Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2023-03-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-222-1127/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-14
Bylos Nr.
II-222-1127/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00096-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
Teisėjas
Giedrė Maslauskaitė (pirm.)
Pareiškėjas
G. M.
Nukentėjusysis
J. D.
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Marius Vytautas Lileikis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-222-1127/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00096-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.3; 21.10.4; 21.11.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė,sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei,dalyvaujant pareiškėjo G. M. atstovui advokato padėjėjui Mariui Vytautui Lileikiui,nukentėjusiajam J. D.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos A. U. 2023 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-94-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimu G. M. (toliau – ir Pareiškėjas) nubaustas už tai, kad 2022 m. lapkričio 21 d. 07.00 val., (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav., daugiabučių namų kieme vedžiojo jam priklausantį šunį, prie kurio pribėgo nukentėjusiojo šuo, jį griebė ir apkandžiojo, padarė gilumines plėštines žaizdas, gyvūnas buvo sužalotas, pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Tokiu būdu šuns savininkas neužtikrino tinkamos šuns priežiūros, pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir pasaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, nesilaikė 2022 m. sausio 17 d. Nr. ĮS-145 Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 8 straipsnio 8.9, 46 punktų reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, dėl ko jam buvo paskirta 150 Eur bauda ir buvo įpareigotas per 40 dienų atlyginti 2 500 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam J. D..

Iš dalies sutinkant su pareiškėjo skundu, 2023 m. sausio 3 d. priimtas nutarimas, kuriuo pakeistas ne teismo tvarka priimtas 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimas dėl įpareigojimo atlyginti žalą, įpareigojant G. M. atlyginti J. D. turtinę žalą – 783 Eur per 40 dienų nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos. Kitoje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas. Nukentėjusiajam išaiškinta teisė dėl neturtinės žalos ar turtinės žalos, kuri paaiškėjo jau po nutarimo priėmimo, atlyginimo, kreiptis civilinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Skundu Kauno apylinkės teismui G. M. prašo panaikinti Institucijos 2023 m. sausio 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti Institucijai iš naujo ir/ar panaikinti nutarimo dalį, kuria nukentėjusiajam buvo priteista 783 Eur dydžio žala. Cituodamas gyvūnų gerovės įstatymo ir 2022 m. sausio 17 d. Nr. ĮS-145 Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių nuostatas, kuriose yra nurodytos šuns šeimininko pareigos, Pareiškėjas nurodo, kad iš nutarimo nėra aišku, kurias pareigas jis pažeidė, kadangi susidaro įspūdis, jog jis pažeidė visas pareigas. Tačiau iš kaltinimo akivaizdu, kad jis negalėjo pažeisti visų įpareigojimų. O toks platus ir nekonkretus kaltinimo formulavimas yra ydingas, nes nutarime buvo duota nuoroda į bendrąsias gyvūnų laikytojų pareigas, nenurodant konkrečiai, kokias gyvūno laikytojo pareigas pažeidė Pareiškėjas. O nekonkretus kaltinimas faktiškai riboja jo galimybes gintis, nepagrįstai išplečia kaltinimo ribas ir sukelia įspūdį, kad Pareiškėjas padarė daugiau pažeidimų, negu galėjo būti objektyviai padaręs. Be to, jo nuomone, vedžiodamas savo augintinį nepažeidė gyvūno laikymo reikalavimų. Taip suformuluotas kaltinimas liks ir ateityje ir tokiu būdu nutarimas yra neteisėtas dėl kaltinimo suformulavimo ydingumo, todėl