Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį nubausta 1158 eurų bauda su teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimu trejiems metams.2018 m. gegužės 25 d. I. R. su prašymu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartimi I. R. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas.

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

I. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 birželio 07 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį kaip neteisėtą, nepagrįstą ir neobjektyvią ir priimti naują sprendimą - sutrumpinti apeliantei specialiosios teisės- teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliantės manymu, teismas priėmė nutartį neįvertinęs nei jos elgesio po nuobaudos paskyrimo, nei nurodytų itin svarbių priežasčių, kurias ji buvo nurodžiusi prašyme bei pateikusi prie prašymo dokumentus (įrodymus). Apeliantės manymu, ji įvykdė visas ATPK 329 straipsnyje numatytas būtinas sąlygas, kurios reikšmingos sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą taip pat pateikė visus reikalingus įrodymus. Nurodo, kad nuo nuobaudos paskyrimo praėjo jau daugiau kaip pusė laikotarpio - 1 metai ir 10 mėnesių, specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu jokių naujų administracinių nusižengimų ji nepadarė, ką patvirtina byloje pateiktas administracinių nusižengimų registro 2018-05-11 išrašas, be to pilnai sumokėjo jai paskirtą 1158 Eur baudą. Apeliantės teigimu, per nuobaudos atlikimo laikotarpį ji pilnai suvokė savo neteisėtų veiksmų pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir pažada, kad ateityje tai daugiau nepasikartos. Apeliantė nurodo, kad yra ištekėjusi, su vyru globoja G. S., darbdavio UAB X382 parduotuvės „Maxima“ charakterizuojama teigiamai, jos atlyginimas yra maždaug apie 460 Eur. Apeliantė pateikė pažymą iš V. R. IĮ „Kostavita“ dėl papildomo darbo, apeliantei siūlomas 800 Eur atlyginimas, tačiau vienintelis reikalavimas būtų turėti vairuotojo pažymėjimą su B kategorija. Todėl anot apeliantės, ji kreipėsi į teismą, nes jai labai svarbu atgauti teisę vairuoti transporto priemones, o įsidarbinus papildomai būtų didelė parama jos šeimai uždirbti pinigai, nes kaip žinia šiais laikais išgyventi iš nedidelio atlyginimo yra labai sudėtinga. Apeliantė taip pat nurodo, kad ji byloje pateikė duomenis apie tai, kad ji prižiūri ir rūpinasi savo 73 metų amžiaus ligota mama G. M., kuri gyvena Kėdainių r. Kadangi mamai yra sunku bei dėl ligų pačiai apsitarnauti, nuvykti į parduotuvę, vaistinę, pas gydytojus ir pan., todėl kiekvieną savaitgalį apeliantei tenka dideliu atstumu vykti pas ją į Kėdainių r. visuomeniniu autobusu, kas yra labai sudėtinga.Apeliantės manymu, jai paskirta administracinė nuobauda savo administracinį poveikį jau tikrai pilnai atliko ir yra pilnai įgyvendinti administracinės teisės tikslai ir uždaviniai. Nurodo, kad ji nėra piktybinė teisės pažeidėja arba kas neigiamai charakterizuotų ją ir rodytų, kad ji atitinkamų išvadų nepadarė. Priešingai, visos nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai parodo, kad po administracinės nuobaudos paskyrimo ji labai stengėsi pasitaisyti bei padarė teigiamas išvadas, ir tuo pačiu patvirtina aplinkybę, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos paskyrimo tikslai yra pasiekti.Atsiliepimu į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliantės skundo argumentai, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir neobjektyvi, kadangi yra priimta neįsigilinus į byloje jos pateiktus duomenis, neįvertino jos pateiktos charakteristikos bei esančias formalias sąlygas sutrumpinti vairuoti transporto priemones atėmimo terminą., yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino tiek pažeidėjos asmenybę, tiek ir patį pažeidimą apibūdinančius duomenis bei padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti.ATPK 329 straipsnio nuostatos suponuoja teismo teisę, bet ne pareigą, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, tai yra praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotu atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų I. R. nepadarė, ji yra atestuota pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, praėjo medicininį sveikatos patikrinimą), tačiau vien to nepakanka, kad apeliantei būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Teisė vairuoti transporto priemones I. R. buvo atimta už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – automobilio vairavimą esant neblaiviai (nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,92 promilių). I. R. nubausta už tai, kad ji vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi (2, 92 prom.), nepasirinkto saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio ir užvažiavo ant kelio signalinio stulpelio, kelio ženklo ir šiuos sulaužė bei nuvažiavo nuo kelio. Vairuodama automobilį neblaivi, nubaustoji kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė labai rimtų neatsakingo elgesio pasekmių kitų žmonių turtui ir jų sveikatai. Už šį pažeidimą apeliantei buvo paskirta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda ir teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam laikotarpiui. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas už ATPK 127 straipsnio 3 dalies numatytą pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nurodė kaip privalomą skirti, o ne kaip alternatyvią, nuobaudą. Todėl sprendimas sutrumpinti šios rūšies nuobaudos taikymo terminą turi būti pagrįstas abejonių nekeliančiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pakankamą pagrindą manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai bus pasiekti taikant jį trumpesnį, negu nustatytas teismo nutarime, kuriuo buvo skirta konkreti nuobauda.Nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad ji nėra piktybinė teisės pažeidėja arba kas neigiamai charakterizuotų ją ir rodytų, kad ji atitinkamų išvadų nepadarė. Iš byloje prie prašymo pateikto apeliantės administracinių nusižengimų registro 2018-05-11 išrašo matyti, kad užklausimas apie administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus pateiktas už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apygardos teismui išreikalavus administracinių nusižengimų išrašą Nr. 2550-ANR-I-3-2018 apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad apeliantė 2016 m. gegužės 5 d. vairavo automobilį būdama neblaivi (nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 3,61 promilių). LITEKO (Lietuvos teismų informacinės sistemos) duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarimu I. R. nubausta už analogišką pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad 2016 m. gegužės 5 d., apie 20 val. 57 min., Vilniuje, Ukmergės g. 336, vairavo automobilį „OPEL ASTRA“, v/n (duomenys neskelbtini) neblaivi, kai jai nustatytas 3,61 promilės girtumas, pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (kelyje atliekami kelio remonto darbai), prarado automobilio vairavimo kontrolę, nesuvaldė transporto priemonės, atsitrenkė į kelio atitvarus ir juos apgadino. Už šį pažeidimą I. R. paskirta 1158 € dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Nutarimas įsiteisėjęs. Taigi, nepaisant to, po šio pažeidimo padarymo praėjus daugiau kaip mėnesio laikui t.y. 2016 m. birželio 24 d., I. R. padarė analogišką itin šiurkštų pažeidimą – automobilį vairavo neblaivi, kai jai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 3,61 promilių, kas leidžia teigti, jog naujai padarytas analogiškas pažeidimas nebuvo atsitiktinis, jokių teigiamų išvadų iš to nepadarė. Ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja apeliantę ir neleidžia manyti, kad nagrinėjamu atveju nuobaudos tikslai yra pasiekti. Be to, apeliantė tiek prašyme dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tiek apeliaciniame skunde šią aplinkybę ignoravo. I. R. prašyme nėra nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jai būtina teisė vairuoti transporto priemones, o iš pridedamų prie prašymo dokumentų galima tik spėti, jog ši teisė jai yra būtina tam, kad galėtų rūpinantis senyvo amžiaus ir ligota motina, kuri gyvena Kėdainių r., šeima, dėl papildomo darbo, kuriame reikalaujamas vairuotojo pažymėjimas. Tačiau tai nėra išskirtinės aplinkybės ir nelaikytinos pakankamomis grąžinti jai teisę vairuoti transporto priemones anksčiau nustatyto termino, kadangi pažeidėjos patiriami nepatogumai yra adekvatūs jos padaryto pažeidimo sunkumui. Šios nurodytos aplinkybės nubaustajai buvo žinomos dar iki pažeidimo padarymo, t. y. apeliantė žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga rūpinantis senyvo amžiaus ir ligota motina ir šeima bei dirbant, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos sulaikyti ją nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo, kai ji sėdo prie vairo būdama neblaivi, ignoruodama veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad apeliantė, nesilaikydama visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jos elgesio rezultatas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, I. R. skunde nurodytos aplinkybės, kad ji gailisi padariusi pažeidimą, kritiškai vertina savo elgesį, padarė teigiamas išvadas, pasižada daugiau nenusižengti, paskirtą baudą sumokėjo, jokių naujų administracinių teisės pažeidimų, nepadarė, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, taip pat, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jai didelių nepatogumų, savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Šias skunde nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis apygardos teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą, juolab įvertinus tai, kad už padarytą pažeidimą I. R. teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam laikotarpiui. Šios aplinkybės, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidėjos asmenybę, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu, leidžiančiu sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurį keisti I. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. R. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.