Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Linos Ugnės Dzikienės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0050/02/00543, suinteresuoti asmenys M. J., A. J., I. J. ir išieškotoja S. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja antstolė kreipėsi į teismą, prašydama vykdomojoje byloje Nr. 0050/02/00543 mirusį skolininką V. J. (toliau – skolininkas) pakeisti palikimą priėmusiais M. J., A. J. ir I. J. Prašyme nurodoma, kad vykdant Kauno r. apylinkės teismo 1999 m. vasario 1 d. vykdomąjį raštą Nr. AV-31 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko išieškotojai, nustatyta, kad skolininkas mirė 2016 m. gegužės 31 d. Skolininkui priklausantį turtą paveldėjo M. J., A. J. ir I. J. Teisiniame santykyje yra galimas teisių perėmimas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, antstolio prašymas išnagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešant apie jo nagrinėjimą suinteresuotiems asmenims.

Iš pateiktos teismui vykdomosios bylos Nr. 0050/02/00543 matyti, kad antstolė vykdo Kauno rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 1 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. AV-31 dėl skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojai (v. b. l. 3–4). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, skolininkas mirė 2016 m. gegužės 31 d. (v. b. l. 47, 62).

Šalies pakeitimą jos teisių perėmėju vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnio normos. Pagal šias nuostatas vykdymo procese išieškotojas arba skolininkas pakeičiamas jo teisių perėmėju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu. Pažymėtina, kad šalies pakeitimui vykdomajame procese, kaip ir bet kurioje kitoje proceso stadijoje, nepakanka pateikti teismui prašymą, įvardijant jame šalies teisių ir pareigų perėmėją, būtina vadovautis bendrosiomis procesinio teisių perėmimo taisyklėmis ir pagrįsti, kad šis perėmė tam tikras pirmtako teises ar pareigas. Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, be kita ko, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis.

Visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės. Testamentų registro 2016 m. spalio 20 d. išrašas patvirtina, kad po skolininko mirties palikimą 2016 m. liepos 14 d. priėmė M. J., o 2016 m. liepos 20 d. – A. J. ir I. J. (v. b. l. 63) (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Tai reiškia, kad viena iš skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį sąlygų yra nustatyta.

Kitos sąlygos – išieškotojo ir naujojo skolininko materialiuose teisiniuose santykiuose teisinės prievolės – nustatymui reikšmingas yra CK 5.63 straipsnio aiškinimas ir taikymas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnį, reikšminga yra nustatyti ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nustatyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Dėl CK 5.63 straipsnio taikymo pakeičiant skolininką CPK 596 straipsnio pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo, įgyvendinamo prieš palikimą priėmusius įpėdinius nustatymui neturi reikšmės aplinkybė, kad kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio tikslus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta jame numatytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009) bei viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nurodytas reglamentavimas, nustatantis konkrečius kreditorių reikalavimų pateikimo terminus, sudaro prielaidas civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui, t. y. kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, apie kurias jiems buvo pareikšta per nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog palikėjos kreditorė išieškotoja nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka būtų pareiškusi reikalavimus palikėjo skolininko įpėdiniams M. J., A. J. ir I. J., vadinasi jos reikalavimo patenkinimo klausimas neišspręstas. Pažymėtina, kad, kaip matyti, skolininkas skolą yra sumokėjęs (v. b. l. 39), galimai likęs tik vykdymo išlaidų išieškojimo klausimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nebuvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas, todėl antstolės prašymas atmetamas (CPK 593 straipsnis, 596 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 593 straipsniu, 596 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjos antstolės Linos Ugnės Dzikienės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0050/02/00543, suinteresuoti asmenys M. J., A. J., I. J. ir išieškotoja S. J.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.