- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-03-06
- Bylos Nr.
- II-2-906/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00287-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Nukentėjusysis
- G. E.
- Pažeidėjas
- E. P.
- Advokatai
- Audrius Stonkus
- Kategorijos
- 21.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui Mariui Uksui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo E. P. (toliau – Pareiškėjas), gimusio 1983 m. kovo 2 d., gyvenančio Taikos pr. 51-26, Klaipėda skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 30-ANR-N-6339-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2023 m. gegužės 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyr. tyrėja Simona Matuizaitė surašė E. P. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31_ANR_P9932-2023 su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 481 str. 1 d. Nusižengimo esmė: E. P. 2023 m. sausio 2 d., 12.50 val. Klaipėdos m. Taikos pr. 61, būdamas viešoje vietoje, prekybos centre, įėjo į moterų tualetą, bei telefonu galimai filmavo tualeto kabinoje sėdinčią moterį, tokiais veiksmais jis išgąsdino moterį ir pažeidė viešą tvarką ir žmonių rimtį. Administraciniame nurodyme buvo siūloma sumokėti minimalią baudą 15 Eur (b. l. 14-16).
Administracinis nurodymas neįvykdytas.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėja A. Paulauskienė 2023 m. birželio 7 d. administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą Nr. 30-ANR-N-6339-2023, kuriuo E. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį. Nusižengimo esmė, jog E. P. 2023 m. sausio 2 d., 12.50 val. Klaipėdos m. Taikos pr. 61, būdamas viešoje vietoje, prekybos centre, įėjo į moterų tualetą, bei telefonu galimai filmavo tualeto kabinoje sėdinčią moterį, tokiais veiksmais jis išgąsdino moterį ir pažeidė viešą tvarką ir žmonių rimtį. E. P. paskirta 85 Eur bauda (b. l. 10-11).
2023 m. birželio 30 d. teisme gautas, policijos įstaigos persiųstas, administracine tvarka nubausto E. P. advokato Audriaus Stonkaus skundas. Skunde nurodoma, kad E. P. policijos įstaigoje parodytame vaizdo įraše asmuo yra ne E. P., kadangi jis tuo metu buvo namie, tą gali patvirtinti jo mama Z. P. Prašoma panaikinti 2023 m. birželio 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjo nutarimą ir teiseną E. P. atžvilgiu dėl ANK 481 str. 1 d. nutraukti. Nutraukus teiseną, prašoma priteisti advokato išlaidas. (b. l. 3-8)
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą. Nurodoma, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų: protokolas-pareiškimas, tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas, fotonuotraukos, nustatyta ir įrodyta, kad E. P. padarė administracinį nusižengimą numatyta ANK 481 str. 1 d., ką patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu atvykusi nukentėjusioji G. E., kuri atpažino E. P., patvirtino, kad tai tas pats asmuo, kuris 2023 m. sausio 2 d. galimai ją filmavo tualeto kabinoje (b. l., 9-11, 38-40).
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas bylos nagrinėjimo metu palaikė Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Prašė vaizdo tyrimo ekspertizę, siekiant nustatyti ar vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo yra atsakomybėn patrauktas asmuo.
E. P. bylos nagrinėjimo teisme metu 2023 m. liepos 20 d. palaikė savo pateiktą skundą, teisme nepripažino kaltės, teigė, kad vaizdo medžiagoje yra ne jis. Nežino, kodėl į policijos įstaigą buvo pakviestas būtent jis ir kodėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. 2023 m. sausio 2 d. – įvykio dieną – jis prisimena, nes tai buvo mėnuo po jo tėvo mirties, vakare turėjo eiti į bažnyčią. Visą dieną buvo namuose. Teigė, kad tą gali paliudyti jo mama Z. P.. Nukentėjusios G. E. nepažįsta. Policijos įstaigoje lankėsi dėl kitos bylos, kai jis galimai buvo ten atpažintas.
Teismo posėdžio 2023 m. liepos 20 d. metu liudytoja apklausta Z. P., kuri yra E. P. motina, patvirtino atsimenanti tą dieną t. y. 2023 m. sausio 2 d., kad sūnus E. P. visą dieną buvo namuose, kadangi tai buvo po jo tėvo mirties.
