- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-14
- Bylos Nr.
- 2-44940-155/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37597-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- N. L.
- Kategorijos
- 2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. L. ieškinio atsakovei N. L. dėl išlaidų priteisimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas A. L. 2013-11-13 su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas 1) priteisti iš atsakovės N. L. ieškovui išlaidas, turėtas iš gyvenamojo namo ir žemės sklypo bei garažo pagerinimo bei išlaikymo, viso 53 879,30 Lt sumai 2) atidalyti ieškovą iš bendrosios dalinės gyvenamojo namo nuosavybės priteisiant ieškovui išmokėti atsakovei N. L. 132 000 Lt kompensaciją už atsakovės dalį bendrojoje dalinėje namo nuosavybėje 3) atidalyti ieškovą A. L. iš bendrosios dalinės žemės sklypo nuosavybės priteisiant išmokėti atsakovei N. L. 43 900 Lt kompensaciją už atsakovės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje 4) įskaityti šalių pinigines prievoles pagal išdėstytus reikalavimus ir nustatyti galutinę ieškovo kompensaciją atsakovei 122 020, 70 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, teismui svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas LR CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Rūšinio (dalykinio) teismingumo taisyklėmis pirmiausia yra nustatoma, kuris (bendrosios kompetencijos ar specializuotas) teismas turi nagrinėti bylą. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti nustatoma, kuris pirmosios instancijos teismas (apylinkės ar apygardos) turi nagrinėti bylą.
Sprendžiant klausimą, kuriam iš bendrosios kompetencijos teismų būtų teisminga byla pagal ieškovo A. L. ieškinio reikalavimus, pagrindiniu kriterijumi yra ginčo pobūdis (dalykas). Ieškovas ieškinio pareiškimu prašo teismo priteisti iš atsakovės 53879,30 Lt išlaidų už gyvenamojo namo ir žemės sklypo išlaikymą bei taip pat atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės prašo priteisti iš ieškovo atsakovei iš viso 175900 Lt kompensacijos (43 900 Lt+132 000 Lt).
Teismas, atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimus, nurodo, kad nors atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra neturtinio pobūdžio, nes yra prašoma atidalyti turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau prašant priteisti pinigų sumas (kompensaciją) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju, reikalavimas tampa turtiniu, nes iškyla turto vertės klausimas, t. y. teismas turi atsižvelgti į tai, ar prašoma priteisti kompensacija, skiriama už atitinkamą turto dalį, yra ekvivalentiška turto vertei, paskaičiuotai rinkos kainomis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pagrindinis kriterijus, apsprendžiantis ieškinio rūšinį teismingumą tais atvejais, kai kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas pasirenkamas kompensacijos vienam iš bendraturčių už jam tenkančią turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje priteisimas, yra atidalijamam bendraturčiui priklausančios turto dalies rinkos vertė. Atidalijamos turto dalies rinkos vertės, kuria grindžiamas kompensacijos apskaičiavimas, tinkamas nustatymas apsprendžia ne tik ieškinio rūšinį teismingumą (pagal LR CPK 27 str., apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt), bet taip pat yra viena iš esminių teisingo turto atidalijimo garantijų, tai yra visiškai skirtingas ieškinio reikalavimas nei išlaidų už pagerinimą ir išlaikymą priteisimas, todėl šiuo konkrečiu atveju, ieškovas neteisingai teismui nurodė faktinę ieškinio sumą, vertindamas šio ieškinio teismingumą 122 020,70 Lt suma, t.y. įskaitydamas iš atsakovės reikalaujamą priteisti ieškovui pinigų sumą – 53879,30 Lt (atskiro reikalavimo dalį) į iš ieškovo atsakovei priteistiną kompensaciją 175 900 Lt, kadangi šiuo atveju pagal teismui pateiktą ieškinį, faktinė ieškinio suma už visus reikalavimus yra 229 779,30 Lt. (175900 Lt+53879,30 Lt)
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinio faktinė ieškinio reikalavimo suma yra 229 779,30 Lt, todėl gautas ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui ir teismingas Vilniaus apygardos teismui, todėl atsisakytina jį priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.; 27 str.)
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsisakyti priimti ieškovo A. L. ieškinį atsakovei N. L. dėl išlaidų priteisimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi toks ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui neteismingas.
Išaiškinti ieškovui A. L., kad su šiuo ieškiniu ji gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.