kaltinimas turi būti suformuluotas iš naujo, kad Pareiškėjas žinotų, kuo konkrečiai yra kaltinamas. Be to, bylos medžiaga pagrįsta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta 618 Eur dydžio žala, o ne jo prašoma 783 Eur žala. Taip pat 2022 m. gruodžio 21 d. padarytoje bylos kopijoje buvo įrodymai, patvirtinantys 497 Eur išlaidas, o 2023 m. sausio 12 d., byloje jau yra įrodymai, patvirtinantys 618 Eur išlaidų buvimą. Todėl nesuprantama, kokiais duomenimis remiantis, pareigūnė pirmojo nutarimo priėmimo metu konstatavo 2 500 Eur žalos padarymą, o antrojo nutarimo priėmimo metu 783 Eur turtinės žalos padarymą. Taip pat akivaizdu, kad bylos medžiaga buvo pildoma po bylos išnagrinėjimo, o to objektyviai nebuvo galima daryti, kadangi administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas jau buvo baigtas, priėmus pirminį nutarimą. Šios aplinkybės rodo Institucijos šališkumą ir tendencingumą – pareigūnai ne pirmą kartą įtraukia faktus, kurių nepatvirtina bylos medžiaga, pildo bylos duomenis naujais įrodymais. Byloje nėra pakankamai objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie būtų pagrindu priteisti žalos atlyginimą. Visų pirma, iš byloje esančių mokėjimo dokumentų negalima objektyviai spręsti, už kokias veterinarines paslaugas jie buvo surašyti. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo augintiniui galėjo būti teikiamos tiek su galimu sužalojimu susijusios paslaugos, tiek ir kitos, visiškai nesusijusios su sužalojimu. Taip pat abejonių kelia ir itin dažni apsilankymai veterinarijos klinikoje, neišsamūs ir neinformatyvūs įrašai mokėjimo dokumentuose, sąskaitos faktūros neatitinka joms keliamų reikalavimų. Taigi, įrodymai, kuriais remiantis buvo priteista žala, nėra patikimi ir objektyvūs. Kyla abejonių byloje esančių dokumentų tikrumu, teiktų veterinarinių paslaugų būtinumu. Be to, pats nukentėjusysis taip pat yra kaltas dėl žalos atsiradimo, kadangi netinkamai vykdė savo, kaip gyvūno savininko pareigas, todėl priteistinos žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažinamas. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys nebuvo informatyvus, suprantamas, jame nebuvo išsamiai nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas materialinis reikalavimas, o įrodymai neinformatyvūs, neaiškūs, keliantys abejonių ne tik dėl juose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl teisėtumo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į G. M. skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2023 m. sausio 3 d. priimtą nutarimą Nr. 20-ANR_N-94-2023 nepakeistą. Nurodo, kad asmens skundo argumentai, kad jis nežinojo, kuo yra kaltinamas, yra gynybinė pozicija. Pareiškėjo veika buvo kvalifikuota tinkamai pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Protokolo nusižengimo esmėje yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad G. M. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, nesilaikė 2022 m. sausio 17 d. Nr. ĮS-145 gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 8 straipsnio 8.9 ir 46 punktų reikalavimų. 2023 m. sausio 3 d. nutarime institucija detalizavo, patikslino, kad Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3, 6 punktus ir nepablogino asmens padėties, žinoti, kuo yra kaltinamas. Kita blanketinė teisės norma, tai Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklės, kurios aiškiai nukreiptos į 8 straipsnio 8.9 ir 46 punktus. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime buvo aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padarytas administracinis nusižengimas, o vienos iš blanketinių normų punkto nekonkretizavimas, neapribojo asmens procesinės teisės žinoti, kuo yra kaltinamas. Administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo gautos 8 sąskaitos faktūros (2022 m. lapkričio 21 d. 165 Eur sumai, 2022 m. lapkričio 23 d. 355 Eur sumai, 2022 m. lapkričio 25 d. 32 Eur sumai, 2022 m. lapkričio 24 d. 60 Eur sumai, 2022 m. lapkričio 28 d. 50 Eur sumai, 2022 m. gruodžio 1 d. 54 Eur sumai, 2022 m. gruodžio 4 d. 35 Eur sumai, 2022 m. gruodžio 8 d. 32 Eur sumai), kurių bendra suma yra 783 Eur. Daugiau byloje iki jos išnagrinėjimo negauta turtinę žalą patvirtinančių dokumentų. Nagrinėjamu atveju įrodyta galutinė suma yra 783 Eur. Dėl neturinės žalos nukentėjusiajam buvo išaiškinta teisė kreiptis civilinio proceso tvarka. ANK 664 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai turtinę žalą padaręs asmuo neatlygina jos savo noru, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui yra padaryta fizinė ar neturtinė žala ir ji nėra atlyginta, nutarime konstatuojama, kad tokia žala buvo padaryta ir klausimas dėl žalos nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. ANK 665 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad tais atvejais, kai turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėliojus bylos nagrinėjimo, turtinė žala taip pat gali būti priteisiama. Priteisiant turtinę žalą yra nustatomas jos atlyginimo terminas.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas Marius Vytautas Lileikis posėdžio metu skundą palaikė. Nurodė, kad Nutarime yra nurodyta daug blanketinių normų, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nieko nepadarė, Pareiškėjas vedžiojo savo šunį, o prie jo šuns pribėgo nukentėjusiojo šuo. Pareiškėjo šuo nebuvo palaidas. Ir tik nukentėjusiojo šuniui pribėgus, pareiškėjo šuo sukonfliktavo su pribėgusiuoju ir pradėjo vienas kitą kandžioti. Atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį kyla ne už padarinius, o už veiksmus. Pareiškėjas šunį vedžiojo su pavadėliu, o antsnukis Pareiškėjo šuniui nėra reikalingas. Taip pat Pareiškėjas nesutinka su nutarimo dalimi, kuria buvo priteista žala. Iki nutarimo priėmimo buvo gautos 7 sąskaitos faktūros. Taigi, akivaizdu, kad policijos pareigūnai, priimdami nutarimą rėmėsi duomenimis, kurių nėra. Iš pradžių buvo priteista didesnė žala, tačiau po Pareiškėjo skundo žala buvo sumažinta. Iš sąskaitų faktūrų visiškai neaišku, kokios veterinarinės paslaugos buvo suteiktos, todėl neaišku, ar visos veterinarinės paslaugos buvo suteiktos dėl nagrinėjamo atsitikimo. Veterinarinės paslaugos galėjo būti suteiktos ir už gydymą ar vitaminus. Žalos atlyginimo klausimas turėtų būti perduotas spręsti civilinio proceso tvarka. Pats nukentėjusysis nesilaikė gyvūnų taisyklių laikymo reikalavimų ir todėl įvyko nelaimingas atsitikimas. Civilinio proceso tvarka turėtų būti išsiaiškinta konkreti padaryta žala. Prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nepadarius veiksmų, už kuriuos numatyta atsakomybė ir panaikinti nutarimą, arba nutarimą pakeisti dalyje dėl priteistos žalos. Tam, kad žala būtų atlyginta, turi būti pareikštas civilinis ieškinys, kuris atitiktų jam nustatytus reikalavimus. Administracinio nusižengimo byla yra nagrinėjama pagal Pareiškėjo skundą, todėl Pareiškėjo atžvilgiu negali būti priimtas blogesnis sprendimas. Įvykis įvyko dėl to, jog nukentėjusysis savo šunį vedžiojo ant ilgo automatinio pavadėlio ir leido savo šuniui prieiti prie Pareiškėjo šuns. Vienas šuo yra mažas, o kitas yra didelis ir vertinant visą situaciją reikia atkreipti dėmesį į šunų veislių ypatumus. Dažnu atveju žmogus negali visiškai kontroliuoti šuns elgesio. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šunys buvo vedžiojami tamsiu paros metu. Pareiškėjas nepaleido savo šuns, kad pastarasis pribėgtų prie kito šuns, taigi, Pareiškėjas objektyviai nieko negalėjo padaryti, kad įvykio būtų išvengta. Be to, turėtų būti analizuojama, kokią įtaką nukentėjusiojo atlikti veiksmai turėjo žalos atsiradimui ir žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažinamas. Be to, nėra aišku, ar visos paslaugos buvo būtinos.

