Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-05-31 · Administracinė byla Nr. I1-4552-583/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-31
Bylos Nr.
I1-4552-583/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00199-2021-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Remigijus Arminas (pirm.)
Pareiškėjas
T. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4552-583/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00199-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 31 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) priteisti 2000 Eur. neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, jog nuo 2020 m. gegužės 19 d. yra periodiškai pristatomas į Klaipėdos AVPK areštinę, kur laikomas kamerose neatitinkančiose higienos reikalavimų. Teigia, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose yra pastatytos metalinių konstrukcijų lovos, kėdės ir spintelės ir šie baldai yra pagaminti iš stambaus diametro metalo dalių, jų kampai yra aštrus. Taip pat kamerose įrengti langai neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes vidinėje pusėje ant langų yra įrengtos stambios metalinės grotos, kurios dengia didžiąją dalį lango, o langų išorinė pusė yra uždengta stora nepermatomo plastiko plokšte.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis teigia, kad vykdant suėmimą draudžiamą žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Pareiškėjo nuomone, laikymo sąlygos Klaipėdos AVPK areštinėje yra prilyginamos žmogaus kankinimui. Akcentuoja, jog dėl anksčiau minėtų aplinkybių jis pasidarė irzlus, dirglus, sunkiai valdo savo emocijas, kankina nemiga, atsirado uždarų patalpų baimė bei mintys apie pasitraukimą iš gyvenimo.

Pareiškėjas pabrėžia, jog dėl Klaipėdos AVPK negalėjimo užtikrinti tinkamų laikymo sąlygų areštinėje, atsakovei Lietuvos valstybei kilo pareiga jam atlyginti jo patirtą neturtinę žalą, kurią įvertina 2 000 Eur suma.

Atsiliepimas

Atsakovės, Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog Klaipėdos AVPK areštinė suprojektuota, pastatyta ir atitinka areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimus patvirtintus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380. Areštinės kamerose kiekvienam asmeniui yra įrengtos lovos, stalas, spintelės be stalčių, suolai arba taburetės. Visi kamerose esantys baldai yra tvirtinami prie grindų ar sienų. Stalo, spintelės, taburetės ir suolo karkasai padaryti iš metalo konstrukcijų, kurios neturi aštrių briaunų, yra saugios ir tinkamos naudotis. Inventoriaus kiekis, įrengimo būdas ir jo konstrukcija atitinka teisės aktų reikalavimus.

Areštinės kamerų išorės langų apsauginių grotų matmenys yra 200 x 90 mm. Grotos pagamintos iš plieninių virbų. Kamerų langų vidinėje pusėje įrengtų plieninių apsauginių grotų langelių matmenys yra 150 x 150 mm. Apsauginių grotų įrengimas atitinka Reikalavimų 37.1., 37.2. punktų reikalavimus. Langai yra varstomi, stiklai skaidrūs. Skaidrūs stiklai užtikrina natūralų patalpos apšvietimą. Ant areštinės kameros išorinių grotų yra sumontuotos skaidraus plastiko apsauginės uždangos.

Atkreipia dėmesį, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) specialistai periodiškai tikrina areštinėje laikomų asmenų laikymo sąlygų atitiktį Lietuvos higienos normoms. NVSC atliktų patikrinimų metu Lietuvos higienos normų reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta.

Pabrėžia, kad Klaipėdos AVPK areštinės administracija iš pareiškėjo nusiskundimų, pareiškimų, pastebėjimų ar prašymų dėl galimai pažeidžiamų jo teisių naudojantis baldais, kameros inventoriaus nesaugumo ar dėl į kamerą nepatenkančios natūralios šviesos ginčo laikotarpiu negavo. Taip pat pareiškėjas išvykdamas iš Klaipėdos AVPK areštinės, į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokole, kiekvieną karta pažymėdavo, jog pretenzijų neturi. Klaipėdos AVPK laikosi pozicijos, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas T. Ž. kreipėsi skundu į teismą prašydamas priteisti neturtinę žalą, jo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Iš teismui pateikto Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) specialistės, atliekančios viršininko funkcijas 2021 m. kovo 19 d. tarnybinio pranešimo „Dėl T. Ž. skundo“ (b. l. 12-14) turinio matyti, jog pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje šiais laikotarpiais: 1) nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 28 d. (9 d.); 2) nuo 2020 m. birželio 4 d. iki 2020 m. birželio 9 d. (5 d.); 3) nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. liepos 14 d. (5 d.); 4) nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. (5 d.); 5) nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. (2 d.); 6) nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. (2 d.); 7) nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. spalio 5 d. (5 d.); 8) nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2020 m. spalio 12 d. (5 d.); 9) nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2020 m. spalio 22 d. (2 d.); 10) nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. spalio 27 d. (1 d.); 11) nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. (7 d.); 12) nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 3 d. (2 d.). Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog ginčo laikotarpis apima nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. vasario 3 d. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje iš viso praleido 50 parų.

