Utenos apylinkės teismo sprendimas

2011-10-03 · Civilinė byla Nr. 2-471-266/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-03
Bylos Nr.
2-471-266/2011
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-000335-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Anykščių šiluma“
Atsakovas
A. B., J. B.
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr.2-471-266/2011
Proceso Nr. 2-14-3-000335-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 113.1;113.8;116.1 (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011m. spalio 3 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei, E. M. ,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Anykščių šiluma“ atstovams E.Matiukui, Laimai Žarskutei ,

atsakovams A. B., J. B., jų atstovei Vidai Leonovienei ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovams A. B., J. B. dėl mokesčių už suvartotą šiluminę energiją priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Anykščių šiluma“ ieškiniu atsakovams A. B. ir J. B. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš jų įsiskolinimą už suvartotą šiluminę energiją. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, jog atsakovai gyvena daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Nuo 2001 metų atsakovai yra atsijungę nuo centralizuoto šildymo ir į jų butą šiluma nėra tiekiama, tačiau namo laiptinė yra šildoma. Atsakovai, būdami namo bendraturčiais, privalo mokėti mokesčius už namo laiptinės šildymą. Minėto namo laiptinės šildymas buvo atjungtas, tačiau Valstybinei energetikos inspekcijai nurodžius, jog laiptinės privalo būti šildomos šaltuoju metu laiku, minėto namo laiptinė buvo pradėta šildyti. Atsakovai sutarties nesudaro, į ieškovo siųstus laiškus nereaguoja, mokesčių nemoka, todėl prašė priteisti mokesčius už laiptinės šildymą nuo 2009 metų spalio mėnesio iki 2011 metų kovo mėnesio 473 litus skolos, 37,24 litus delspinigių ir žyminį mokestį . Ieškinį grindė Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio nuostatomis, LR Civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje Nr. 3K-7-515/2009 išdėstytomis nuostatomis.

Atsiliepimas

Atsakovai A. B. , J. B., jos atstovė ieškinio nepripažino. Paaiškino, jog jie gyvena Šviesos g.3-1 Anykščiuose. 2001m. atsijungė nuo centralizuotos šildymo sistemos, todėl 1999m. spalio 1d. sudaryta sutartis dėl šiluminės energijos tiekimo nebeteko galios. Jokių problemų dėl mokesčių mokėjimo iki 2009 metų nekilo. Ieškovui pradėjus skaičiuoti mokestį už bendro naudojimo patalpų (laiptinės) šildymą , jie daug kartų žodžiu ir raštu kreipėsi į ieškovą siekdami išsiaiškinti už ką skaičiuojami mokesčiai, tačiau atsakymų negavo. Jie bandė įrodyti, jog namo bendra laiptine nesinaudoja, nes yra pasistatė priestatą ir įsirengę atskirą laiptinę , pro kurią jie vaikšto į savo butą, tačiau jų motyvų ieškovas neklausė. Atsakovai duris į laiptinę izoliavo ir pro jas nevaikšto. Atsakovai ir atstovė nurodė, jog name laiptinė nebuvo šildoma daugiau kaip 10 metų, o po to šildymas laiptinėje buvo pajungtas prieš gyventojų valią, be projekto. Kadangi jie nesinaudoja ieškovo tiekiama paslauga, todėl neprivalo mokėti mokesčių už laiptinės šildymą. Atsakovai ne kartą kreipėsi į seimo kontrolierių, savivaldybę, tačiau teigiamo atsakymo negavo. Ieškovas jiems skaičiavo mokestį už laiptinės šildymą. Toks ieškovo reikalavimas visiškai nepagrįstas, nes jie nesinaudoja bendromis patalpomis, nesinaudoja teikiama paslauga, prašė ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga, ieškovo atstovo, atsakovų, jų atstovės, paaiškinimais , liudytojų parodymais nustatyta, jog atsakovai gyvena daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) ir naudojosi ieškovo tiekiama šilumine energija , mokėjo mokesčius pagal 1999m. spalio 1 d. pasirašytą su ieškovu šiluminės energijos tiekimo sutartį. 2001 metais atsakovai atsijungė nuo centralizuotos šildymo sistemos , pasistatė priestatą, įsirengė atskirą laiptinę. Kadangi atsakovai gyvena daugiabučiame name, tai ieškovas reikalauja mokėti mokestį už namo laiptinės šildymą . Nustatyta, jog daugiabučio namo Šviesos g. 3 namo laiptinė nuo pat namo pastatymo buvo nešildoma, tik vėliau, maždaug po metų, laiptinėje radiatorius buvo pakabintas ir laiptinė buvo pradėta šildyti. 2000 metais šildymas laiptinėje buvo atjungtas. 2009 metais minėto namo laiptinė vėl pradėta šildyti, nors tam prieštaravo namo gyventojai. 2009m. gruodžio 14d. įvyko namo gyventojų susirinkimas , kurio metu buvo svarstyta mokesčio už bendro naudojimo patalpų šildymą įsirengusiems autonominį šildymą mokėjimas. Sprendimas nebuvo priimtas. (b.l. 78) Atsakovai nemokėjo mokesčio už laiptinės šildymą, nors ieškovas jiems siuntė mokėjimo pranešimus. Atsakovai dėl mokesčio mokėjimo daug kartų kreipėsi į ieškovą, savivaldybę, seimo kontrolierius, tačiau jiems teigiamo atsakymo negavo. Ieškovas skaičiavo mokestį už laiptinės šildymą ir atsakovams jo nemokant, kreipėsi į teismą ir prašo jų ieškinį tenkinti.

