- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- e2YT-1557-1051/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00207-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Pareiškėjas
- L. L.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas L. L. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, L. L., faktiniu valdymu priėmė visą po tėčio S. L., mirusio (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą.
2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėtis S. L., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama B. L.. Jis yra vienintelis jų vaikas. Pareiškėjas po mamos mirties kreipėsi į notarą dėl po mamos mirties atsiradusio palikimo priėmimo bei buvo informuotas, kad notarų biure dar nėra užvesta paveldėjimo byla dėl palikimo, atsiradusio po tėčio S. L. mirties. Nurodė, kad santuokoje tėvai S. L. bei B. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Po tėčio S. L. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau tėčio palikimą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė pareiškėjas L. L. savo aktyviais veiksmais, pradėdamas faktiškai minėtą turtą valdyti. Pažymėjo, jog nuo 2011 m. sausio 14 d. pareiškėjas gyvena minėtame bute adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute liko gyventi ir toliau po tėčio mirties. Šiuo turtu rūpinosi pats vienas, t. y. butą prižiūrėjo, atliko smulkius remonto darbus. Pats asmeniškai mokėjo visus turto išlaikymo mokesčius. Pareiškėjo mama B. L. tuo metu jau sunkiai sirgo, turėjo neįgalumą, todėl nors ji ir gyveno kartu su pareiškėju minėtame bute, tačiau jokių aktyvių veiksmų, susijusių turto faktiniu valdymu, po tėvo mirties motina nebeatliko.
3. Nurodė, kad mama sirgo senatvine demencija, dažnai viską pamiršdavo, turėdavo problemų su orientacija, elgdavosi neadekvačiai, nevaikščiojo, buvo visiškai priklausoma nuo slaugančio asmens. Todėl po tėčio mirties pareiškėjui vienam teko rūpintis ne tik minėtu butu, jo išlaikymu, bet ir savimi jau nebegalinčia pasirūpinti mama B. L.. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog jis (pareiškėjas) savo aktyviais veiksmais, faktiniu valdymu per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė visą po tėvo S. L. mirties atsiradusį palikimą. Juridinio fakto nustatymas, kad jis faktiniu valdymu priėmė visą po tėvo mirties atsiradusį jo palikimą, reikalingas tam, kad galėtų baigti tvarkytis paveldėjimo dokumentus į po tėvo mirties atsiradusį palikimą (b. l. 1-3).
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijos, nėra gavęs pranešimo dėl palikėjo S. L. ir B. L. palikimo parėjimo valstybei. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (b. l. 29-30).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Byloje nustatyta, kad S. L. ir B. L. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas L. L. yra S. L. ir B. L. vaikas (b. l. 6). Medicininiai mirties liudijimai patvirtina, kad S. L. mirė (duomenys neskelbtini), B. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9). Iš neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad B. L. buvo nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis (b. l. 11-12). Iš specialiųjų poreikių nustatymo pažymos matyti, kad B. L. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l 13). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini)gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro 2020-01-07 liudijime nurodyta, kad po S. L. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta ir asmenų, pareiškusių prašymus priimti palikimą, nėra (b. l. 15). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad B. L. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog yra vienintelis S. L. ir B. L. vaikas.
6. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
7. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas dėl S. L. palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėjas palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams.
8. S. L. testamento nepaliko, o mirusiojo sūnus pareiškėjas L. L. po palikėjo mirties priėmė mirusiojo palikimą, nes jis ir toliau pasiliko gyventi bute, toliau rūpinosi buto priežiūra, mokėjo komunalinius mokesčius, atliko smulkius remonto darbus (b. l. 16-23), t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesių nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo. L. L. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėjas paveldėjo praktiškai pradėjęs valdyti palikėjo turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.
10. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad L. L. tėvo S. L. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, miręs (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.