Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės D. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės D. B. pareiškimą skolininkui G. B. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismui kreditorė D. B. pateikė pareiškimą skolininkui G. B. dėl 250 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, paramos pilnamečiam vaikui priteisimo nuo 2016-10-10 iki 2022-10-10, t. y., iki kol mokysis. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi prašymas perduotas nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės D. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad D. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametė, todėl byla dėl paramos (išlaikymo) pilnamečiam vaikui priteisimo turi būti nagrinėjama ginčo teisena.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atskiruoju skundu apeliantė D. B. prašo panaikinti 2017 m. gegužės 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes 2017 m. balandžio 24 d. apeliantės pareiškimas teismui dėl teismo įsakymo išdavimo atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 431 str. 1 d. keliamus kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų), taip pat dėl kilnojamojo daikto priteisimo. Teismas, gavęs kreditoriaus pareiškimą, patikrina, ar pareiškimas atitinka nustatytus reikalavimus ir išsprendžia pareiškimo priėmimo klausimą (CPK 435 straipsnio 1, 2 dalys). Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo reglamentuota CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, t. y. teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Nesant duomenų apie vaiko mokymosi trukmę, pažangumą, galimybes įsidarbinti, pajamas, teismas neturi galimybės įvertinti išlaikymo pilnamečiam vaikui reikalingumą ir tėvo galimybes jį teikti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byla dėl paramos (išlaikymo) pilnamečiui vaikui priteisimo turi būti nagrinėjama ginčo teisena, kadangi, kai vaikas yra pilnametis ir jam būtina parama, o vaiko išlaikymo pareigos nevykdo vienas iš tėvų, ieškinys turi būti pareiškiamas šią pareigą nevykdančiam vaiko tėvui ar motinai, o pareigą vykdantis vaiko tėvas (motina) įtraukiamas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų pagal LR CPK 47 str. 1 d. (2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimas “Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” Nr. 54 20 p.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Šiaulių apylinkės teismas, atsisakydamas priimti kreditorės D. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir grąžindamas jį pareiškėjai, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.