- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- ATP-99-116/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-02313-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos D. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarimo, kuriuo D. A. nubausta:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 (vieno šimto) litų bauda,
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė subendrinta nuobauda D. A. paskirta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A. nubausta už tai, kad 2012 m. lapkričio 15 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į gale stovintį automobilį, bei iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. A. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarimą paskiriant jai švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatyta, t. y. sumažinant paskirtos piniginės baudos dydį iki 1000 Lt ir neskiriant administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Skunde apeliantė nurodo, kad teismas be pagrindo netaikė jai ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, ne kartą yra konstatavęs (inter alia (be kita ko) 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimuose), jog teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai).
Anot D. A., šioje administracinėje byloje teismas formaliai vertino byloje surinktus įrodymus, skundžiamu nutarimu neidentifikavo automobilio, į kurį ji atsitrenkė, nepagrįstai nurodė, kad ji kaltę pripažino tik iš dalies, skirdamas nuobaudą, tik formaliai konstatavo įrodymų visumą, nepasisakė dėl galimybės taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies normą buvimo ar nebuvimo. Už padarytus administracinius teisės pažeidimus jai paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankciją.
Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo priimtose nutartyse formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies normą, yra ne kartą konstatavęs, jog vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, skiriamą administracinę nuobaudą galima švelninti tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Administracinės teisės pažeidimų kodekso 30-1 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-1 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 138-5641), draudžianti skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje asmenims, padariusiems ATPK 130² straipsnyje numatytus administracinės teisės pažeidimus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas akcentavo, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Įstatyme, kuriuo nustatoma asmenų administracinė teisinė atsakomybė, negalima įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo (nuobaudų, jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, negalėtų individualizuoti griežtos nuobaudos, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkretų teisės pažeidimą. Teisiniu reguliavimu turi būti sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
Šalies argumentai
D. A. nurodo neginčijanti, kad 2012 m. lapkričio 15 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, neatsargiai vairavo automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo ir, kaip nurodyta nutarime, atsitrenkė į gale stovintį automobilį bei iš įvykio vietos pasišalino.
Apeliantė taip pat pažymi, kad teisme ji nurodė, jog 2012 m. lapkričio 15 d., apie 17.00 val., buvo šlapdriba, tamsu, matomumas prastas. Jos automobilis „Mitsubishi Galant“ buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu (prie (duomenys neskelbtini)), priekiu į pastato sieną. Pajudėdama iš aikštelės, ji manevravo lėtai, atbuline eiga. Taip pat nurodo neneigianti, kad jos vairuojamas automobilis galėjo kliudyti B. P. nuosavybės teise priklausiusį automobilį ir įskelti posūkio žibinto stikliuką. Mano, kad šio automobilio sugadinimo mastas ir aplinkybė, kad jos vairuojamas automobilis nebuvo sugadintas, sudaro pagrindą teigti, kad smūgis buvo nestiprus, todėl ji šio smūgio galėjo ir nepajusti. Teigia, kad teisme ji nuoširdžiai paaiškino, jog pasitraukė iš įvykio vietos ir išvyko namo ne iš piktos valios, o dėl neatidumo. Jos nuoširdus gailestis bei padėjimas išaiškinti pažeidimą Šiaulių apylinkės teismo įvertinti kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Mano, kad esant nustatytoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies normą ir paskirti jai mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji.
Skunde apeliantė taip pat nurodo, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo skyriuje klientų aptarnavimo vadybininke. Jos darbovietė yra (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Darbas yra pamaininis, pagal slenkantį grafiką, taikant suminę darbo laiko apskaitą. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, į darbą ir iš jo važinėja nuosavu automobiliu, nes kitos galimybės laiku nuvykti į darbą bei grįžti po darbo į namus nėra. Teigia, kad paskutinis autobusas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išvyksta 21 val., o paskutinis traukinys 19.56 val. Jos darbas prasideda 6.30 val., o baigiasi 23 val. Pasibaigus darbui 23 val., ji, nevairuodama automobilio, nebeturėtų galimybės grįžti į namus, o tai reiškia, kad jai tektų atsisakyti darbo kitame mieste. Samdyti transporto priemonę, lyginant su gaunamomis darbinėmis pajamomis, jai būtų per brangu. Apeliantės teigimu, galimybė dirbti darbą, gauti darbines pajamas ir išlaikyti šeimą yra pati svarbiausia priežastis, dėl kurios ji prašo teismo netaikyti jai administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
D. A. prašo atsižvelgti ir į tai, kad ji išlaiko sūnų V. A., gim. (duomenys neskelbtini), besimokantį Lietuvos (duomenys neskelbtini) Universiteto (duomenys neskelbtini) fakultete. Numatoma studijų baigimo data – (duomenys neskelbtini). V. A. gyvena Lietuvos (duomenys neskelbtini) Universiteto bendrabutyje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Netekusi darbo, ji netektų galimybės remti nuolatinių studijų forma studijuojantį sūnų. Darbinės pajamos yra pagrindinis ir vienintelis jų šeimos pragyvenimo šaltinis. Jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 1200 Lt, o vyro A. – minimali mėnesinė alga. Teigia, kad šeimos turtinė padėtis yra sunki. Nurodo, kad ji ir jos vyras nuosavybės teise valdo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kurio išlaikymas brangiai kainuoja. Jokio kito nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį „Mitsubishi Galant“, vyras A. A. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, jo atlyginimas minimalus. Be to, šeima turi 3000 Lt negrąžintą skolą kreditoriui bankui „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į sunkią šeimos materialinę padėtį bei įvertinant galimybes sumokėti jai paskirtą administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą, prašo taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies normą, sumažinti jai paskirtos piniginės baudos dydį iki 1000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į D. A. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti D. A. apeliacinio skundo. Nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės apžeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliaciniame skunde D. A. neneigia padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir kaltės dėl šių pažeidimų padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo sumažinti jai paskirtos piniginės baudos dydį iki 1000 Lt ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, šiuo atveju tokių aplinkybių byloje yra. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. A. nuoširdžiai gailisi padariusi administracinius teisės pažeidimus, ir ši aplinkybė yra pripažinta pastarosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantės pateikti duomenys patvirtina jos skunde nurodytas aplinkybes, kad ji su sutuoktiniu gyvena (duomenys neskelbtini) (34, 36 b. l.), o dirba vadybininke UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo skyriuje, šioje darbovietėje dirba nuo 2001 m. (duomenys neskelbtini) d., jai yra nustatytas darbas pamainomis, slenkančiu grafiku (32 b. l.), šeimoje yra sūnus V. A. (35 b. l.), kuris studijuoja Lietuvos (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakultete, gyvena bendrabutyje ir universitetui moka mokesčius už komunalinius bei kitus patarnavimus (33, 34 b. l.), D. A. atlygimas vidutiniškai yra 1130,92 Lt, o jos sutuoktinio A. A. (35 b. l.) darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra artimas minimaliam. Nors bylos duomenys patvirtina, kad D. A. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, tačiau bylos duomenys taip pat liudija, kad D. A. automobilį vairuoja nuo 1999 m. (3 b. l.), laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2012 m. ji administracine tvarka nebuvo bausta, o jos anksčiau padaryti pažeidimai nėra pavojingi (16 b. l.).
Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Šiuo atveju, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti sumažinus D. A. paskirtos baudos dydį ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Kartu taip pat pažymima, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, D. A. asmenybę, jos elgesį po pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad paskirta nuobauda nėra proporcinga ir sąžininga priemonė. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarimą pakeisti:
taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalį ir D. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą nuobaudą - 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams sumažinti iki 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams.
Šią nuobaudą, vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, subendrinti su administracine nuobauda, paskirta pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir galutinę subendrintą nuobaudą D. A. paskirti 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.