- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-20
- Bylos Nr.
- I-677-257/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03032-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjas D. J. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 114). Patvirtinime pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjant bylą teisme dalyvauti nepageidauja (b. l. 115). Skunde (b. l. 2–5) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo periodiškai nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. laikino sulaikymo kameroje, paskirstymo kameroje Nr. 1 ir gyvenamojoje kameroje Nr. 81. Jo įvardintų kamerų techninė būklė prasta, kamerų sienos ir lubos pajuodusios, pasidengusios pelėsiu, jų danga atsilupusi, krenta ant miegamosios vietos, indų, iš kurių jis valgo, ant asmeninių daiktų. Kamerų grindys betoninės, pastoviai drėgnos. Sanitarinis mazgas (praustuvas ir klozetas) įrengtas gyvenamojoje patalpoje ir neatskirtas kaip numato teisės aktai. Gamtinius reikalus atlieka kalinčių asmenų ir izoliatoriaus pareigūnų akivaizdoje. Langas netvarkingas, per jį patenka šaltis ir krituliai. Nebuvo įrengta mechaninė oro vėdinimo sistema, todėl kvėpavo iš tualeto kylančia smarve. Nepakankamas nei natūralus, nei dirbtinis apšvietimas. Elektros instaliacija netvarkinga, lentyna indams laikyti metalinė, surūdijusi, purvina. Stalas metalinis, surūdijęs, nehigieniškas. Kameros plotas apie 8 m², todėl nepakako vietos pajudėti. Dėl netinkamų laikymo sąlygų kreipėsi žodžiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją. Dėl netinkamų laikymo sąlygų jis patyrė dvasinius ir emocinius sukrėtimus, išgyvenimus, depresiją, asmenybės orumo pažeminimą ir neturtinę žalą vertina už kiekvieną praleistą dieną Šiaulių tardymo izoliatoriuje po 100 eurų.
Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. įvairiais laikotarpiais dėl jo dažno etapavimo nespėdavo gauti laiku higienos priemonių. Pateikus prašymą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, higienos priemones išduodavo per 20 darbo dienų, todėl jis dėl per dažno etapavimo higienos priemonių negaudavo. Jam grįžus etapu būdavo paaiškinama, jog jam išvykus jo prašymai būdavo sunaikinti ir jam tekdavo rašyti prašymą iš naujo. Per vieną mėnesį būdavo išduodama: 1 ritinėlis nekokybiško tualetinio popieriaus, 1 vienkartinis skutimosi peiliukas, 1 dantų šepetėlis, 1 tūbelė dantų pastos, kurios galiojimo laikas pasibaigęs, 1 muilas. Išduotų priemonių mėnesiui nepakakdavo, o papildomai šių priemonių neduodavo bei papildomos pašalpos joms įsigyti nesuteikdavo. Dėl higienos priemonių stygiaus jis ne visada galėjo pasirodyti kitiems asmenims tvarkingas ir švarus, taip buvo žeminamas jo orumas ir savigarba, todėl už higienos priemonių neišdavimą prašo priteisti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 5000 eurų neturtinės žalos.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 112).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 101–108) nurodė, kad prašo taikyti reikalavimo senaties terminą, pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.
Pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016-06-01 iki 2016-09-12. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 60/09-515 „Dėl D. J.“, pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kameroje Nr. 81 vienas ir jam teko 7,35 m².
Pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Minėtoje Valašinas prieš Lietuvą byloje EŽTT, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė (LVAT 2014 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-63/2014).
Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Dėl kamerų atitikimo higienos reikalavimams
Kamera Nr. 81 buvo tikrinta 2016-05-24 (patikrinimo aktas Nr. PA.6-132). Nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo šviesos patekimo į patalpas, drėgmės ar šalčio, ventiliacijos nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal higienos normos 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN HN134:2015 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo dienos šviesos patekimo į kamerą, šalčio ar drėgmės, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktų reikalavimus, nes toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN134:2015 ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).
Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymi, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sąlygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iš pareiškėjų tikimasi gauti detalų ir neprieštaringą ginčijamų laikymo sąlygų aprašymą ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliūtis. Vien pareiškėjo teiginiai, kuriems prieštarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumą, todėl pareiškėjas, siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti savo raštus (prašymus, skundus), patvirtinančius, kad jis apie teisės aktų pažeidimus pranešė atitinkamoms institucijoms, siekti, kad teisme būtų apklausti tokias aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai ir pan. (žr., pvz., EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Erkenov prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 18152/11); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-314-442/2015).
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Dėl trumpalaikių ir paskirstymo kamerų sąlygų
Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 143, 144 p.). Pagal Instrukcijos 145 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.
Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje.
Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintos LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172) 11 punktu priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašu (patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr.1/01-157), režiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1–9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, bei suimtieji ir nuteistieji iš paskirstymo kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras tą pačią dieną. Įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus registruoti duomenų, į kurias režiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras (karantinus) buvo paskirtas ir kiek asmenų buvo patalpinti kartu su pareiškėju į režiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras (karantinus). Kai kuriose laikino sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kamerose atliktas remontas, t. y. sanitariniai mazgai buvo atitverti 2016 m. 07–09 mėn. (žr. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymą Nr. 62/08-8). Šiose kamerose yra suoliukai, inventoriaus nėra. Higienos norma HN134:2015 netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Pažymėjo, jog higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Trumpalaikio laikymo kameros ir režiminiame korpuse esančios paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos.
Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Dėl aprūpinimo būtinomis higienos priemonėmis
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, suėmimą vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustato pastarasis įstatymas. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Vadovaujantis to paties teisės akto 44 straipsnio 2 dalimi, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Šiose patvirtintose normose numatyta asmens aprūpinimo tualetiniu popieriumi normos ir kt. priemonėmis. Detalesnė higienos priemonių aprūpinimo tvarka nustatyta Šiaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos apraše. Minėtos tvarkos 9 punkte nustatyta, kad „Suimtasis (nuteistasis), pageidaujantis gauti aprangą bei asmens higienos priemones, rašo prašymą įstaigos direktoriui ir įteikia jį Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui“.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su aplinkybe, jog tariamai jam neišduodavo higienos priemonių grįžus iš teismų ar apklausų. Tačiau pareiškėjas pats patvirtina, jog jam per 1 mėn. buvo išduodamas 1 tualetinio popieriaus ritinėlis, skutimosi peiliukas, dantų šepetėlis, dantų pasta, muilas. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjui buvo išduodamos higienos priemonės pagal teisės aktus. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai negali būti atsakingi už tai, kad savo darbe vadovaujasi teisės aktais bei nustatytomis normomis.
Be to, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsniu bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, XV skyriumi, suimtieji turi galimybę maisto produktų ir būtiniausių jiems reikmenų įsigyti parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per 10 dienų.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Atsakovas taip pat prašo teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Pareiškėjo D. J. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. įvairiais laikotarpiais dėl jo dažno etapavimo nespėdavo gauti laiku higienos priemonių. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 60/09-515 „Dėl D. J.“ (b. l. 13–15) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai nuo 2010-06-04 iki 2016-08-11.
Sprendžiant šioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi būti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
Žemesnės instancijos teismas
CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą šioje dalyje kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygų (higienos priemonių), t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
Pareiškėjas nagrinėjamu atveju kelia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl būtent pastaroji nuostata, nustatanti trejų metų ieškinio senaties terminą, yra taikytina šioje byloje (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2330-624/2015). Įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2016 m. gruodžio 27 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 6), tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, todėl pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. Atsakovas, atstovaujamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus, prašė taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytą laikotarpį nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.
Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
Priežasčių, kodėl pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą skunde nenurodė. Teismo nuomone, tai, kad pareiškėjo laisvė yra apribota, negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ieškinio senaties termino nesilaikymo, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą fundamentalų teisės principą, praleistas terminas kreiptis į teismą negali būti pateisinamas remiantis tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytą laikotarpį ir teismas šiuo atveju vadovaujasi nacionaline teise – CK nuostatomis dėl senaties termino ir jo praleidimo pasekmių, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad pareiškėjas privalo nurodyti objektyvias aplinkybes, pateisinančias 3 metų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ieškinio senaties termino nesilaikymą, dėl kurių jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2014-10-30 nutartis byloje Nr. A-575-1559/2014). Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo D. J. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo (dėl higienos priemonių) už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo periodiškai nuo 2010 m. birželio 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d., ginčui aktualus laikotarpis dėl higienos priemonių išdavimo yra nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. (39 dienos), o dėl kitos reikalavimo dalies – nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. (4 dienos). Pareiškėjas savo skundu apibrėžė skundo nagrinėjimo ribas, t. y. nurodė laikotarpius bei konkrečią kamerą Nr. 81, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2016-08-08 iki 2016-08-11.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo periodiškai nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-01-06 pažyma Nr. 60/09-515 „Dėl D. J.“ (b. l. 13–15), iš kurios matyti, kad pareiškėjas, jo skunde nurodytu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2016-08-08 iki 2016-08-11 (4 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas keturias dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, t. y. atsakovas veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, yra viešai paskelbtas teisės aktas ir būtent jis konkrečiai reglamentuoja aktualų teisinį reguliavimą.
Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas
Pareiškėjas skunde nurodo, jog kameros Nr. 81 techninė būklė prasta, kameros sienos ir lubos pajuodusios, pasidengusios pelėsiu, jų danga atsilupusi, krenta ant miegamosios vietos, indų, iš kurių jis valgo, ant asmeninių daiktų. Kameros grindys betoninės, pastoviai drėgnos.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (b. l. 53–56) konstatuota, kad buvo patikrinta gyvenamoji kamera Nr. 81, kurioje ant sienų, lubų paviršių vizualiai matomo pelėsio nenustatyta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kamera buvo vėdinama per langus. Dirbtinės apšvietos tyrimas nurodytoje kameroje atliktas nebuvo.
Taip pat patikrinimo akte konstatuota, kad patikrinimo metu gyvenamųjų patalpų valymui skirtas inventorius ir priemonės buvo kiekviename režiminio korpuso aukšte: šepečiai grindims ir unitazui, semtuvėliai, ūkinis muilas, soda. Pasivaikščiojimų kiemeliuose akivaizdžios netvarkos, t. y. primėtytų šiukšlių nebuvo, kiemeliai buvo valomi, nešamos susidariusios buitinės atliekos; kiekviename kiemelyje yra šiukšliadėžės. Gyvenamosios patalpos, pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ir susidariusios buitinės atliekos šalinamos ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Gyvenamąsias patalpas valo jose laikomi asmenys, valymo inventorių ir valymo priemones asmenims į kameras išduoda korpuso vyresnieji. Pasivaikščiojimo kiemelius valo ir juose bei gyvenamosiose patalpose susidariusias buitines atliekas išneša Ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji. Ūkio aptarnavimo būrio asmenys reikalingu valymo inventoriumi aprūpinti.
Lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias ŠTI patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Pagal vedamą skalbinių registraciją, lovos skalbiniai keičiami kartą per savaitę. Minkštojo inventoriaus dezinfekcija atliekama dviejose dezinfekcijos kamerose. Patikrinimo metu abi dezinfekcijos kameros buvo užpildytos dezinfekuojamu minkštuoju inventoriumi ir įjungtos. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, fiksuojama, kad dezinfekcija vykdoma 50 min. 110° C temperatūroje. Pagal informaciją žurnale, tuberkulioze sergančių asmenų naudotas minkštasis inventorius dezinfekuojamas atskirai po vieną komplektą. Per dieną žurnale registruota po 4-6 dezinfekcijos ciklai, vidutiniškai dezinfekuojama 25-40 minkštojo inventoriaus komplektų (į dezinfekcijos kamerą telpa 8 minkštojo inventoriaus komplektai). Kasdien iš ŠTI vidutiniškai išvyksta apie 20 asmenų. Po panaudojimo lovos skalbiniai yra skalbiami, minkštas inventorius – dezinfekuojamas.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 (patikrinimas atliktas 2015 m. spalio 6 d., b. l. 79–85) konstatuota, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengtos 105 apgyvendinimo kameros, 5 drausmės izoliatoriai, 9 laikino sulaikymo kameros, 11 priėmimo paskirstymo kamerų, 2 ilgalaikių pasimatymų kambariai, trumpalaikių pasimatymų patalpa su pertvaromis, 21 pasivaikščiojimo kiemelis, išvykstančiųjų apžiūros patalpos. Veikia 2 dušo patalpos po 8 prausimosi vietas, 2 dezinfekcijos kameros, skalbykla, daiktų sandėlis, įrengta sporto salė, 2 mokymo klasės.
Laikomiems asmenims pabūti gryname ore l val. per dieną sąlygos sudaromos, rekomendavus medikams 2 kartus po 1 val. – nėščiosioms, nepilnamečiams, sergantiems tuberkulioze, psoriaze (įrašoma asmens sveikatos kortelėje). Kartą per savaitę sudaroma galimybė praustis duše (vedamas registracijos žurnalas), keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rūbus (vedamas registracijos žurnalas). Sudaroma galimybė laikomiems asmenims mokytis bendrojo lavinimo mokyklos programos.
Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dieną pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius. Maistą tiekia UAB „Pontem“. Maistą į kameras išdalina nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje. Kamerose naudojami asmeniniai arba ŠTI išduoti indai ir stalo įrankiai. Asmenų, sergančių plaučių tuberkulioze, indai dezinfekuojami biocidu „Haz tabs“.
Nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje, valo ir tvarko bendro naudojimo patalpas ir ten esantį inventorių, drausmės izoliatorius, laikino sulaikymo, priėmimo-paskirstymo kameras, sanitarinės švaryklos, skalbyklos patalpas. 2015-10-05 duomenimis, dirbančiųjų buvo 29. Jų sveikata dėl plaučių tuberkuliozės patikrinta, pateikti privalomųjų higienos įgūdžių ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių pažymėjimai. Kirpykla neveikė.
Gyvenamąsias patalpas valo ten laikomi asmenys, švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi aprūpinami. Gyvenamųjų patalpų pagrindinio valymo tvarkos aprašas parengtas (ŠTI direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-205, 2015-09-16). Atliekas, nešvarius skalbinius iš kamerų surenka ir švarius išdalina nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje (pagal nustatyta grafiką).
Patalpų, įrangos dezinfekcijai naudojamų priemonių („Sokrena“, „Mikrobac forte“, „Haz tabs“, „Chlor clean“) gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos, saugos duomenų lapai yra; dezinfekciją atliekanti darbuotoja asmens apsaugos priemones turi. Dezinfekcijos tirpalams gaminti talpos yra. Kameros Nr. 33. Nr. 36 periodiškai privalomai dezinfekuojamos „Mikrobac forte“ 2,5 proc. tirpalu (laikomi plaučių tuberkulioze sergantys asmenys). Vedami atliktų valymo, dezinfekcijos darbų registravimo žurnalai (kamerų, dušinių kiemelių). Yra fiksuojami asmenų atsisakymai, kurie pageidauja kamerose sanitarinių įrenginių dezinfekcijos „Sokrena“ l proc. tirpalu nevykdyti. Patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytą planą, atlikti darbai registruojami, naudojamas preparatas „Tornado“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra. Dezinfekcijai naudojamas preparatas „Hit killer“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra (atliekama pagal asmenų prašymus). Profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekcija, deratizacija, dezinsekcija) atlieka darbuotoja, turinti atestacijos, kvalifikacijos pažymėjimus (UAB „Saugotyra“, 2011 m. išklausė 160 val. dezinfekuotojo programą).
Minkšto inventoriaus nukenksminimui sąlygos yra. Sanitarinėje švarykloje veikia 2 dezinfekavimo kameros, kuriose 110°C temperatūra išlaikoma 50 min. Dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas vedamas.
Tikrinimo metu daiktų sandėlyje laikomas minkštas inventorius buvo švarus, nesuplyšęs. Kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkštojo inventoriaus būklė, netinkamas naudoti inventorius nurašomas. Dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės, švarūs lovos skalbiniai išduodami atvykus, išduotas inventorius pažymimas Asmeninės sąskaitos kortelėje. Skalbykloje švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta, patalpos suskirstytos zonomis pagal technologinius procesus. Nešvarūs skalbiniai surenkami į maišus, švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi lentynose. Patalpų grindys, sienos lygios (dengtos plytelėmis).
Dušinių patalpų sienos ir grindys dengtos plytelėmis, nuolydis į vandens nutekėjimo angas yra, prausimosi vietose patiesti guminiai kilimėliai. Dušinių patalpose paviršiai lygūs, be plyšių, lengvai valomi, dezinfekuojami, pelėsio vizualiai nesimatė, įrengta ištraukiamoji ventiliacija patikrinimo metu įjungta nebuvo. Kasdien dušinių patalpos valomos ir paviršiai dezinfekuojami „Mikrobac forte“ 2 proc. tirpalu (vykdoma registracija). Daugkartinio naudojimo reikmenys (dubenys, vonelės) nenaudojami. Laikomi asmenys naudoja individualias priemones ir reikmenis (plaušines, rankšluosčius, muilą).
Kamerų paprastasis remontas atliekamas pagal finansines galimybes ir turimus žmogiškuosius išteklius. ŠTI remonto darbai vykdomi pagal sudaryta planą 2015 metams.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (b. l. 53–56) matyti, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 81, kurioje ant sienų, lubų paviršių vizualiai matomo pelėsio nenustatyta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kamera buvo vėdinama per langus. Dirbtinės apšvietos tyrimas nurodytoje kameroje atliktas nebuvo. Taigi pareiškėjo argumentas, kad gyvenamosios kameros Nr. 81 būklė prasta, kameros sienos ir lubos pajuodusios, pasidengusios pelėsiu, jų danga atsilupusi, krenta ant miegamosios vietos, indų, iš kurių jis valgo, ant asmeninių daiktų, kameros grindys betoninės, pastoviai drėgnos, yra nepagrįstas ir vertintinas kritiškai. Pareiškėjo argumentas, kad kameros langas netvarkingas, per jį patenka šaltis ir krituliai, taip pat yra nepagrįstas ir vertintinas kritiškai, nes pareiškėjas buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje šiltuoju metų laiku (rugpjūtį). Pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo natūralus ir dirbtinio apšvietimo, netvarkingos elektros instaliacijos, metalinės lentynos indams laikyti, kuri, pareiškėjo nuomone, yra surūdijusi, purvina, metalinio stalo, kuris, kaip teigia pareiškėjas, yra surūdijęs, nehigieniškas, vertintini kritiškai, nes yra niekuo nepagrįsti, abstraktūs ir dėstoma subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas skundėsi Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl to, o administracija atsisakė spręsti iškilusias problemas, todėl pareiškėjo nurodyti teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, lentynos indams laikyti ir stalai kamerose yra įrengti pagal nustatytą standartą, o pagal aukščiau paminėtą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktą, gyvenamąsias patalpas valo jose laikomi asmenys, valymo inventorių ir valymo priemones asmenims į kameras išduoda korpuso vyresnieji. Pareiškėjo argumentas, kad kameros plotas apie 8 m², todėl nepakako vietos pajudėti, vertintinas taip pat kritiškai, nes pareiškėjas kameroje Nr. 81, kurios plotas 7,35 m², buvo laikomas vienas. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, atitinkančiomis higienos normų reikalavimus (LVAT 2016-02-02 nutartis byloje Nr. A-227-858/2016).
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 81, laikino sulaikymo kameroje, paskirstymo kameroje Nr. 1 nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja sanitarinio mazgo durų ir uždaro viršaus. Higienos norma HN 134:2015 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į 2009-07-10 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 III skirsnio 14.5 punktą „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo patalpa yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 nurodoma, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.).
Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, pagal teisės aktų reikalavimus, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertinama kaip pagrįsta.
Dėl pareiškėjo laikymo trumpalaikėse ir paskirstymo kamerose
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikino sulaikymo kameros, paskirstymo kameros techninė būklė prasta, kamerų sienos ir lubos pajuodusios, pasidengusios pelėsiu, jų danga atsilupusi, krenta ant miegamosios vietos, indų, iš kurių jis valgo, ant asmeninių daiktų, kamerų grindys betoninės, pastoviai drėgnos.
Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 143, 144 p.). Pagal instrukcijos 145 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 60/09-515 „Dėl D. J.“ (b. l. 13–15), pareiškėjas laikino sulaikymo kamerose Nr. PK-8 (8,06 m² ploto) buvo laikomas vieną kartą 2016-08-08.
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ 1 skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.
Pagal paminėtos higienos normos III skyriaus „Sąvokos ir jų apibrėžtys“ nuostatas, laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Atsakovo atstovas pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymą Nr. 62108-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 46–49), iš kurios matyti, kad 2016 m. liepos mėn. (iki pareiškėjo atvykimo) buvo atlikti sienų dažymo, lubų, grotų dažymo darbai visose laikino sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kamerose, todėl pareiškėjo argumentai, kad šių patalpų būklė prasta, kameros sienos ir lubos pajuodusios, pasidengusios pelėsiu, jų danga atsilupusi, krenta ant miegamosios vietos, indų, ant asmeninių daiktų, yra nepagrįstas ir atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš aukščiau paminėtos pažymos, laikinojo sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kamerose 2016 m. rugsėjo mėnesį atlikti sanitarinių mazgų atitvarų gamybos ir montavimo darbai, tai patvirtina pateikta fotonuotrauka (b. l. 45).
Dėl vėdinimo sistemos nebuvimo laikinojo sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kamerose – negalima konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto neveikimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Iš turimų rašytinių įrodymų negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus laikinojo sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kamerose visada laikomasi higienos normų reikalavimų (kaip paminėta aukščiau, dėl sanitarinio mazgo įrengimo), kurie galimai buvo ir pareiškėjo buvimo metu, tačiau tokiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas vieną kartą ir trumpą laiko tarpą.
Dėl higienos priemonių išdavimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad įvairiais laikotarpiais dėl jo dažno etapavimo nespėdavo gauti laiku higienos priemonių. Per vieną mėnesį būdavo išduodama: 1 ritinėlis nekokybiško tualetinio popieriaus, 1 skutimosi vienkartinis peiliukas, 1 dantų šepetėlis, 1 tūbelė dantų pastos, kurios galiojimo laikas pasibaigęs, 1 muilas. Išduotų priemonių mėnesiui nepakakdavo, o papildomai šių priemonių neduodavo bei papildomos pašalpos joms įsigyti nesuteikdavo.
Nuteistųjų ir suimtųjų aprūpinimą asmens higienos priemonėmis reglamentuoja LR teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (keista 2009-03-19 įsakymu Nr. 1R-79), pagal kurias suimtieji ir nuteistieji turi būti aprūpinami tualetiniu popieriumi (1 rulonas 1 mėn.), dantų šepetėliu (1 vnt. mėnesiui), dantų pasta (50 ml mėnesiui), vienkartiniais skustuvais (iki 4 vnt. mėnesiui), tualetiniu muilu (100 gr).
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad buvo užvestos pareiškėjo D. J. Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos (b. l. 39–44), kuriose buvo daromi įrašai apie jo aprūpinimą patalyne, kojinėmis, indais ar atsisakymai nuo jų, tačiau nurodytose sąskaitose nėra jokių įrašų apie pareiškėjui išduotas higienos priemones. Tačiau pats pareiškėjas skunde teismui pripažino, jog jam kas mėnesį būdavo išduodami 1 ritinėlis tualetinio popieriaus, 1 skutimosi vienkartinis peiliukas, 1 dantų šepetėlis, 1 tūbelė dantų pastos, tualetinis muilas, todėl pareiškėjo argumentas dėl nurodytų higienos priemonių neišdavimo, išskyrus vienkartinius skustuvus iki 4 vnt., atmestinas kaip nepagrįstas.
Kad gautų papildomai higienos priemonių per mėnesį, pareiškėjas raštu turi pateikti rašytinį prašymą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui. Tokį prašymą Šiaulių tardymo izoliatorius nagrinėja vadovaudamasis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (b. l. 50–52), kurio 9 punkte nustatyta, kad suimtasis (nuteistasis), pageidaujantis gauti aprangą bei asmens higienos priemones, rašo prašymą įstaigos direktoriui ir įteikia jį Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui. Duomenų, kad pareiškėjas raštu kreipėsi dėl papildomo higienos priemonių išdavimo, byloje nėra.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kalėdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė dvasinius ir emocinius sukrėtimus, išgyvenimus, depresiją, asmenybės orumo pažeminimą.
Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašo (b. l. 87–99) įrašais matyti, kad jokių įrašų dėl dvasinių ir emocinių sukrėtimų, išgyvenimų, depresijos, ką akcentavo pareiškėjas savo skunde, nėra užfiksuota. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde. Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 61/04-29 (b. l. 17) matyti, kad pareiškėjas su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių kreipėsi (b. l. 18–38) ir į juos buvo atsakyta arba pareiškėjas prašė jo skundų nebenagrinėti. Tuo pačiu teismas pažymi, kad pareiškėjo skundai dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra ne dėl to laikotarpio, kurį šioje byloje nurodė pats pareiškėjas.
Pažymėtina, kad taip pat nevertintini tie pareiškėjo skundai (b. l. 34–38), kurie siejami su pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe (atitinkamos neapžiūros, vaistų neskyrimo ir kt.) Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Pažymėtina, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.).
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir pažeidimo pripažinimas, įvertinus jo trukmę, mastą bei intensyvumą, t. y. pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje jo nurodytu laiku buvo 4 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (išskyrus sanitarinį mazgą), o dėl higienos priemonių išdavimo (galimai neišduotų iki 4 vnt. vienkartinių skustukų) tai laikytina pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjas nepatyrė tokių didelių kančių ar nepatogumų bei dvasinė skriauda nėra tokia didelė, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. J. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo D. J. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais už šį laikotarpį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.