Kaip nustatyta atsakovai gyvena daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Jie yra pasistatę priestatą, įsirengę savo laiptinę , bendra namo laiptine nesinaudoja. Pagal esamą situacija, atsakovai yra bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai . Įgyvendinant jų bendrosios dalinės nuosavybės teises yra tam tikri ypatumai. Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe nustatytos LR Civilinio kodekso 4.83 straipsnyje. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos ir kita. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo (DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe yra bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinierinė įranga, bendrojo naudojimo patalpos- daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai ir kita. LR Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Civilinio kodekso 4. 76 straipsnis numato bendraturčių teises ir pareigas naudojantis ir išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas analizuodamas teisė normų, reglamentuojančių šiluminės energijos ir karšto vandens naudojimą daugiabučiuose namuose , taikymo ypatumus, nurodė, jog daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos požiūriu . Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių yra ir atlyginimo už išlaidas , skirtas bendram turtui išlaikyti , aspektas .Kaip vartotojas abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Už kitą dalį (bendrų patalpų šildymą, karšto vandens temperatūros palaikymą ) tiekėjui turi apmokėti butų savininkai, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai . LR Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu , kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šiuo atveju , atsakovai yra namo Šviesos gatvėje Nr. 3 bendraturčiai, todėl privalo mokėti mokesčius už laiptinės šildymą, nors jie ir yra atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos ir nesinaudoja namo laiptine.

Atsakovai, nesutikdami su ieškovo ieškiniu, nurodė, jog ieškovas be projekto pakabino daugiabučio namo laiptinėje radiatorių ir šildo laiptinę, nors namo gyventojai tam prieštaravo. Nustatyta, jog name Nr. 3 laiptinėje radiatorius buvo įrengtas 1973 metais ir laiptinė buvo šildoma iki 2000 metų. Po to šildymas buvo atjungtas ir pajungtas tik 2009 metais, kai ieškovas gavo nurodymus dėl higienos normų , jog laiptinėse šaltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti 14-16 laipsnių šilumos . Kadangi laiptinėje radiatorius nebuvo demontuotas, todėl laiptinė buvo pradėta šildyti. Tame name , kuriame gyvena atsakovai, 2009 metais gruodžio mėnesį , gyventojų susirinkime buvo sprendžiama atleisti tuos namo gyventojus nuo bendrojo naudojimo patalpų šildymo , kurie turi įsirengę autonominį šildymą. Susirinkime sprendimas nebuvo priimtas. Teismo posėdžio metu , liudiję to namo gyventojai ne visi pasisakė, jog atsakovai būtų atleisti nuo minėto mokesčio, mano, jog atsakovai gyvena tame name, yra bendraturčiai ir privalo mokėti mokesčius už namo laiptinės šildymą. Namo laiptine naudojosi, vaikščiojo , tik paskutiniu metu , maždaug apie pusmetį, ja nesinaudoja. (b.l. 166-167) Atsakovai nesudarė sutarties su ieškovu dėl šio mokesčio mokėjimo, tačiau nežiūrint to ieškovas pareigą vykdė- šiluma į laiptinę buvo tiekiama centralizuotai , todėl atsakovai privalėjo mokėti nustatytą mokestį. Kaip nustatyta, atsakovai nemokėjo nurodyto mokesčio. Atsakovai ieškovo prašomos skolos, delspinigių sumos dydžio neginčijo , todėl mokesčių suma, delspinigiai ir žyminio mokesčio išlaidos iš atsakovų solidariai priteistini ieškovui teismo keliu.

Sutinkamai su LR CPK 96 str. reikalavimais, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259str.,260 str., 270 str.,

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš uždarajai akcinei bendrovei „Anykščių šiluma” iš A. B. ir J. B. solidariai : 473,28 Lt skolos už suvartotą šiluminę energiją, 37,24 litus delspinigių ir 67 Lt žyminio mokesčio.

Išieškoti iš atsakovų A. B. ir J. B. solidariai 20,60 litų teismo turėtų pašto išlaidų. (įmokos kodas 5660 sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300).

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Zita Gavėnienė