Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-30-957/2024 Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00563-2013-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)

2024 m. vasario 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. Š. (P. Š.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. RV-25-3956 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam P. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. P. Š. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-107-511/2015 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus – dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir P. Š. paskirta galutinė subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015 m. vasario 18 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A‑109-148/2016 Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendis pakeistas ir dalyje, susijusioje su P. Š.: P. Š., nuteistam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus, paskirta bausmė padidinta iki trylikos metų laisvės atėmimo. Panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir bausmės subendrintos iš naujo: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu, subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir P. Š. paskirta galutinė subendrinta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo P. Š. apeliacinis skundas atmestas. Kita nuosprendžio dalis, susijusi su P. Š., palikta nepakeista.

4. Nuteistajam P. Š. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2023 m. rugsėjo 12 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. rugsėjo 12 d., 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2022 m. gegužės 12 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. lapkričio 29 d. – 2 metai 9 mėnesiai 14 dienų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

12. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis P. Š. du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. gegužės 12 d. 2023 m. gegužės 16 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, nuteistojo P. Š. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

15. Įvertinus P. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie itin akcentuojami ir nuteistojo skunde, teismui nekyla. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad nuteistasis P. Š. laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam nuo 2022 m. gruodžio 30 d. suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu P. Š. pasižymi teigiamomis nuostatomis darbinės veiklos atžvilgiu, iš esmės visą laikotarpį dirbo, bausmės atlikimo metu ne kartą skatintas už stropų, sąžiningą darbą, yra stebima aukšta nuteistojo motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje, nors iki bausmės atlikimo pradžios nedirbo (veikos padarymo metu buvo labai jauno amžiaus), tačiau darbinę patirtį sukaupė dirbdamas įvairius darbus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Be to, skundžiamą nutartį priėmęs žemesnysis teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis apibūdinamas kaip mandagus, vengiantis konfliktinių situacijų, buvo devynis kartus skatintas ir du kartus nubaustas už bausmės atlikimo tvarkos pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko stiprius ir motyvuojančius ryšius su teta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Įvertinus nuteistojo skundo teiginį apie tai, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nevisiškai įsigilino į jo situaciją, bei toliau skunde nuteistojo akcentuojamus teigiamai jį bei jo elgesį apibūdinančius faktus, sugretinus juos su skundžiamoje nutartyje išdėstytais ir pirmiau aptartais nuteistąjį bei jo elgesį charakterizuojančiais duomenimis, akivaizdu, kad žemesnysis teismas, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, atsižvelgė į visus teigiamus nuteistojo asmenybės bei jo elgesio pokyčius, kurie akcentuojami nuteistojo skunde. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo nuteistojo P. Š. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų (pvz., teisės išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų) ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Manyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį žemesnysis teismas tinkamai neįvertino teigiamų P. Š. asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos žemesniojo teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo asmenybės ir elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, žemesniojo teismo vertinimu, P. Š. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

16. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su žemesniojo teismo išvada, kad vien anksčiau aptartos teigiamai nuteistąjį ir jo elgesį charakterizuojančios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam P. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių, ką pagrįstai pažymėjo ir žemesnysis teismas.

17. Kaip jau minėta, lygtinio paleidimo instituto taikymui vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamu atveju tokie akivaizdūs nuteistojo skunde akcentuojamų veiksmų pozityvūs rezultatai, atitinkantys minėtus kriterijus, nenustatyti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2017 m. liepos 5 d. atlikus pirminį P. Š. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, tokia pati rizika nustatyta ir 2019 m. rugpjūčio 27 d., 2021 m. gruodžio 23 d., 2022 m. gegužės 10 d., 22 m. lapkričio 11 d. ir 2023 m. gegužės 16 d. vertinimų metu, todėl spręsti, kad šis pokytis tvarus, aukštesnysis teismas šiuo metu dar neturi pagrindo. Paskutiniojo pakartotinio nusikalstamo elgesio metu buvo stebėti pozityvūs pokyčiai lėšų tvarkymo ir pajamų srityje, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu užsitikrina asmeninė finansinę gerovę, savo santaupomis ir padedamas tetos, padengė turėtus finansinius įsipareigojimus. Nors nuteistasis skunde pažymi, kad finansinius sunkumus jis išsprendė sąžiningai ir stropiai dirbdamas, visgi tokie nuteistojo teiginiai laikytini manipuliaciniais, nes iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad finansinius sunkumus jis išsprendė padedamas tetos, o ne vien sąžiningai ir stropiai dirbdamas. Skunde nurodyti faktai apie dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose teigiamai apibūdina P. Š. ir rodo jo pažangą, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jie nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ši pažanga akivaizdi mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, kad jam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad Komisija, 2023 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. RV-25-1802 nutardama netaikyti nuteistajam P. Š. lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pateikė jam rekomendaciją tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, skirtą aktualių kriminogeninių poreikių valdymui, ypatingą dėmesį atkreipiant į elgesio, mąstymo bei nuostatų sritis. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad po 2023 m. birželio 1 d. Komisijos nutarimo apsiribojo grupinių „Emocinio intelekto ir socialinių emocinių kompetencijų ugdymo“ užsiėmimų baigimu, tačiau, kaip teisingai pažymėjo žemesnysis teismas, šiuo metu vis dar išlieka nemaža dalis dinaminių veiksnių (oficialios darbinės patirties stygius, tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, impulsyvumas, nepakankami problemų identifikavimo gebėjimai, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, savo nusikalstamo elgesio paviršutiniška analizė), kurių nuteistasis iki šiol nesumažino. Nors Komisijos 2023 m. birželio 1 d. nutarime Nr. RV-25-1802 ypač akcentuojamas vienas iš dinaminių veiksnių – alkoholio vartojimas, kuris yra tiesiogiai susijęs su jo nusikalstamo elgesio raiška, ir nurodoma, kad šis kriminogeninis poreikis reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, stiprinančių jo gebėjimus išlaikyti blaivų gyvenimo būdą, ypatingai jam persikėlus į mažiau struktūrizuotą aplinką, visgi iš nuteistojo skundo argumentų akivaizdu, kad nuteistasis nėra linkęs mažinti ar eliminuoti šio dinaminio veiksnio, kadangi, jo teigimu, bausmės atlikimo metu jis jau dalyvavo tikslinėje priemonėje, skirtoje alkoholio vartojimo prevencijai, be to, nuo bausmės atlikimo pradžios jis neturėjo jokių problemų dėl alkoholio. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tiek Komisijos 2023 m. birželio 1 d. nutarimas, tiek skundžiama teismo nutartis, tiek bylos medžiaga rodo aiškią kryptį, kuria nuteistasis turi nukreipti savo pastangas mažindamas dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurių, beje, nustatytas reikšmingas skaičius (keturi statiniai ir net aštuoni dinaminiai). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Nuteistasis jam išskiriamus dinaminius kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis gana didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo resocializacijos procesas vis dar nėra baigtas. Aukštesniojo teismo vertinimu, šias aplinkybes įvertino ir žemesnysis teismas, kuris padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama net ir esant teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, jog pastaruoju metu P. Š. elgesys yra teigiamas, patvirtina tik realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

18. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad Komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo nebuvo vienareikšmiška, du komisijos nariai neįžvelgė galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tokia aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, jog tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos abejonės bei nuostata, kad P. Š. turi dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jog įgytų teismo pasitikėjimą, yra visiškai pagrįstos ir adekvačios.

19. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti žemesniojo teismo priimtu sprendimu atsisakyti tvirtinti Komisijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam P. Š. taikymo, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant įstatymų nuostatų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių teigiamus P. Š. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo P. Š. (P. Š.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.