Teismo posėdžio 2024 m. vasario 28 d. metu nukentėjusioji G. E. parodė, kad tikslios dienos neatsimena, tai galėjo būti praėjusių metų sausio 2 d., ji dirbo prekybos centre „ (duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje. Darbo metu apie 12 val. nuėjo į viešą moterų tualetą, esatį priešais piceriją „(duomenys neskelbtini)“, prie eskalatorių. Prieš tai jai kolegė buvo sakiusi, kad moterų tualete kolegę stebėjo vyras, žinodama apie tokį įvykį G. E. atlikdama gamtinius reikalus, pakėlė akis ir pamatė, kad iš gretimos tualeto kabinos, galimai pasilipęs ant unitazo, per kabinos viršų ją stebi vyras ir iškėlęs telefoną galimai filmuoja. Matė iš dalies vyro veidą, vyras buvo su kepure su snapeliu, pilkos ar tamsiai mėlynos spalvos, prekinio ženklo pavadinimo ar kitų užrašų ant kepurės nepastebėjo. Specifinių, individualių vyro bruožų nepastebėjo pagal ką būtų galima jį atpažinti. G. E. iš išgąsčio sušukus, vyras išbėgo iš tualeto ir ji jo daugiau nematė. Kreipėsi į policiją su pareiškimu. Po kiek laiko buvo pakviesta į policijos komisariatą Klaipėdoje atpažinti vyrą, kuris galimai ją filmavo tualete. Užėjus pas tyrėją į kabinetą, ten buvo vienas vyras, tyrėja paklausė ar tai tas pats asmuo, kuris filmavo, G. E. nurodė, kad turbūt tas pats, kiek suabejojo. Tuomet tyrėja parodė vaizdo įrašą, kurį pateikė prekybos centro apsauga, tuomet G. E. atpažino asmenį – E. P., nurodė, kad tai tas pats asmuo, kuris ją filmavo. Tyrimo metu prašė neturtinės žalos atlyginimo, tačiau dabar nebereikalauja, atsisako pareiškimo dėl žalos.
Teismo posėdžio 2024 m. vasario 28 d. metu liudytoja Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyr. tyrėja Simona Matuizaitė parodė, kad jai buvo pavesta ištirti nagrinėjamo administracinio nusižengimo aplinkybes, asmuo galimai padaręs administracinį nusižengimą nebuvo nustatytas. Simona Matuizaitė pastebėjo policijos įstaigoje E. P., kuris lankėsi pas kolegę kitoje byloje atliekant procesinius veiksmus. Dar kartą peržiūrėjo administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantį vaizdo įrašą ir jai nekilo abejonių, kad vaizdo įrašuose yra tas pats pas kolegę atvykęs E. P.. Atpažino jį iš to, kad tiek vaizdo įraše, tiek policijos komisariate vyras buvo su tokios pat spalvos kepuraite ir apranga panaši, veido bruožai. Išsikvietusi į policijos įstaigą surašė E. P. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu dėl padaryto administracinio nusižengimo. E. P. neigė, kad vaizdo įraše esantis asmuo yra jis, neigė padaręs nusižengimą, atsisakė pasirašyti protokolą, vyro atsisakymą pasirašyti matė ir kabinete buvę kolegos. Simona Matuizaitė parodė, kad daugiau jokių veiksmų šioje byloje neatliko. Žino , kad nukentėjusioji atpažino E. P. kai buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, ji tuo metu nedalyvavo.
2023 m. gegužės 5 d. Simonos Mautuizaitės tarnybiniame pranešime nurodė, kad atliekant tolimesnius veiksmus administracinio nusižengimo byloje, asmuo, įvykdęs nusižengimą nustatytas, tai E. P. Susisiekus su E. P., jis atvyko į policijos įstaigą, jam paaiškinta, dėl ko yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Parodžius jam vaizdo įrašą, E. P. teigė, kad vaizdo įraše esantis asmuo yra ne jis, paaiškinimus teikti atsisakė (b. l. 17);
DVD-R laikmena su vaizdo įrašu iš įvykio vietos koridoriaus, kuriuo patenkama į viešus tualetus, kuriame užfiksuotas asmuo, galimai padaręs administracinį nusižengimą (b. l. 9);
Galimai administracinį nusižengimą padariusio asmens fotonuotrauka iš vaizdo įrašo (b. l. 20-21);
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyr. tyrėjo 2023 m. sausio 3 d. nutarimas pripažinti G. O. nukentėjusiąja (b. l. 23);
2023 m. sausio 2 d. G. O. parodymų protokolas, kuriame nurodoma, kad G. O. nuėjus į „Akropolio“ viešąjį tualetą, pakėlusi galvą pamatė, kad ją atliekančią gamtinius reikalus galimai mobiliuoju telefonu filmuoja vyras, moteriai sušaukus, vyras pabėgo (b. l. 24-25);
2023 m. sausio 2 d. G. O. civilinis ieškinys 500 Eur sumai dėl neturtinės žalos (b. l. 26);
2023 m. liepos 20 d. teismo nutartimi paskirta administracinio nusižengimo byloje atlikti vaizdo tyrimo ekspertizę (b. l. 49-50);
2024 m. sausio 23 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte teismui pateikta išvada, kad nustatyti, ar administracinio nusižengimo byloje pateiktuose dviejuose vaizdo įrašuose matomas žmogus įeinantis ir išeinantis iš moterų tualeto yra administracinėn atsakomybėn traukiamas E. P., negalima. Nurodyta, kad tiriamo asmens ir E. P. atvaizduose nurodyti išorės elementų požymiai sutampa, tačiau dėl nepakankamos tiriamų vaizdų kokybės, neryškių kontūrų dalis požymių nustatyta tikėtinai. Dėl šios priežasties, dėl tiriamojo asmens pridengtos galvos ir veido nėra galimybės nustatyti ir palyginti daugiau atskirų išorės elementų požymių. Nustatyti išorės elementų požymių sutapimai yra bendro pobūdžio, būdingi daugeliui asmenų, todėl jų nepakanka identifikuoti asmenį. (b. l. 56-62)
2024 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertas, atlikęs vaizdo tyrimo ekspertizę, Kęstutis Graželis, parodė, kad patvirtinti arba paneigti tai, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo yra E. P. negali dėl nepakankamos vaizdo įrašų kokybės ir asmenį individualizuojančių požymių trūkumo. Nors kai kurie asmens išorės elementų požymiai ir sutampa, tačiau jie būdingi daugeliui asmenų, taigi patvirtinti arba paneigti, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo yra E. P. – negali.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Byloje iš esmės keliamas klausimas dėl kaltės, dėl surinktų įrodymų pakankamumo, jų leistinumo ir įrodomosios reikšmės. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pareiškėjo E. P. kaltę iš esmės grindžia šiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, nuotraukomis ir vaizdo įrašu iš koridoriaus link viešųjų tualetų, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie nustatytą atsakomybėn trauktiną asmenį, nukentėjusiosios parodymais ir atpažinimo veiksmu, kuris nebuvo protokoluojamas ar kitaip fiksuojamas.
ANK 593 straipsnis numato, kad Administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: 1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; 2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; 3) atlikti parodymą atpažinti; 4) atlikti akistatas; 5) atlikti parodymų patikrinimą vietoje; 6) atlikti eksperimentą; 7) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; 8) paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; 9) gauti specialisto paaiškinimus; 10) pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; 11) kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) nuostatos.
BPK 191 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad prieš parodymą atpažinti asmuo turi būti apklausiamas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintą asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį. Šios nuostatos tyrimą atlikusios įstaigos pareigūnai nesilaikė. Nukentėjusiosios apklausa atlikta formaliai ir paviršutiniškai, parodymus duodančiam asmeniui nebuvo užduoti klausimai apie pažeidimą galimai padariusį asmenį, jo išvaizdą, aprangą, ypatingas žymes ir galimybė jį atpažinti. Galimai atsakomybėn traukiamą asmenį pirmiausia nustatė tyrimą atlikusi pareigūnė Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK Vyresnioji tyrėja Simona Matuizaitė, pamačiusi policijos įstaigoje lankytoją panašų į asmenį matytą vaizdo įraše. Tyrimą atliekanti pareigūnė neatliko jokių ANK 593 straipsnyje numatytų veiksmų, 2023 m, gegužės 5 d. tarnybiniame pranešime formaliai konstatavo pati, jog nustatytas atsakomybėn traukiamas asmuo E. P. ir surašė jam administracinio nusižengimo protokolą.
