Kauno apylinkės teismo nutartis

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (šeimos nario – buvusios sutuoktinės nežymiu sveikatos sutrikdymu) padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-03-21 apie 19.00 val., A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tris kartus pastūmė savo buvusią sutuoktinę V. D. bei sugriebęs už kaklo ją smaugė, tuo padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kakle ir šiais savo veiksmais V. D. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2015 m. kovo 21 d. vakare, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Po skyrybų su buvusia žmona V. D. butas yra padalintas per pusę, vienas kambarys skirtas jai, kitas jam, su buvusia sutuoktine gyvena viename bute. Namuose buvo ir jų sūnus, kuriam jis nupirko alaus. Tai pamačiusi buvusi sutuoktinė jam pradėjo priekaištauti, todėl jis supykęs ją pastūmė, kiek kartų nepamena, po to, sugriebęs už kaklo, pradėjo smaugti. Dėl savo poelgio galisi, buvusios sutuoktinės atsiprašė. Parodė, kad su buvusia sutuoktine tik gyvena viename bute, tačiau po santuokos nutraukimo bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą:

ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. pradėtas gavus V. D. pareiškimą, kuriame ji prašė nubausti smurtavusį kaltinamąjį (b. l. 1-3).

Nukentėjusioji V. D. (b. l. 18-21) parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo buvusiu sutuoktiniu A. D., nes prieš keturis metus jie išsituokė ir teismas butą padalino pusiau. Kartu su jais gyvena ir jų sūnus V. D.. Tiek jos buvęs sutuoktinis, tiek sūnus nuolat girtuokliauja. 2015-03-21 konfliktas kilo tarp jos ir buvusio sutuoktinio kilo dėl to, kad jis nupirko sūnui alaus, o ji tam prieštaravo. Supykęs buvęs sutuoktinis pradėjo ją stumdyti, pastūmė tris kartus, o ji gindamasi apipylė jį alumi, dėl ko jis dar labiau įsiuto ir sugriebęs už kaklo pradėjo ją smaugti. Po smaugimo jai labai skaudėjo galvą, buvo silpna, todėl buvo iškvieti medikai. Byloje jokio civilinio ieškinio nereiškia.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji teismui patvirtino, kad su buvusiu sutuoktiniu – kaltinamuoju, tik gyvena viename bute, tačiau po santuokos nutraukimo bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena.

Iš teismo medicinos specialisto išvados (b. l. 25) matyti, kad V. D. aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia tris kartus pastūmė savo buvusią sutuoktinę V. D. bei sugriebęs už kaklo ją smaugė, tuo padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kakle ir šiais savo veiksmais V. D. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Tačiau pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Akivaizdu, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji, kuri yra buvusi kaltinamojo sutuoktinė, negali būti laikomi artimais giminaičiais ar šeimos nariais, nes jie neatitinka nei vienos iš BK 248 str. nurodytų sąvokų - nėra sutuoktiniai, nes išsituokę, jų turtas, tame tarpe ir butas, kuriam jie gyvena, yra padalintas. Nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji, gyvendami teismo padalinto buto atskiruose kambariuose, gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, nepriklausomai nuo to, kad gyvena viename bute. Esant tokiai situacijai BK 140 str. 2 d. numatytos kvalifikuojančios veiką aplinkybės kaltinamajam negali būti taikomos, kvalifikuojant veika pagal BK 140 str. 2 d. negali būti taikomos ir sąvokos, apibūdintos LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, nes tos sąvokos neatitinka BK 248 str. nurodytų sąvokų, tik kurioms esant veika gali būti kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. (2014-10-03 Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-500-317-2014), todėl kaltinamojo veika iš BK 140 str. 2 d. turi būti perkvalifikuota darant išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 417 str. 2 d. numatyta, kad bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kal­tinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kalti­ni­mo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisėjas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal BPK 407 str. nurodytus BK straipsnius.

Nukentėjusioji V. D. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi, žala jai nepadaryta, prašė baudžiamąją bylą nutraukti, pateikė rašytinį prašymą (b. l. 67).

BPK 3 str. 1 d. 5 p. įpareigoja nutraukti baudžiamąjį procesą, jeigu nukentėjusysis susi­tai­kė su asmeniu, kaltinamu BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos padarymu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamojo veika buvo perkvalifikuota iš BK 140 str. 2 d. į BK 140 str. 1 d., tai yra pagal straipsnį, numatytą BPK 407 str., nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi ir prašė baudžiamąjį procesą nutraukti, tai yra esant BPK 3 str. 1 d. 5 p. numatytai aplinkybei, dėl kurios bau­džia­masis procesas negalimas, baudžiamasis procesas A. D. atžvilgiu pagal BK 140 str. 1 d. nutrauktinas nukentėjusiajai susitaikius su kaltinamuoju (BPK 254 str. 4 d., BK 140 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 5 p., 254 str. 4 d., 318 str. teismas

nutaria:

remiantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 5 p., nukentėjusiajam asmeniui ir kaltinamajam susitaikius, baudžiamąjį procesą A. D., kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (žmogaus nežymus sveiktos sutrikdymas), atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Nutartis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.