Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, kuriam nutraukta administracinio nusižengimo teisena, L. B. atstovo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutarimo L. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2023 m. spalio 18 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas surašė administracinio nusižengimo protokolą L. B. už tai, kad jis, 2023 m. spalio 17 d. 23.15 val., Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. vairavo traktorių ir nepakluso policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, toliau tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, tai darydamas iš chuliganiškų paskatų, toliau važiavo su traktoriumi keldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, kartas nuo karto vingiuodamas per visą važiuojamąją dalį išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, įvažiavęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, vairuodamas traktorių, sukdamas ratus po teritoriją, tai darydamas iš chuliganiškų paskatų, suko ratus, taip keldamas teritorijoje buvusiems ir dirbantiems asmenims pavojų. Traktorius neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokie L. B. veiksmai įvertinti, kaip pažeidę Kelių eismo taisyklių 5, 9, 12, 16, 101, 119 punktų reikalavimus ir atitinkantys administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymius.

2. 2023 m. lapkričio 9 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja priėmė nutarimą, kuriuo L. B. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį paskyrė 60 Eur baudą, ANK 415 straipsnio 2 dalį – 50 Eur baudą, ANK 420 straipsnio 2 dalį – 450 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėn., ANK 426 straipsnio 5 dalį – 850 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėn. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu L. B. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 850 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėn.

iš nutarimo konstatuojamos dalies pašalinti teiginius, kad L. B. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje;

nutarimo rezoliucinę dalį suformuluoti taip: Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus vyresniosios tyrėjos L. B. 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną L. B. nutraukti.

4.1. Teigia, jog teismas, nustatęs, jog L. B. padarė jam inkriminuotus veiksmus būdamas nepakaltinamas, privalėjo policijos nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną L. B. nutraukti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad L. B. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, nes tai galėjo daryti tik atlikęs įrodymų tyrimą pagal administracinės teisenos taisykles. Esant negalimai teisenai, nėra galimybės surinkti bei atlikti įrodymų tyrimą. Nesant proceso, kurio metu turi būti nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, nėra galimybės konstatuoti šių aplinkybių buvimo. Esminis administracinio proceso skirtumas nuo baudžiamojo, kai teisena yra negalima dėl tinkamo subjekto nebuvimo, yra tas, kad baudžiamajame procese yra numatyti du atskiri procesai – bendra tvarka ir medicininių priemonių taikymo. BPK 393 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Bendra tvarka pradėtas procesas tampa priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikymo procesu, jeigu ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad asmuo nepakaltinamas“. Tai paaiškinama didesniu nusikalstamų veikų pavojingumu ir su tuo susijusiu didesniu poreikiu apriboti neveiksnių asmenų teises ir laisves. Administracinėje teisenoje, kaip reglamentuojančioje mažesnio pavojingumo teisės pažeidimų tyrimą, tokios atskiros teisenos nėra. Taigi, nutraukiant administracinio nusižengimo bylą nėra ir poreikio pasisakyti bei konstatuoti apie tokio asmens padarytas priešingas teisei veikas. Teismas gali tik pažymėti, kad nepakaltinamas asmuo galimai padarė teisei priešingas veikas. Tačiau ir toks konstatavimas yra beprasmis, nes nesukelia jokių teisinių pasekmių. L. B. buvo neveiksnus, todėl nėra tinkamas administracinio nusižengimo sudėties subjektas ir jo veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Todėl teismas negalėjo konstatuoti, jog L. B. padarė administracinius nusižengimus.

4.2. Skundžiamo nutarimo skirsnis „dėl administracinio poveikio priemonės, specialios teisės atėmimo“ (17–19 punktai) yra perteklinis, nes nutarimo 16 punkte pasisakyta, kad L. B. negali būti skiriamos nei administracinės nuobaudos, nei administracinio poveikio priemonės, be to, jame visiškai nepasisakyta apie kokias nors administracinio poveikio priemones bei jų taikymą ar netaikymą. Teismo nepagrįstai L. B. veiksmus įvertino kaip itin grubius, nes nei KET, nei ANK nenumato KET pažeidimų klasifikavimo tokiais. Policija, būdama proceso šalis, turėjo veikti valstybės interesais ir užtikrinti L. B. teises bei laisves.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas. Būtent šia teisės norma apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi, nustatęs, jog L. B. jam inkriminuotų veikų padarymo metu buvo nepakaltinamas.

7. Apeliantas, kvestionuodamas teismo nutarimo motyvus, kuriais pripažįstama, jog L. B. padarė ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, nepagrįstai neįvertina aplinkybių, jog policija administracinio nusižengimo protokole užfiksavo šiuos ir būtent L. B. padarytus nusižengimus bei, atlikusi šių veikų tyrimą, policija priėmė nutarimą, kuriuo skyrė jam administracinę nuobaudą. Atlikus ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę paaiškėjo, kad L. B. jam inkriminuotas veikas padarė sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, manijos tipu, todėl tuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas, įvertinęs ekspertizės išvadas, pagrįstai pripažino, jog L. B. padarė administracinius nusižengimus būdamas nepakaltinamas, todėl negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, jam negali būti skiriamos nei administracinės nuobaudos, nei administracinio poveikio priemonės. Skundžiamame nutarime nėra jokių formuluočių, kurios leistų manyti ar suformuotų įspūdį, jog teismas pripažįsta L. B. kaltu, padarius administracinius nusižengimus. Priešingai, teismas aiškiai motyvavo, jog šiuos nusižengimus L. B. padarė būdamas nepakaltinamas, todėl negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir jam ši teisena nutraukiama. Taigi teismas pagrįstai policijos nutarimą panaikino ir administracinių nusižengimų teiseną L. B. nutraukė ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Beje, apeliantas, be kita ko, prašo apygardos teismo to paties, t. y. panaikinti policijos nutarimą ir nutraukti teiseną L. B..

8. Apygardos teismas pastebi, jog ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto normos taikymui teisiškai reikšmingas ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (ne)kaltės požymio nustatymas, o aplinkybė, jog toks asmuo priešingą teisei veiką padarė būdamas nepakaltinamas. ANK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų. Nagrinėjamu atveju L. B. nepakaltinamumo būseną teismas nustatė leistinais ir patikimais įrodymais, todėl policijos nutarimą panaikino ir teiseną L. B. nutraukė teisėtai. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog teismas apie tai, kad L. B. padarė nusižengimus galėjo motyvuoti tik atlikęs įrodymų tyrimą pagal administracinės teisenos taisykles, jog L. B. negali būti jam inkriminuotų nusižengimų padarymo subjektas ir kt., atmestini kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįsti.

9. Remdamasis tuo, kas anksčiau išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo išvados yra pagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, surinktais ir ištirtais įrodymais. Todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir asmens, kuriam nutraukta administracinio nusižengimo teisena, L. B. atstovo advokato Osvaldo Martinkaus, apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.