Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. už V. A. automobilio vagystę – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. už J. B. turto vagystę – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. už G. V. automobilio vagystę – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1, 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2010-05-10 nuosprendžiu paskirta bausme, ir E. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti D. ir D. K., tačiau jie teismo nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1) 2009 m. balandžio 15 d. apie 22 val., veikdamas bendrininkų grupe su D. K., pagrobė (duomenys neskelbtini) stovėjusį 4000 litų vertės V. A. automobilį (duomenys neskelbtini);

2) 2010 m. vasario 10 d. apie 2.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su D. K., pagrobė (duomenys neskelbtini) stovėjusį 2000 litų vertės J. B. automobilį (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais nukentėjusiosios daiktais, kurių bendra vertė yra 1540 litų;

3) 2010 m. vasario mėn., tiksliai nenustatytu laiku, pagrobė (duomenys neskelbtini) stovėjusį 400 litų vertės G. V. automobilį (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras ir nukentėjusioji prašė nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš skundo matyti, kad apeliantas neigia vogęs G. V. automobilį (duomenys neskelbtini) bei nesutinka su nukentėjusiajai J. B. priteisto civilinio ieškinio dydžiu. Taip pat jis prašo švelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 str. 3 d. nuostata, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, tikrina šiuos apelianto skundo argumentus.

Dėl G. V. automobilio (duomenys neskelbtini) vagystės

BK 178 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už svetimo turto pagrobimą – vagystę. Svetimas turtas suprantamas kaip daiktai, turintys vertę bei atitinkamus fizinius parametrus, kurie jų pagrobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Šių daiktų pagrobimas yra tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas jų užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę disponuoti jam priklausančiu turtu. Pagrobęs automobilį asmuo atsako pagal BK 178 str. 2 d.

Visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde E. L. apie automobilio (duomenys neskelbtini) pagrobimą iš esmės išdėstė tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu bei duodamas parodymus pirmos instancijos teisme. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos apylinkės teismui ir kurios nebūtų aptartos skundžiamame nuosprendyje, E. L. savo skunde nenurodė. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas iš esmės neneigia apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių, t.y. kad būtent jis iš įvykio vietos nuvarė G. V. automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau mano, kad jis tai padarė teisėtai, nes šį automobilį jis iš nukentėjusiojo G. V. ketino pirkti. Tačiau toks apelianto įsitikinimas yra nepagrįstas.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai patvirtina, kad iš tiesų E. L., tarpininkaujant S. J., vedė derybas su G. V. dėl pastarojo automobilio (duomenys neskelbtini), pirkimo. Kadangi pats nuteistasis negalėjo dalyvauti automobilio apžiūroje, jo raktelius G. V. patikėjo S. J., kuris vėliau juos perdavė E. L.. Pastarasis, nei automobilio savininkui G. V., nei S. J. nežinant, nesumokėjęs teisėtam savininkui pinigų už automobilį ir jokiais kitais teisėtais būdais neįgijęs nuosavybės teisės į minėtą automobilį, t.y. neteisėtai, paėmė jį iš stovėjimo vietos ir netrukdomai disponavo juo iki 2010 m. vasario 28 d., kol kieme prie E. L. namo G. V. automobilis buvo surastas jau išardytas. Tokiais neteisėtais savo veiksmais E. L. atėmė iš automobilio (duomenys neskelbtini), savininko galimybę disponuoti šiuo automobiliu. Apie tai, kad E. L. žinojo, jog jis neturėjo teisės pilnai disponuoti automobiliu (duomenys neskelbtini) kaip savo ir kad minėto automobilio rakteliai E. L. buvo perduoti tik jo apžiūrai, patvirtino ne tik pats E. L., o taip pat ir G. V. bei S. J. (1 t., 118, 120-128, 130-132, 143-146 b.l.; 2 t., 50-52, 69, 79-80 b.l.; 3 t., 20-21, 24 b.l.). Beje, S. J. ir apeliacinės instancijos teisme parodė, kad E. L. jis raktelius padavė tik tam, kad šis galėtų išbandyti automobilį. Visa tai rodo, kad E. L. suprato, jog jis nėra automobilio (duomenys neskelbtini), teisėtas savininkas ir šio automobilio rakteliai jam buvo perduoti tik automobilio apžiūrai. Daugiau jokių teisių į šį automobilį tikrasis jo savininkas E. L. nebuvo suteikęs, todėl nors ir ruošdamasis šį automobilį pirkti, tačiau jo dar neįsigijęs ir nebūdamas automobilio teisėtu savininku bei neturėdamas teisės laisvai juo disponuoti savo nuožiūra, be automobilio savininko žinios nuvarydamas minėtą automobilį iš jo stovėjimo vietos į kitą vietą bei vėliau jį išardydamas, E. L. elgėsi viršydamas automobilio savininko jam suteikto leidimo ribas, t.y. jis elgėsi neteisėtai. Taip pat E. L. suvokė, kad tokiu neteisėtu bei nusikalstamu savo elgesiu jis atims iš automobilio (duomenys neskelbtini) savininko galimybę disponuoti šiuo automobiliu ir to siekė. Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog E. L. automobilį (duomenys neskelbtini) pagrobė veikdamas apgalvotai, tiesiogine tyčia ir pilnai realizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. sudėties požymius, todėl apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai šią jo veiką kvalifikavo pagal minėtą baudžiamojo įstatymo normą.

Tokiu būdu keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo dalyje dėl automobilio (duomenys neskelbtini) pagrobimo apelianto išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Dėl E. L. veikos apimties ir civilinio ieškinio dydžio

E. L. neneigia drauge su D. K. skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje pagrobęs nukentėjusiosios J. B. automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau tvirtina, kad pagrobtame automobilyje nebuvo visų nukentėjusiosios nurodytų daiktų. Tačiau, ir su šiuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentu kolegija nesutinka.

Pirmiausiai, apie nukentėjusiosios J. B. automobilyje buvusių daiktų pagrobimo ir jos civilinio ieškinio pagrįstumą bei įrodytumą apylinkės teismas pakankamai išsamiai pasisakė skundžiamame nuosprendyje (3 t., 30 b.l.). Naujų aplinkybių, paneigiančių apylinkės teismo motyvus šioje dalyje, apeliaciniame skunde E. L. nenurodė ir apsiribojo tik iš J. B. pagrobtų daiktų išvardinimu bei iš esmės deklaratyviais teiginiais, išreiškiančiais jo nesutikimą su apylinkės teismo nustatyta jo veikos apimtimi bei nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu šiame epizode.

Atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ir dar kartą patikrinus nukentėjusiosios J. B. bei nuteistųjų parodymus apie šios vagystės aplinkybes, kolegijai tapo aišku, kad apylinkės teismo padarytos išvados dėl nukentėjusiajai priteisto 3540 Lt civilinio ieškinio yra visiškai pagrįstos ir teisingos. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad nukentėjusioji J. B. ikiteisminio tyrimo pradžioje (1 t., 13 – 15, 22 – 25 b.l.) nurodė, kad pagrobtame jos 2000 litų vertės automobilyje (duomenys neskelbtini), buvo mažiau daiktų, nei ji jų išvardino paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 26 b.l.). Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji parodė, kad realiai nesitikėjo, jog bus sulaikyti jos automobilį pagrobę asmenys, todėl ji iš pradžių visų daiktų nesistengė išvardinti. Pagrobtame (duomenys neskelbtini) buvo sukrauti daiktai iš dviejų automobilių, todėl jų buvo daugiau nei įprasta. Tyrimo metu sulaikius įtariamuosius ji buvo iškviesta papildomai apklausai, kurios metu ir išvardino visus didesnę vertę turėjusius pagrobtus daiktus. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad E. L. ir D. K. pavogtame nukentėjusiosios automobilyje buvo skundžiamame teismo nuosprendyje išvardinti daiktai, kurių bendra vertė yra 1540 Lt, pilnai patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas E. T.. Liudytoja L. Ž. parodė, kad automobilių vagysčių atvejais pradžioje tyrimo yra stengiamasi kaip galima greičiau užfiksuoti stambesnius, numerinius pavogtame automobilyje buvusius daiktus, kad būtų galima juos kaip galima greičiau įtraukti į paieškų katalogus ir policijos duomenų bazes. Galutinį pagrobtų daiktų sąrašą nukentėjusieji tyrėjams pateikia ir civilinį ieškinį pareiškia atlikus papildomas jų apklausas. Kad nukentėjusioji turėjo vieną iš kartu su automobiliu pagrobtų daiktų – kampinį šlifuoklį „Makita GA9020“, patvirtina šio įrenginio garantinio talono kopija (1 t., 35 b.l.). Visi šie duomenys, tame tarpe ir naujai gauti atlikus byloje papildomą įrodymų tyrimą, sutampa, pilnai patvirtina nukentėjusiosios J. B. parodymus ir suteikia pagrindą neabejoti jais dėl pagrobtame automobilyje buvusių daiktų kiekio, o kartu ir dėl jos pareikšto civilinio ieškinio.