Analizuojant pareiškėjo skundo argumentus nustatyta, jog pareiškėjas patirtą neturtinę žalą iš esmės kildina dėl šių aplinkybių: 1) netinkamai įrengtų kamerose esančių langų, dėl ko yra nepagrįstai apribotas natūralaus apšvietimo patekimas į patalpą; 2) kameroje esantys baldai yra netinkamos konstrukcijos bei nesaugūs eksploatuoti, kadangi jų konstrukcijose yra aštrių briaunų.

Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis numato, kad vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Su suimtuoju net ir jo sutikimu draudžiami medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai. Draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti suimtąjį be išankstinio jo sutikimo. Suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Nėščioms moterims, nepilnamečiams, neįgaliesiems ir ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Nėščioms moterims pagal gydytojų komisijos išvadą leidžiama gauti pašto ar perduodamų maisto produktų siuntinių; jų svorį ir periodiškumą nustato Kalėjimų departamento direktorius (Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis anksčiau minėtu konstatuotina, jog Klaipėdos AVPK turėjo pareigą užtikrinti, jog administruojamoje areštinėje buities sąlygos privalo atitikti Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Gyvenamosios ir buities sąlygos privalo užtikrinti, jog nebūtų žeminama suimtojo garbė bei orumas, draudžiama suimtąjį kankinti ar kitaip su juo žiauriai elgtis.

Reikalavimai, keliami policijos areštinių patalpų įrengimui ir eksploatavimui, yra reglamentuoti Policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 5-V-783 „Dėl Policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Taip pat ginčui yra aktuali Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).

Remiantis Taisyklių 18 punktu gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Kameroje turi būti langas, pro kurį turi patekti natūrali dienos šviesa. Lango angoje iš išorinės patalpų pusės įrengiamos metalinės grotos. Lango stiklas turi būti atsparus smūgiams (Taisyklių 19.1 punktas). HN 134:2015 14 punktas teigia, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (HN 134:2015 15 punktas). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog teisės aktai numato, kad policijos areštinių gyvenamosiose patalpose privalo būti įrengti langai pro kuriuos į patalpą turi patekti natūrali dienos šviesa, tačiau HN 134:2015 nereglamentuoja patenkančios natūralios apšvietos stiprumo.

Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad areštinių kamerose yra įrengti skaidraus stiklo langai. Vidinėse langų pusėse yra įmontuotos plieninės grotos, o išorinė langų pusė yra uždengta skaidraus plastiko plokšte t. y. į areštinės kameras natūrali dienos šviesa patenka. NVSC 2017 m. gegužės 24 d. patikrinimo akte Nr. PA.3-230 (26.3.187.3.12) (b. l. 34-35) teigiama, kad NVSC Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistai 2017 m. gegužės 19 d. atliko patikrinimą Klaipėdos AVPK areštinėje. Minėtame patikrinimo akte teigiama, kad areštinės gyvenamosiose patalpose yra natūralus apšvietimas, sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langus. Langai iš vidaus ir išorės buvo švarūs, langų atidarymo mechanizmai veikiantys ir tvarkingi. Saugumui užtikrinti areštinės gyvenamosiose patalpose iš išorinės pusės ant langų yra apsauginės uždangos iš skaidraus plastiko. Pažymėjo, jog areštinės gyvenamosiose patalpose dirbtinio apšvietimo vertės atitiko HN 134:2015 14 punkte nustatytą dydį.

Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Klaipėdos AVPK areštinės gyvenamosiose patalpose esantys langai atitinka Taisyklių 19.1 punkto ir HN 134:2015 15 punkto reikalavimus.

