Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. S. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutarimo, kuriuo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1200 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-10-17 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio specialistas E. V. surašė A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už Kelių eismo taisyklių 14 p. pažeidimą, už tai, kad jis 2014 m. spalio 16 d. apie 23.37 val. Palangoje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Ford Galaxy“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis ( 0,60 prom.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla nustatė, kad 2014-10-17 Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio specialistas E. V. surašė A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal 126 str. 1 d. už KET 14 p. reikalavimo pažeidimą.

2014-10-17 tarnybiniame pranešime dėl įvykio patikrinimo Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vadas A. A. nurodė, kad dirbant kartu su patrulių būrio specialistu E. V., 2014-10-16 apie 23.37 val. Palangoje, (duomenys neskelbtini) ties Bangų gatve patikrinimui sustabdė automobilį Ford Galaxy“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. S.. Kadangi iš jo sklido alkoholio kvapas, jam buvo patikrintas blaivumas ir nustatyta, jog jis neblaivus (0,60 prom.), nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Vairuotojas buvo nušalintas nuo tolimesnio vairavimo. Vairuotojas su pažeidimu sutiko, gailėjosi. Automobiliu pasirūpino atvykęs V. K. ( b. l. 5).

Patrulio būrio specialisto tarnybiniame pranešime nurodyti analogiški duomenys, kaip ir patrulių būrio vado A. A. tarnybiniame pranešime ( b. l. 6).

Skunde apeliantas A. S. nurodė, jog tai, kad automobilio nevairavo, jis ketino įrodyti bylą nagrinėjančiam teismui, dėl to į paskirtą bylos nagrinėjimą savo iniciatyva pakvietė liudytojus. Tačiau į bylos nagrinėjimo vietą buvo pakviestas tik jis, pareiškus prašymą apklausti atvykusius liudytojus, jam buvo paaiškinta, kad jam paskirta piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, tai yra nebuvo leista jam paaiškinti įvykio aplinkybių.

Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje.

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardyti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise (LVAT 2006-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-443/06).

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ATPK 286 straipsnyje nurodytų reikalavimų nesilaikė visiškai. Skundžiamame apylinkės teismo nutarime nėra bylos aplinkybių argumentuoto vertinimo, bylos įrodymai netirti, tai patvirtina ir teismo posėdžio protokolo nebuvimas, todėl patikrinti apylinkės teismo išvadų pagrįstumą neįmanoma. Toks ATPK 286 str. 2 d. reikalavimų neatitinkantis nutarimas vienareikšmiškai laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir pažeidžiančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nagrinėjant A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, neįvykdyti Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimai, toks pažeidimas laikytinas esminiu proceso teisės pažeidimu, nes turėjo įtakos priimti neteisėtą skundžiamą nutarimą, todėl A. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutarimą ir A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.