Teismo proceso metu nustatyta, kad nutarimo priėmimo stadijoje nutarimą priimantis pareigūnas faktiškai atliko papildomus tyrimo veiksmus – asmens atpažinimą, kurio eigos nefiksavo, tačiau tarnybinėse patalpose buvo parodytas atsakomybėn traukiamas asmuo E. P. nukentėjusiajai G. E. (ankstesnė pavardė O.). Taigi faktiškai atliktas asmens atpažinimo veiksmas, ką patvirtino G. E. teismo posėdžio metu. G. E. taip pat nurodė teismui, kad nors iš pradžių dvejojo, tačiau tyrėjai parodžius vaizdo įrašą jai abejonių nebekilo. Asmens parodymo atpažinti tvarką numato BPK 192 str. 1 d. Atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę. 2 d. Parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys. Ši taisyklė netaikoma lavono atpažinimo atvejais. 4 d. Parodymo atpažinti pradžioje atpažintinam asmeniui pasiūloma užimti bet kokią vietą tarp parodomų asmenų. Tai pažymima protokole. 5 d. Parodomų asmenų grupė nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama. 6 d. Jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. 7 d. Asmuo gali būti parodomas atpažinti ir iš vaizdo įrašo, padaryto laikantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų taisyklių. 8 d. Asmenį šiame straipsnyje nustatyta tvarka taip pat gali būti pasiūloma atpažinti ir pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius.
Teismo vertinimu, šio procesinio veiksmo metu buvo padaryti grubūs procedūriniai pažeidimai dėl asmens atpažinimo: nefiksuotas procesinis veiksmas, parodytas atpažinti vienas asmuo, atpažįstančiam asmeniui suabejojus buvo parodytas vaizdo įrašas galimai įtakojęs atpažįstantį asmenį. Be to vadovaujantis ANK 615 str. 3 d. „tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros“. Nesilaikant nustatytos tvarkos gauti duomenys negali būti pripažinti leistinais įrodymais. G. E. parodymai teisme apie atpažintą asmenį taip pat yra įtakoti aukščiau minėtų procedūrinių pažeidimų, dėl ko jos parodymai jos parodymai negali būti pripažinti objektyviai, patikimais ir leistinais. Todėl teismas negali vadovautis nukentėjusiosios parodymais, kuriais ji teigia atpažinusi galimai nusižengimą padariusį asmenį.
Kaip jau minėta 2024 m. sausio 23 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nurodyta išvada, kad negalima nustatyti, ar administracinio nusižengimo byloje pateiktuose dviejuose vaizdo įrašuose matomas žmogus įeinantis ir išeinantis iš moterų tualeto yra administracinėn atsakomybėn traukiamas E. P.. Jei jau ekspertas atlikęs vaizdo įrašo ir gyvo asmens palyginimą negalėjo nustatyti tapatumo, tai atitinkamai kritiškai vertintina ir pareigūnės Simonos Matuizaitės tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė apie nustatytą asmenį, taip pat abejotina ir nukentėjusiosios galimybė atpažinti asmenį.
Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu „in dubio pro reo“ principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta neginčijamų duomenų apie tai, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 str. 1 d. padariusį asmenį. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju E. P. yra nubaustas nepagrįstai, neįrodžius jo kaltės, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinė teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo
Pareiškėjas E. P. kartu su skundu teismui pateikė prašymą atlyginti atstovavimo išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565 ¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Šiuo atveju nepateikti duomenys apie pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas, todėl prašymas nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas
nutaria:
tenkinti E. P. skundą.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjo 2023 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 30-ANR-N-6339-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.