HN 134:2015 12 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Taisyklių 19.6 punktas teigia, kad kameroje turi būti vientisos tvirtos konstrukcijos (metalo, betono ar kitos ilgaamžės medžiagos) prie grindų tvirtinamos vieno aukšto lovos (įrengiant lovas, būtina atkreipti dėmesį į lovos konstrukcijos medžiagų ir naudotino čiužinio suderinamumą, kad būtų išvengta galimo čiužinio drėkimo), taburetės (suoliukai) kiekvienam asmeniui ir bendras stalas. Po lova, jei yra galimybė, gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Spintelė arba lentyna maisto produktams, knygoms ir kitiems daiktams susidėti kiekvienam asmeniui (Taisyklių 19.7 punktas). Kamerų baldai ir inventorius turi būti pagaminti ir įrengti taip, kad jų nebūtų galima lengvai išardyti ar panaudoti užpuolimui (Taisyklių 24 punktas). Akivaizdu, jog teisės aktai įpareigoja teritorines policijos įstaigas kamerose įrengti lovas pagamintas iš tvirtos konstrukcijos, tame tarpe ir metalo, tačiau visas inventorius privalo būti tvarkingas ir prižiūrimas taip, kad juos naudojant nekiltu nelaimingų atsitikimų.

Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą pabrėžia, kad visose areštinės kamerose kiekvienam sulaikytajam yra įrengta lova, spintelė be stalčių ir suolas arba taburetė. Taip pat kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje yra įrengtas stalas. Klaipėdos AVPK nurodo, jog visas inventorius yra padarytas iš metalo konstrukcijų, jis neturi aštrių briaunų, jais naudotis yra saugu. Gyvenamosiose patalpose esantys inventorius yra pritvirtintas prie grindų arba sienų, todėl sulaikytieji neturi galimybės jų lengvai išardyti ir panaudoti neteisėtiems tikslams.

Pažymėtina, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad NVSC specialistai patikrinimus Klaipėdos AVPK areštinėje atliko ne tik 2017 m. gegužės 19 d. kaip minėta anksčiau. NVSC specialistai taip pat Klaipėdos AVPK areštinėje atliko patikrinimus 2018 m. rugpjūčio 24 d. (b. l. 36-37), 2018 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 38-39) ir 2020 m. rugsėjo 22 d. (b. l. 45-49). Analizuojant šių patikrinimų patikrinimo aktų turinius matyti, jog visais atvejais NVSC specialistai konstatuodavo, kad Klaipėdos AVPK areštinėje Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta.

Taip pat iš teismui pateiktų Klaipėdos AVPK į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolų (b. l. 20-32) turinio nustatyta, kad visais atvejais išvykstant iš Klaipėdos AVPK areštinės pareiškėjas nurodydavo, kad pretenzijų neturi. Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą akcentuoja, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundu dėl netinkamų gyvenimo ir buities sąlygų į Klaipėdos AVPK administraciją nesikreipė. Pareiškėjas skunde taip pat nenurodė, jog žodžiu ar raštu būtu kreipęsis į Klaipėdos AVPK pareigūnus dėl galimai netinkamų gyvenimo ir buities sąlygų. Remiantis minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad Klaipėdos AVPK kamerų įrengimas neatitiko Taisyklių ar HN 134:2015 reikalavimų.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų jį kankino nemiga, buvo dirglus bei irzlus, sunkiai valdė emocijas ir t.t. Pareiškėjo asmens kortelės išraše Nr. 30-00647-20 (b. l. 18-19) teigiama, jog pareiškėjas iš tiesų ne kartą kreipėsi į Klaipėdos AVPK dirbusi medicinos specialistą su skundais, jog jį kamuoja nemiga, nerimas. Pažymėtina, jog minėtame išraše teigiama, kad pareiškėjas iki patekimo į Klaipėdos AVPK areštinę ilgą laiką vartojo alkoholį, nuo 2020 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. buvo gydytas Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje dėl alkoholinės abstinencijos. Teismo vertimu įvardijami medicininių dokumentų duomenys patvirtina, jog pareiškėjas iki patekimo į Klaipėdos AVPK areštinę piktnaudžiavo alkoholiu, o tai galėjo turėti įtakos jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams – nemigai, nerimui, irzlumui bei dirglumui ir pan., todėl nėra faktinio pagrindo šių negalimų sieti su kalinimo sąlygomis apskritai.

Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias T. Ž. kalinimo sąlygų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo. Kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra konstatuotos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, tame tarpe ir valstybės institucijos pareigūnų neteisėti veiksmai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas