Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 2 mėnesiams; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 23.19 val. (duomenys neskelbtini), viešojo transporto sustojimo stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, link (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. po darbo vakare pradėjo vartoti įvairius alkoholinius gėrimus iki 22.00 val. Netrukus su draugės V. automobiliu ,,Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo link namų. Prieš sėsdamas už vairo, maždaug prieš pusvalandį, buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuojant automobilį, jį sustabdė policijos pareigūnai. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,13 prom. girtumas. Labai gailisi, kad vairavo automobilį neblaivus (b. l. 46-47). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis E. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.00 val. vairavo automobilį ,,Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kuris priklauso jo draugei. Labai dėl to gailisi. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi ir niekada neturėjo. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, yra dirbantis, dėl to paskirtą baudą susimokėti galės (b. l. 58-59).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Š. (M. Š.) parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 23.08 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), važiuoja automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus, pranešėjas važiuoja iš paskos. Vykstant nurodytu adresu gavo papildomą informaciją, kad aukščiau minėtas automobilis važiuoja (duomenys neskelbtini), šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą, automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini), prie viešojo transporto stotelės „(duomenys neskelbtini)“. Priėjus prie automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo vyras. Vairuotojas pateikė LR pasą, iš kurio paaiškėjo, kad automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo E. G. Jis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Bendraujant su E. G. pajuto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą, jo elgsena buvo neadekvati, kalbėjo nerišliai, dėl ko kilo įtarimas, kad jis yra neblaivus. Paklausus, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, E. G. paaiškino, kad gėrė alų maždaug prieš tris valandas. E. G. sutiko pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Pirmuoju tikrinimu 23.19 val. E. G. buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas, o antruoju tikrinimu 23.40 val. jam nustatytas 2,27 promilių girtumas (b. l. 32-34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. parodė, kad 2021 rugpjūčio 27 d. ji buvo išvažiavusi su vaikais pas draugus, jos sugyventinis E. G. buvo namuose adresu, (duomenys neskelbtini), vienas, jai priklausančio automobilio „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktai buvo namuose. Apie 23.20 val. jai paskambino E. ir pasakė, jog jį sulaikė policijos pareigūnai, nes jis vairavo jai priklausantį automobilį būdamas neblaivus. Tuomet ji greitai nubėgo iki (duomenys neskelbtini), pamatė, kaip automobilis yra kraunamas ant tralo. Ji negalėjo žinoti ir net nebūtų pagalvojusi, kad E. vairuos jai priklausantį automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (b. l. 37-38).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad E. G. pirmu tikrinimu nustatytas 2,13 promilės girtumas (b. l. 11-12).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio „Citroen Xsara“ 2000 m. vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 820 Eur (b. l. 14).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. M. (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. G. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. G. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami, prašė baudos mokėjimą išdėstyti kuo ilgesniam laikotarpiui (b. l. 77).

Dėl E. G. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius E. G. – administracine tvarka baustas (b. l. 66-70), teistas (b. l. 72-74), vykdantis individualią veiklą (b. l. 64, 65).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 81 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.

Kaltinamasis prašo leisti baudos mokėjimą išdėstyti dalimis per kuo ilgesnį laikotarpį. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis), baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. 23.19 val. iki 2021 m. rugpjūčio 28 d. 16.49 val. (b. l. 41-42, 52). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju E. G. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. G. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 4 (ketverių) metų šios priemonės taikymo terminą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, E. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas panaikintinos (b. l. 48-49, 50-51).

Dėl automobilio vertės konfiskavimo

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo E. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilio „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 820 Eur iš kaltinamojo valstybės naudai.

Kaltinamojo įvykio metu vairuotas automobilis Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis, priklauso V. M. (b. l. 15). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 820 Eur (b. l. 14), yra konfiskuotina iš kaltinamojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 81 MGL (4050 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. G. 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. 23.19 val. iki 2021 m. rugpjūčio 28 d. 16.49 val. (1 dieną), kaip sumokėtą 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą, ir E. G. skirti galutinę bausmę – 52 MGL (2600 Eur) (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti E. G. 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą.

Paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 4 (ketveriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 28 d.

E. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. G. konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 820 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt eurų) valstybės naudai.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.