-23. Bankroto administratoriumi paskirtas D. J. (sąrašo B-FA194). Šia nutartimi įmonės vadovui buvo nustatytas 10 dienų terminas, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, pateikti administratoriui įmonės turtą ir visus turimus dokumentus. Dokumentai ir įmonės turtas bankroto administratoriui neperduoti. Kauno apygardos teismas 2017-11-07 nutartimi patvirtino R. K. firmos bankroto byloje 79 996,71 Eur kreditorinių reikalavimų sumą, vėliau 2017-11-13, 2018-01-10, 2018-01-24, 2018-05-11 nutartimis tikslinti kreditoriniai reikalavimai, šiuo metu yra patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, iš viso 191 482,75 Eur sumai.

Ieškinyje nurodoma, jog vieninteliu įmonės vadovu (valdymo organas) ir įmonės savininku (akcininku) nuo įmonės įkūrimo 2001 metais buvo R. K.. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Įmonės (bendrovės) administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010). Be to, įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; įstatymo nuostatuose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABI 19 straipsnio 8 dalis), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), taip pat CK 2.87 straipsnio 7 dalis nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą išvadai, kad bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žala (nuostoliai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 11 20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 444/2009; 2009 11 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat, kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Kaip minėta, įmonės vadovas atsako ir už netinkamą savo pareigų vykdymą (CK 2. 87 straipsnio 7 dalis). Šiuo atveju, žalos dydis turėtų būti skaičiuotinas, kaip kreditorinių reikalavimų suma, t. y., žala įmonei yra visa patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma - 191 482,75 Eur.

Nagrinėjamu atveju yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kadangi atsakovui, rūpestingai atliekant teisės aktuose jam priskiriamas pareigas ir laiku kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, taip pat, tinkamai atliekant savo, kaip įmonės vadovo pareigas, vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, kreditoriniai reikalavimai būtų mažesni, o įmonė galimai būtų pajėgusi visiškai ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovo R. K. kaltė (CK 6.248 str.) sutapatinama su jo neteisėtais veiksmais (neveikimu), todėl yra preziumuojama, kurią paneigti turi pats atsakovas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurias prašoma teismo priteisti.

Atsakovui R. K. procesiniai dokumentai įteikti 2018-06-07 (b. l. 31), apie parengiamąjį teismo posėdį pranešta 2018-09-01 (b. l. 48, 51), jis pats dalyvavo 2018-08-07 teismo posėdyje (b. l. 56, 57), atsakovui pasirašytinai pranešta apie sekantį teismo posėdį (b. l. 53). Atsakovas R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje yra nustatyta, jog R. K. firma, juridinio asmens kodas 135748289, Juridinių asmenų registre įregistruota 2001-04-02, registracijos adresas – (duomenys neskelbtini). Iš viešos teismų sistemos „Liteko“ duomenų bazės nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017-09-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1062-413/2018 R. K. firmai (toliau - Įmonė) iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2017-09-23. Bankroto administratoriumi paskirtas D. J. (sąrašo B-FA194). Kauno apygardos teismas 2017-11-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1062-413/2018 už teismo įpareigojimo perduoti paskirtajam įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus paskyrė bankrutuojančios R. K. firmos vadovui ir savininkui R. K. 1000 Eur baudą valstybės naudai, ta pačia nutartimi pakartotinai nustatė R. K. 10 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1062-413/2018 yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo 2017-07-26 duomenimis, informacijos apie R. K. firmos finansinės atskaitomybės pateikimą Registre nėra.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas bankrutavusios R. K. firmos bankroto administratorius pareiškė ieškinį buvusiam įmonės savininkui R. K., kuriame suformulavo reikalavimą priteisti bankrutavusios įmonės naudai 191 482,75 Eur žalai atlyginti, įrodinėjo, kad įmonės vadovas ir savininkas įmonei ir jo kreditoriams padarė tokio dydžio turtinę žalą, nes įmonei esant nemokiai, laiku nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, be to bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto ir įmonės buhalterinių dokumentų. Ieškovas teigia, kad žala lygi susidariusių kreditorinių reikalavimų sumai, nes įmonė ilgą laiką veiklos nevykdė, nemoki buvo nuo pat įregistravimo dienos.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo (savininko) civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo (akcininko) neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (akcininkas). Įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis), o ne dalyvius, todėl pirminė pareiga veikti bendrovės vardu tenka įmonės vadovui. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas buvo ir įmonės vienasmenis valdymo organas ir jos vienintelis dalyvis (akcininkas), nėra svarbu atriboti įmonės dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumus dėl jų atliekamų funkcijų bendrovėje, sprendžiant dėl atsakovo R. K. civilinės teisinės atsakomybės sąlygų ir pagrindų, jam nevykdant ĮBĮ 4 straipsnyje numatytų sąlygų ir 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad bankroto byla R. K. firmai buvo iškelta pagsl kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareiškimą. Kauno apygardos teismo 2017-09-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1062-413/2018 buvo konstatuotas bendrovės nemokumas. Šios aplinkybės pagrindžia ieškovo argumentus, jog bendrovės vadovas ir kartu akcininkas R. K. bendrovei esant nemokiai, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju jis pažeidė imperatyvų įstatymo reikalavimą, kas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus atsakovo veiksmus (ĮBĮ 4 straipsnis, 8 straipsnio 1 dalis, CK 6.246 straipsnis).

Akivaizdu, kad ne teismo nutartis iškelti bankroto bylą sukuria bendrovės nemokumo būseną, nutartimi yra tik konstatuojama būsena, atsiradusi - geriausiu atveju – prieš pareiškimo teismui pateikimą. Iš viešos teismų sistemos „Liteko“ duomenų bazės nustatyta, kad į Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. eB2-1062-413/2018 yra perduota eilė antstolių vykdomųjų raštų, kurių turinys įrodo, kad didžioji dauguma R. K. firmos skolinių įsipareigojimų kreditoriams susidarė 2005-2009 metais. Pagal šiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas prievoles Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1062-413/2018 patvirtino bankrutavusios bendrovės kreditorių reikalavimus iš viso 191 482,75 Eur sumai. Ieškovas byloje teigė, kad įmonė nuo pat jos įsikūrimo pradžios 2001 metais veikė nuostolingai, buvo nemoki. Atsakovas byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvavo, todėl nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų apie įmonės nemokumą ir nemokumo susidarymo laikotarpį. Teismas įvertinęs pirmiau nurodomas aplinkybes ir tą nustatytą aplinkybę, jog Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo 2017-07-26 duomenimis, informacijos apie R. K. firmos finansinės atskaitomybės pateikimą Registre nėra, paaiškėjusį faktą, kad jokio turto bendrovėje po bankroto bylos iškėlimo nėra, sprendžia, kad bendrovė R. K. firma nuo pat jos įkūrimo dienos buvo nemoki. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimas už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą priteisiamas įmonei, o ne jos kreditoriams, todėl nustatant žalos dydį, turi būti vertinama ne išaugusi skolos apimtis konkrečiam kreditoriui, bet bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ir padidėjusi, ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė byloje jokių įrodymų, jog įmonei veikiant, ji buvo moki, nors ir turėjo skolinių įsipareigojimų kitiems ūkio subjektams. Nesant byloje tokių įrodymų, teismas sutinka su ieškovo įrodinėjama aplinkybe, kad įmonė buvo nemoki nuo jos įkūrimo, jog atsakovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tuoj pat nuo įmonės įkūrimo 2001 metais, todėl kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, patvirtintas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1062-413/2018, kurio dydis yra 191 482,75 Eur, ir kurio įmonė jos bankroto procese negali ir negalės padengti kreditoriams (CK 6.249 straipsnis).

Ši žala bendrovei ir jos kreditoriams padaryta neteisėtais R. K. veiksmais, todėl tarp neteisėto veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kaip jau minėta anksčiau šiame teismo sprendime, atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos (CK 6.248 straipsnis). Todėl bankrutavusiai bendrovei iš atsakovo yra priteisiama 191 482,75 Eur suma padarytai žalai atlyginti (CPK 178 straipsnis, CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246-6.249 straipsniai).

Priteisus iš atsakovo bendrovei 191 482,75 Eur žalos sumą, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovei 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis.

Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, valstybė turėjo 4,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės b. l. 2). Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti R. K. firmai (į. k. 135748289) iš R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 191 482,75 Eur žalai atlyginti, 5 procentų palūkanas nuo priteistos 191 482,75 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti valstybei iš R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,88 Eur turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.