Kita vertus, abu nuteistieji patvirtino, kad pagrobę automobilį (duomenys neskelbtini) jie jo gerai neapžiūrinėjo. D. K. tiek tyrimo metu, tiek apeliacinės instancijos teisme prisiminė, kad automobilio salone ant galinės sėdynės jis matė rogutes, kurių, kaip ir kitų daiktų, buvimą kategoriškai neigė E. L.. Be to, pagal nuteistųjų parodymus, važinėdami su pavogtu automobiliu (duomenys neskelbtini), jie buvo užklimpę pusnyje Margirio gatvėje. Liudytojas S. J. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad šio automobilio ištraukimui E. L. iš automobilio bagažinės buvo ištraukęs virvę, tačiau ši pasirodė per trumpa. Tiek S. J., tiek liudytojas E. T. identiškai apibūdino vieną šios virvės požymių – ji buvo su mazgais. Šią aplinkybę vėlgi neigė E. L.. Nustatyta ir tai, kad E. L. tos pačios dienos ryte pagrobtą automobilį išdaužtu stiklu paliko nuošalioje vietoje netoli Skaistakalnio parko ir grįžo prie jo tik po dviejų dienų. Taigi, daiktus iš jo pilnai galėjo pavogti bet kokie kiti asmenys, o už tai atsakingais tampa automobilį pagrobę ir be jokios priežiūros jį palikę nuteistieji E. L. ir D. K.. Pagaliau, abu nuteistieji teisme pilnai pripažino nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį, žadėjo jį atlyginti. O tai reiškia, kad jie sutiko su nukentėjusiąja dėl jai padarytos žalos dydžio.

Įvertinus visus aukščiau išvardytus įrodymus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog automobilyje (duomenys neskelbtini) pagrobimo metu buvo J. B. nurodyti bendros 1540 litų vertės daiktai. Nustatydamas E. L. veikos apimtį ir nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į visas baudžiamojoje byloje esančias aplinkybes bei vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Akivaizdu, kad nuteistasis E. L. visiškai nepagrįstai abejoja apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nukentėjusiosios ieškiniu šioje dalyje, todėl jo nusikalstamos veikos apimties ir nukentėjusiosios J. B. nurodyto bei skundžiamu nuosprendžiu jai priteisto civilinio ieškinio dydžio apeliacinio skundo argumentais keisti nėra jokio pagrindo.

Dėl bausmės

Negalima sutikti su E. L. skundo teiginiu, kad teismas paskyrė jam per griežtą galutinę subendrintą bausmę. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė visas aplinkybes ir teisės normas, į kurias jis atsižvelgė skirdamas E. L. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas. Naujų aplinkybių, kurių, skirdamas bausmes, apylinkės teismas neįvertino, skundą nagrinėjantis teismas nenustatė. Apeliantas teigia, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, tačiau ši aplinkybė pakankamai išsamiai motyvuota ir įvertinta skundžiamame nuosprendyje. Nesutikti su apylinkės teismo sprendimu nepripažinti E. L. prisipažinimo ir gailesčio atsakomybę lengvinančia aplinkybe kolegija nemato pagrindo. Paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, artimas baudžiamajame įstatyme numatytų bausmių vidurkiams, apylinkės teismas teisės normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, reikalavimų nepažeidė. Taip pat teismas tinkamai subendrino E. L. paskirtas bausmes ir nustatė galutinės subendrintos bausmės dydį.

Tai, kad E. L. yra K. L., gimusios 2005 metais, tėvas, netrukdė jam daryti nusikalstamas veikas, todėl ši aplinkybė nerodo mažesnio jo padarytų nusikaltimų ar jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnio. Todėl atsižvelgti į šią aplinkybę ir dėl to sumažinti E. L. paskirtas bausmes tiek už atskirus nusikaltimus, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, kolegija nemato jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.