Nukentėjusysis J. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad lapkričio mėnesį iš ryto, apie 7 val., vedžiojo šunį. Šuo visuomet vedžiojamas su pavadėliu, priešingu atveju, šuo pabėgtų. Ryte buvo tamsu, savo šunį vedžiojo maždaug 1,5 ar 2 metrų atstumu ir Pareiškėjas vedė savo šunį, kuris taip pat buvo su pavadėliu, kurio ilgis buvo 1,5 ar 2 metrai. Jo šuniui prabėgant, Pareiškėjo šuo griebė jo šunį ir buvo padarytos trys žaizdos. G. M. bandė savo šunį pasiimti, tačiau šuo toliau tąsė jo šunį. Po įvykio jo šuo buvo praradęs sąmonę, cypė. Paklausė, kodėl Pareiškėjas vedžioja šunį be antsnukio, tačiau Pareiškėjas nurodė, kad pribėgęs šuo yra pats kaltas. Dėl įvykio buvo iškviesta policija. Pareigūnams nurodė, kur gyvena Pareiškėjas. Pats parsivedė šunį, susidėjo daiktus, kad būtų galima nuvykti į veterinarijos kliniką. Atvykus pareigūnams G. M. pasiūlė tartis ir nurodė, kad tai yra abipusė kaltė. Tačiau su tokiu pasiūlymu nesutiko, nes nemano, kad tai yra abipusė kaltė. Vedžiojant tiek jo, tiek Pareiškėjo šuo buvo ant pavadėlio, kurių ilgis buvo gana panašus. Pareiškėjui einant su šunimi lygiagrečiai jam, Pareiškėjo šuo pagriebė šunį ir pradėjo tąsyti. Dar bandė patraukti savo šunį, tačiau to nespėjo padaryti. Pribėgo prie šuns, kadangi buvo maždaug pusantro ar dviejų metrų atstumas. Jo šuo ėjo pro Pareiškėjo šunį. Pribėgęs liepė Pareiškėjui patraukti savo šunį. Pavadėlis, kuriuo buvo vedžiojamas šuo, buvo išsitiesiantis, maksimaliai pavadėlis išsitiesia iki 3 metrų. Savo šuniui prieiti prie kito šuns neleido, paprasčiausiai vedžiojo šunį, kadangi šuo yra draugiškas, nepuola kitų šunų ar žmonių. Taigi, savo šunį vedžiojo nenumatydamas, kad kitas šuo gali užpulti mažesnį šunį. Jo šuo į kitus šunis reaguoja draugiškai, su jais nekonfliktuoja. Šuo buvo be antsnukio, kadangi pagal vedžiojimo taisykles neprivalo būti su antsnukiu, o Pareiškėjo šuo privalo būti su antsnukiu, kadangi įstatyme nurodyta, kad agresyvūs šunys ir šunys, kurie sveria daugiau nei 10 kilogramų, turi būti su antsnukiu. Savo šuns neturėjo paimti ant rankų, kadangi vaikščiojo savo teritorijoje, galbūt galėjo sumažinti pavadėlio atstumą, tačiau, kai bandė tai padaryti, buvo jau per vėlu. Pareiškėjas davė savo telefono numerį, kad būtų galima viską aptarti po veterinaro. Nuvežus pas veterinarą, šuo buvo apžiūrėtas. Veterinaras nurodė, kad dvi žaizdos buvo sudėtingos, kadangi jos buvo plėštinės, taip pat nurodė, jog yra mažai šansų, kad šuo išgyvens. Todėl, pasitaręs su žmona, nusprendė parašyti pareiškimą policijoje. 2 500 Eur ieškinys buvo pateiktas, nes nebuvo aišku, kokio dydžio žala bus patirta, taip pat nebuvo aišku, ar šuo išgyvens. Šuo buvo laikomas stacionare 3-4 paras, o vėliau šunį reikėjo vežti kas dvi-tris dienas tam, kad būtų suleisti antibiotikai. Iki tyrimo pabaigos buvo pateiktos visos veterinarinės sąskaitos, o visas gydymas buvo baigtas 2023 m. sausio 13 d. Po gydymo paskambino Pareiškėjui ir pasiūlė parašyti elektroninį laišką, kad atsiųstų visas sąskaitas, arba siūlė susitikti ir paduoti sąskaitas, kad matytųsi, kokia žala padaryta. Į „Šnaucerio“ veterinarijos kliniką šunys yra vežami gydyti, o ne dėl grožio procedūrų. Pirminė žala buvo paskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad šuns išgyvenimo galimybė yra nedidelė, todėl vertino būsimas išlaidas. Už 165 Eur buvo suteiktas pristatymas ir šuns atvežimas į gydymo įstaigą už nakties terminą, už pirminės pagalbos suteikimą. 355 Eur buvo už operaciją ir šuns laikymą stacionare. 32 Eur buvo už šuns vežimą ir perrišimą, antibiotikų leidimą. 60 Eur ir kitos tolesnės sąskaitos yra už šuns vežimą, perrišimą, antibiotikus ir vaistų pirkimą. Visos paslaugos buvo teiktos iki sausio 13 d. Tiek kartų buvo važiuojama dėl šuns perrišimo, vežimo dėl vaistų suleidimo. Visą gydymo ligos istoriją yra įmanoma pateikti, tam, kad būtų aišku, dėl ko atsirado nurodytos išlaidos. Prašo priteisti jo patirtą turtinę žalą. Taip pat prašo priteisti patirtą moralinę žalą. Šunį šeimoje turi 7 metus, dėl šuns sužalojimų išgyveno tiek jis, tiek dukra su žmona. Vasaros metu leisdavo dukrai vedžioti šunį, tačiau po šio įvykio dukra bijo vedžioti šunį ir bijos tą daryti. Dukra kiekvieną kartą klausdavo, ar viskas bus gerai, mergaitė miegodavo su šuniu. Žmonai buvo sunku užmigti, galvojant apie šuns sveikatą. Taip pat teko gerti vaistus nuo galvos skausmo. Jis pats taip pat patyrė nemažai išgyvenimų, matė, kaip svetimas šuo drasko jo šunį. Negalėjo susikaupti darbe. Be to, vykdamas į veterinarijos kliniką sugaišdavo nemažai laiko. Todėl prašo 1 000 Eur neturtinės žalos ir turtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriame turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas (ANK 618 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

Skundžiamu nutarimu G. M. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Nutarime konstatuota, kad G. M. kad 2022 m. lapkričio 21 d. 07.00 val., (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav., daugiabučių namų kieme vedžiojo jam priklausantį šunį, prie kurio pribėgo nukentėjusiojo šuo, jį griebė ir apkandžiojo, padarė gilumines plėštines žaizdas, gyvūnas buvo sužalotas, pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Konstatuota, kad tokiu būdu šuns savininkas neužtikrino tinkamos šuns priežiūros, pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir pasaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, nesilaikė 2022 m. sausio 17 d. Nr. ĮS-145 Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 8 straipsnio 8.9, 46 punktų reikalavimų.

Iš 2023 m. sausio 3 d. Institucijos nutarimo motyvuojamosios dalies matyti, kad Institucija nurodė konkrečius Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies punktus, kurių nuostatų pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, t. y. nurodytos dalies 2, 3, 6 punktai, taip pat nurodė, kad Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklės aiškiai nukreiptos į 8 straipsnį – 8,9 ir 46 punktų reikalavimų pažeidimus.

Pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį atsako tas kas, pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos gyvūnų laikytojų pareigos, t. y. 1) nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; 4) šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnams pareikalavus leisti tikrinti gyvūnus ir jų laikymo sąlygas, patalpas, teritoriją, įrangą, kurioje jie laikomi, transporto priemones, naudojamas gyvūnams vežti, su gyvūnų laikymu susijusius dokumentus ir informacines sistemas, taip pat leisti atlikti šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus veiksmus; 5) vykdyti kontroliuojančių institucijų pareigūnų nurodymus gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje; 6) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių, patvirtintų 2022 m. sausio 17 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-145, 8 punkte taip pat yra įtvirtintos gyvūnų laikytojų pareigos. 8.9 papunktis numato, kad gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi pareigą garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų; o šių taisyklių 46 punkte numatyta, kad laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedimo vietose gyvūnai, atsižvelgiant į gyvūnų rūšies bei veislės ypatumus, nešami, laikomi rankose, specialiuose narveliuose, kuprinėse ir pan., ar vedami tik su pavadėliu. Pavojingi šunys turi būti vedami su pavadėliu ir su antsnukiu. Šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės, nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams. Esant pašaliniams asmenims, kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šunys žmonių susibūrimo vietose (gatvėse, keliuose, autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi būti su antsnukiais ir pavadėliais.

Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo bei skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atsiliepimo argumentus, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų teisme, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad nusižengimo, už kurio padarymą yra nubaustas G. M., esmė nėra aiški. Kaip matyti, formuluojant nusižengimo esmę, išdėstytos faktinės įvykio aplinkybės, kad nurodytu laiku ir vietoje pareiškėjas vedžiojo šunį, prie kurio pribėgo nukentėjusiojo šuo, jį griebė ir apkandžiojo, padarė gilumines plėštines žaizdas, gyvūnas buvo sužalotas, pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Nutarime konstatuota, kad tokiu būdu šuns savininkas neužtikrino tinkamos šuns priežiūros, atitinkamai pažeisdamas jau aptartus teisės aktų reikalavimus. Sutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, kad iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, kokias visgi gyvūnų laikytojo pareigas ar gyvūnų laikymo reikalavimus pažeidė G. M., ir apskritai, kokiais gi veiksmais ar neveikimu toks pažeidimas pasireiškė. Šiuo atveju, yra pateikiamos nuorodos į bendro pobūdžio Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje išvardintas pareigas, jų nedetalizuojant. Nors skundžiamame nutarime jau yra pateikiama nuoroda į konkrečius aptariamo straipsnio punktus, taip pat patikslinti Taisyklių punktai, kaltinimo formuluotė patikslinta nebuvo ir jis liko neaiškus, t.y., iš pateiktos abstrakčios kaltinimo formuluotės nėra aišku, kokių gi konkrečių aptariamų taisyklių nuostatų reikalavimų G. M. galimai nesilaikė, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu aptariamas nusižengimas galimai buvo padarytas. Priešingai nei nurodo Institucija, konkrečių teisės akto reikalavimų nurodymas yra būtinas, siekiant visapusiškai užtikrinti asmens teisę į gynybą. Neturi būti sudaroma situacija, kada asmuo turi spėlioti ar pats numanyti, kokius konkrečiai teisės aktų reikalavimus savo veikimu ar neveikimu galimai pažeidė.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, kad toks institucijos priimtas nutariamas nėra aiškus, suprantamas ir leidžiantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo jam pareikštų kaltinimų, įvykdžius administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, G. M. skundas yra tenkinamas ir byla grąžintina institucijai aptartų trūkumų šalinimui.

Įvertinus tai, kad byla grąžinama Institucijai, teismas nepasisako dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su turtinės žalos dydžio nustatymu. Taip pat nespręstini ir nukentėjusiojo prašymai priteisti jam didesnę sumą dėl patirtų gydymo išlaidų bei neturtinę žalą. Skundo dėl Institucijos nutarimo nukentėjusysis nepateikė, tuo tarpu, bylą teismas nagrinėja tik pateikto skundo ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo G. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. A. 2023 m. sausio 3 d. nutarimą ir grąžinti bylą institucijai.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė