Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-08-27 · Byla Nr. ATP-1014-648/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-27
Bylos Nr.
ATP-1014-648/2012
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-01885-2012-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Pažeidėjas
J. M.
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Adm. byla Nr. ATP-1014-648/2012 Teisminio proceso Nr. 4-01-3-01885-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-27 nutarties, kuria buvo netenkintas J. M. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2012-03-23 nutarimas Nr. 10N-1527300-12, kuriuo J. M. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., nubausta 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2012-03-23 nutarimu Nr. 10N-1527300-12 J. M. pagal ATPK 124 ² str. 1 d. paskirta 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams už tai, kad ji 2012-03-06 7.15 val. Ukmergės – Fabijoniškių g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš sankryžą Ukmergės g. – Fabijoniškių g., kirto ištisinę juostą persirikiuodama iš ketvirtos juostos į trečią, įvažiavo į sankryžą iš trečios eismo juostos degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, pasuko į kairę ir apsisuko, kai ženklas Nr. 507 reikalavo važiuoti tik tiesiai, apsisukus įvažiavo į visuomeninio transporto juostą, pažeisdama KET 8, 78.11, 169 punktų reikalavimus, bei šių taisyklių 3 priedo 1.1 bei 1.21 punktus, savo veiksmais sukėlė grėsmę eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta J. M., nesutikdama su Institucijos nutarimu, kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su skundu, kuriame prašė pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2012-03-23 nutarimą Nr. 10N-1527300-12, perkvalifikuoti jos veiką pagal ATPK 124¹ str. 2 d.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-27 nutartimi skundo netenkino ir paliko Institucijos 2012-03-23 nutarimą Nr. 10N-1527300-12 nepakeistą.

Administracinėn atsakomybėn patraukta J. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-27 nutartį ir perkvalifikuoti jos veiką pagal ATPK 124¹ str. 2 d.. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2012-03-23 nutarimą Nr. 10N-1527300-12.

Apeliantė nurodo, kad prieš sankryžą persirikiuodama iš ketvirtos eismo juostos į trečią, ištisinės eismo juostos nekirto. Skiriamoji juosta tarp ketvirtos ir trečios juostų yra ištisinė tik tokio ilgio, kad telpa trys automobiliai, o toliau yra brūkšninė linija. Apeliantės automobilis prieš persirikiavimą stovėjo penktas, todėl ji persirikiuodama nekirto eismo juostos. Galima abejoti, ar policijos pareigūnai galėjo įvertinti, ar tikrai apeliantė kirto ištisinę juostą. Skundžiamoje nutartyje nebuvo pateikta išvada dėl galimai klaidingo liudytojų aplinkybių vaizdavimo. Apeliantė taip pat nesutinka, kad įvažiavo į sankryžą iš trečios eismo juostos degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, kadangi šviesoforo signalas degė važiuojantiems tiesiai sankryžoje, o apeliantė suko į kairę. Jos tikslas buvo ne važiuoti tiesiai sankryžoje, o aplenkti stovinčius automobilius ketvirtoje juostoje, kurie suko į kairę degant žaliam šviesoforo signalui.

Kitų KET pažeidimų apeliantė neneigia ir dėl to labai gailisi, tačiau pažymi, kad apsisukus įvažiavo į visuomeninio transporto juostą nesavitiksliai, nes prieš tai išgirdo per garsiakalbį policijos pareigūnų liepimą sustoti, todėl kitur sustoti nei autobusų juostoje nebuvo galimybių, nes ši juosta tęsiasi nuo pat sankryžos pradžios iki kitos sankryžos.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, kad nebuvo įrodyta, kurioje pažeidimų padarymo vietoje ji sukėlė ATPK 124² str. 1 d. numatytą eismo grėsmę. Kaip konkrečiai ir kurioje sankryžos vietoje buvo sukelta grėsmė, nebuvo įvardinta ir pavaizduota. Tuo labiau teisme policijos pareigūnai grėsmę, kurią galėjo sukelti apeliantės judėjimo trukdymas konkrečioje sankryžos vietoje kitiems eismo dalyviams, pateikė skirtingai ir nenuosekliai, kas įrodo, kad liudytojų pateiktos aplinkybės yra abejotinos.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutartį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog J. M. padarė ATPK 124² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinei atsakomybei pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį atsirasti būtina, kad pažeidėjas padarytų kelis pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, vienu metu ar paeiliui. Aiškinant šias teisės normas darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę ir skirtingas sankcijos ribas už vieno ir kelių pažeidimų padarymą vienu metu ar paeiliui, siekė, kad vairuotojai, kurie savo veiksmais padaro kelis pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, būtų baudžiami griežčiau. Kelių pažeidimų padarymas vienu metu ar paeiliui rodo vairuotojų piktnaudžiavimą jiems suteikta teise, nepagarbą teisei, akivaizdų KET reikalavimų ignoravimą. Kaip minėta, administracinei atsakomybei pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį atsirasti būtina, kad pažeidėjas padarytų kelis pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, vienu metu ar paeiliui. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. 2012-03-06 7.15 val. Ukmergės – Fabijoniškių g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš sankryžą Ukmergės g. – Fabijoniškių g., kirto ištisinę juostą persirikiuodama iš ketvirtos juostos į trečią, įvažiavo į sankryžą iš trečios eismo juostos degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, pasuko į kairę ir apsisuko, kai ženklas Nr. 507 reikalavo važiuoti tik tiesiai, apsisukus įvažiavo į visuomeninio transporto juostą, pažeisdama KET 8, 78.11, 169 punktų reikalavimus, bei šių taisyklių 3 priedo 1.1 bei 1.21 punktus, savo veiksmais sukėlė grėsmę eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, kurie važiavo Fabijoniškių gatve.

Apeliantė pripažįsta, kad padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pasukdama į kairę ir apsisukdama, kai ženklas Nr. 507 reikalavo važiuoti tik tiesiai, taip pat apsisukus įvažiuodama į visuomeninio transporto juostą, dėl to labai gailisi, tačiau nesutinka, kad prieš sankryžą persirikiuodama iš ketvirtos eismo juostos į trečią, kirto ištisinę eismo juostą ir kad įvažiavo į sankryžą iš trečios eismo juostos degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, kadangi šviesoforo signalas degė važiuojantiems tiesiai sankryžoje, o apeliantė suko į kairę. Apeliantė taip pat nurodo, kad savo veiksmais grėsmės eismo saugumui nesukėlė. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. M. aiškinimai, jog ji savo vairavimu nekėlė grėsmės kitiems eismo dalyviams, o pažeidimus padarė sąlygota vaiko sveikata, kuri pasireiškė pykinimu, paneigti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis bei jų parodymais, duotais teisme, ir laikytini pažeidėjos pasirinkta gynybos pozicija, siekiant švelninti administracinę atsakomybę už padarytus KET pažeidimus. Policijos pareigūnas R. K. tyrimo metu (b. l. 12) ir apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, kad J. M. buvo sustabdyta už pavojingą važiavimą Ukmergės g. prie „Senukų“ – „Topo centro“ sankryžos. Pažeidėja važiavo nuo centro pusės. Prie sankryžos yra keturios eismo juostos. Visose pusėse yra ištisinės juostos, kad vairuotojai negalėtų persirikiuoti prie sankryžos. Jis su kolega važiavo trečia eismo juosta, pravažinėjo sankryžą. Degė raudonas šviesoforo signalas, papildoma sekcija degė žalia. Matė, kai viena mašina pravažiavo ir užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Matė, kaip prieš juos automobilis „Toyota Corolla“ persirikiavo, kirsdamas ištisinę juostą, degant raudonam šviesoforo signalui, iš trečios juostos suko į kairę ir įvažiavo į visuomeninio transporto juostą. Vairavimas buvo pavojingas, nes kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, mašinos jau pradėjo važiuoti iš „Topo centro“ ir Fabijoniškių, signalizavo, pristabdė, kad praleistų pažeidėją (b. l. 29). Įvykio metu kartu su R. K. patruliavęs A. K. tyrimo metu (b. l. 10) ir apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme (b. l. 29-30) iš esmės nurodė tapačias įvykio aplinkybes kaip ir R. K.. Nors, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, policijos pareigūnų parodymuose yra tam tikrų neatitikimų, t. y. jie skirtingai nurodė, iš kurios gatvės važiuojantiems automobiliams trukdė ir kėlė grėsmę J. M., tačiau šie neatitikimai buvo pašalinti pirmosios instancijos teisme, nes R. K. nurodė, kad A. K. šiuo atveju suklydo, ką pastarasis patvirtino. Kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktos J. M. parodymus, matyti, kad ji tyrimo metu pirminiame paaiškinime (b. l. 7) pripažino, kad pasuko į kairę iš trečios eismo juostos, nors ženklas reikalavo važiuoti tiesiai, ir važiavo per raudoną šviesoforo signalą, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė ir neigė važiavusi per draudžiamą šviesoforo signalą. Tokia pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad J. M. pažeidimas, numatytas ATPK 124² str. 1 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-27 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-27 nutartį palikti nepakeistą ir J. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis