Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui E. Š., advokatui Valdui Pumpučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Faromas“ skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys L. P., O. B., A. C. ir K. V.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą suformuoti naują daiktą (registruoti daiktą) – negyvenamąsias patalpas – dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius.Panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. spr-1-251.Panaikinti negyvenamųjų patalpų – dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teisės 2014 m. vasario 7 d. registraciją A. C., 2014 m. liepos 28 d. nuosavybės teisės registraciją K. V. (K.) ir 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosavybės teisės registraciją L. P. ir O. B..

Pareiškėja 2015 m. spalio mėnesį iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo gavo pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų sąrašą ir pastebėjo, kad L. P. ir O. B. vardu yra įregistruotos patalpos, turinčios tą patį žymėjimą plane kaip ir pareiškėjai priklausančios patalpos, t. y. 3-28 ir 3-29, tačiau turinčios kitą unikalų Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš detalaus patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo nustatė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014 m. vasario 7 d. sprendimu suformavo ir įregistravo naują daiktą (negyvenamąsias patalpas – dirbtuves), turinčias tą patį žymėjimą plane (3-28, 3-29), tačiau suteikė kitą unikalų numerį ir 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu į šias patalpas buvo įregistruotos nuosavybės teisės L. P. ir O. B. vardu (įregistravimo pagrindas – 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 10257, daiktas suformuotas 2008 m. rugpjūčio 12 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto bei 2013 m. lapkričio 26 d. nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos pagrindu).

Negyvenamoji patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota viešame registre 2014 m. vasario 7 d. sprendimu. Daiktas buvo suformuotas ir įregistruotas kito daikto, t. y. pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje, t. y. buvo atlikta to paties daikto dviguba registracija.

Priimant 2014 m. vasario 7 d. sprendimą įregistruoti negyvenamąsias patalpas, galiojo duomenys, kurie registre buvo išviešinti, kad to daikto savininkas yra pareiškėja, todėl jos valdomų patalpų pagrindu negalėjo būti formuojamas dar vienas nekilnojamasis daiktas. Registraciją atlikęs atsakovo darbuotojas privalėjo pastebėti, kad patalpų, turinčių indeksą 3-28 ir 3-29, nuosavybės teisės yra įregistruotos kito asmens vardu. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 9.3 bei 9.6 punktus, taip pat Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 14 straipsnį.

Pažymi, kad centrinis registratorius, 2015 m. lapkričio 18 d. priimdamas sprendimą, tinkamai neįvertino teritorinio skyriaus veiksmų ir jo priimtų sprendimų teisėtumo. Teismui pripažinus nekilnojamojo daikto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimą neteisėtu, objektyviai neliktų ir paties daikto, todėl šio daikto registravimas turėtų būti panaikintas ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu. Registracija turėtų būti panaikinta nevertinant sandorių, kurių pagrindu ji buvo atlikta, teisėtumo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundo argumentus ir prašė skundą patenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas ne tik įregistravo daiktą, bet ir jį suformavo, t. y. atliko kadastrinius matavimus ir suformavo kadastrinių matavimų bylą tam pačiam daiktui, kuriam anksčiau buvo atlikti kadastriniai matavimai ir daiktui suteiktas unikalus numeris.

K. V. dirbtuves 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė L. P. ir O. B.. Jų nuosavybės teisės įregistruotos 2015 m. rugsėjo 17 d.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos nuosavybės teisės į dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto registre taip pat buvo įregistruotos GSEB pirmininko 2008 m. lapkričio 18 d. pažymos pagrindu. Registratorius neturi teisės ir kompetencijos spręsti, kuri iš pažymų (2013 m. gruodžio 11 d., patvirtinanti A. C. nuosavybę, ar 2008 m. lapkričio 18 d., patvirtinanti pareiškėjos nuosavybę) buvo išduota pagrįstai ir teisėtai.

Atliekant teisinę pastatų registraciją, įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė atsiranda kitų dokumentų pagrindu. Situaciją, kai tą patį nekilnojamąjį daiktą įsigyja keli asmenys, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.75 straipsnio 3 ir 4 dalys ir tokiu atveju kilęs ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad, vadovaujantis NTRĮ 29 straipsnio 8 punktu, L. P. ir O. B. nuosavybės teisės į dirbtuves negalėjo būti registruojamos. Ši nuostata nustato, kad registratorius atsisako įregistruoti daiktines teises, jei registratoriui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su nekilnojamojo turto kadastre įrašytais duomenimis apie nekilnojamąjį daiktą. Šiuo atveju registratoriui pateiktoje 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti kadastro duomenys apie dirbtuves sutapo su registre įrašytais duomenimis, todėl nebuvo pagrindo neregistruoti L. P. ir O. B. nuosavybės teisių į dirbtuves. Be to, registre kadastro duomenys apie dirbtuvių perleidėją K. V. taip pat sutapo.

Nurodo, kad įrašai registre buvo įrašyti galiojančių ir nenuginčytų dokumentų – 2013 m. gruodžio 11 d. GSEB pažymos, 2014 m. liepos 28 d. ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarčių – pagrindu, o siekiant nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi būti įrodyta, kad jie yra neteisėti.

Pažymi, kad nėra aišku, kokias konkrečias pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus pareiškėja siekia apginti kreipdamasi į administracinį teismą, kadangi pati asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens teisių ar teisėtų interesų, nes asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių paviešinimo funkciją. Mano, kad A. C., K. V., L. P. bei O. B. nuosavybės teisių į dirbtuves įsigijimo pagrindai nėra nuginčyti, todėl patikslinto skundo reikalavimų patenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių, nes minėtų asmenų nuosavybės teisės į dirbtuves patvirtinantys dokumentai liktų galioti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. V. atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

Paaiškina, kad dirbtuves pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iš K. K., ši sutartis patvirtinta notaro ir įregistruota nekilnojamojo turto registre. Apie jokias tariamas pareiškėjos teises į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, sudarydami pirkimo–pardavimo sutartį, nežinojo. Pažymi, kad yra sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai, todėl jų nuosavybės registracija negali būti panaikinta.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise nuo 2008 m. gruodžio 9 d. priklauso negyvenamoji patalpa – dirbtuvės (patalpos 3-28 ir 3-29, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Patalpų įregistravimo pagrindas – Garažų statybos bendrijos 2008 m. lapkričio 18 d. pažyma (1 t., b. l. 9–10).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 t., b. l. 108–109) matyti, kad nuosavybės teisės į minėtą negyvenamąją patalpą – dirbtuves – 2014 m. vasario 7 d. įregistruotos A. C. vardu pagal garažų statybos bendrijos pažymą Nr. 13/12-11 ir suteiktas kitas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2014 m. liepos 28 d. nuosavybės teisės į minėtą patalpą įregistruotos K. V. vardu pagal 2014 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 30RS-3328. Šis įrašas galiojo iki 2015 m. rugsėjo 17 d.

2015 m. rugsėjo 17 d. nuosavybės teisės į negyvenamąją patalpą – dirbtuves – įregistruotos O. B. ir L. P. vardu pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 10257 (1 t., b. l. 94–95).

Pareiškėja iš VĮ Registrų centro gavusi patalpų savininkų sąrašą pastebėjo, kad patalpų 3-28 ir 3-29 (negyvenamosios patalpos – dirbtuvių) savininkais įregistruoti O. B. su L. P. (1 t., b. l. 13–14).

Nesutikdama su šiuo įrašu pareiškėja 2015 m. spalio 21 d. su skundu (1 t., b. l. 28–31) kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl teritorinio registratoriaus 2014 m. vasario 7 d. sprendimo suformuoti naują daiktą, turintį unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo įregistruoti nuosavybės teises į garažą, turintį unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), L. P. ir O. B. vardu panaikinimo.

Centrinis registratorius skundžiamu 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. spr 1-251 (1 t., b. l. 6–7) pareiškėjos skundo nepatenkino ir paliko galioti teritorinio registratoriaus 2014 m. vasario 7 d. ir 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimus (įrašus nekilnojamojo turto registre).

Pareiškėja, nesutikdama su priimtais sprendimais, kreipėsi į teismą su skundu.

Ši byla nagrinėjama iš naujo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetus, o LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi minėtą sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokias konkrečiai pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus pareiškėja siekia apginti kreipdamasi į teismą.

Byloje yra pateikta LVAT teisėjo Dainiaus Raižio 2017 m. lapkričio 8 d. atskiroji nuomonė dėl LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų ir įvykių sekos matyti, kad atsakovo priimti ginčijami sprendimai suponavo faktinę situaciją, prieštaraujančią Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 4 straipsnyje įtvirtintai nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų teisingumo prezumpcijai, nes, pagal nekilnojamojo turto registre esančius galiojančius duomenis, nuosavybės teisės į tą patį daiktą yra įregistruotos skirtingiems asmenims, todėl ginčijami nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimai prieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams.

Į nekilnojamojo turto registrą įrašius duomenis apie trečiųjų asmenų nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, į kurį jau buvo įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės, buvo pažeistos pareiškėjos teisės viešojo administravimo srityje, kurias ji siekia apginti paduodama skundą administraciniam teismui.

Dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. vasario 7 d. ir 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimų bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo

Pagal NTRĮ 8 straipsnio 2 dalį, teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Tai atlieka teritorinių registratorių darbuotojai, turintys Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka suteiktą kvalifikaciją.

To paties įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas NTKĮ nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kaupiami nekilnojamojo turto registro duomenų banke.

Nagrinėjamu atveju įrašas apie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančias patalpas buvo padarytas ir išviešintas. Sandorio įregistravimas ir išviešinimas suponuoja teisę panaudoti sandorio faktą prieš trečiuosius asmenis. Išviešinimo funkcija įstatymu yra pavesta atsakovui. Pažymėtina, kad išviešinus duomenis prieš trečiuosius asmenis jie tapo vieši ir atsakovui, kuris taip pat yra trečiasis asmuo.

Pagal 5 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Teismas sutinka, kad įrašas atitiko dokumentus, t. y. bendrijos išduotos pažymos ir kadastrinės bylos duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad kadastrinius matavimus atliko atsakovas, unikalų numerį suteikė taip pat, kai to paties daikto kadastriniai matavimai paties atsakovo buvo atlikti anksčiau ir tas pats daiktas tik kitu unikaliu numeriu nuosavybės teise buvo įregistruotas pareiškėjui.

Remiantis NTRĮ 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi duomenys buvo vieši, jie buvo vieši ir atsakovui, jie nebuvo nuginčyti, todėl atsakovas rengdamas daikto kadastrinę bylą privalėjo vadovautis viešo registro duomenimis, tačiau jais nesivadovavo.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu.

Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą, inter alia (liet. be kita ko) VĮ Registrų centrą, įpareigoja veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus (intra vires). Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012).

Pareiškėjos nuomone, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, priimdamas 2014 m. vasario 7 d. sprendimą suformuoti naują daiktą, pažeidė teisės aktuose nustatytą naujo daikto suformavimo ir įregistravimo viešajame registre tvarką, todėl nuosavybės teisių į ginčo patalpas tretiesiems suinteresuotiems asmenims įregistravimas yra neteisėtas.

LVAT 2003 m. kovo 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-4-309-03 yra pažymėjęs, kad nekilnojamasis turtas registre registruojamas vieną kartą registruojant nuosavybės teises savininkui. Teismas toje byloje nustatė, kad ginčo statinių nuosavybės teisė įregistruota valstybei, todėl, nenuginčijus šios registracijos įstatymų nustatyta tvarka, dviguba nuosavybės teisių į tą patį turtą registracija negalima. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi savarankiškos teisės pagal savo kompetenciją panaikinti pirminę ginčo statinių registraciją.

Taigi, asmuo, kurio nuosavybės teisės yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre pagal NTRĮ 4 straipsnį, turi teisėtą lūkestį tikėtis, kad šie duomenys yra teisingi, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl į nekilnojamojo turto registrą įrašius duomenis apie trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, į kurį jau buvo įregistruota pareiškėjos nuosavybės teisė, buvo pažeistos NTRĮ įtvirtintos pareiškėjos teisės, t. y. pareiškėjos teisės viešojo administravimo srityje, kurias ji ir siekia apginti, paduodama skundą administraciniam teismui.

Taigi, panaikinus teritorinio registratoriaus 2014 m. vasario 7 d., 2015 m. rugsėjo 17 d. ir centrinio registratoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimus, pareiškėjos teisės viešojo administravimo srityje būtų apgintos taip, kad būtų atkuriama iki šių sprendimų priėmimo buvusi padėtis, t. y. nekilnojamojo turto registre būtų išviešintas tik įrašas, kad ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso tik pareiškėjai.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. vasario 7 d. sprendimas suformuoti naują daiktą (registruoti daiktą) – negyvenamąsias patalpas – dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimas ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimas, kuriuo buvo palikti galioti minėti teritorinio registratoriaus sprendimai, naikintini.

Dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. liepos 28 d. sprendimo

Pagal NTRĮ 26 straipsnio 3 dalį, išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: prašymą tenkinti, prašymą atmesti arba atidėti sprendimo priėmimą. Teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (30 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal šį teisinį reglamentavimą, ginčyti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą (šiuo atveju 2014 m. liepos 28 d. įrašą nekilnojamojo turto registre) yra nustatyta privaloma išankstinio nagrinėjimo ne teismo procedūra.

Iš faktinių aplinkybių jau nustatyta, kad pareiškėjai Centriniam registratoriui išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka padavė skundą tik dėl teritorinio registratoriaus 2014 m. vasario 7 d. ir 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimų panaikinimo, tačiau skunde neformulavo reikalavimo panaikinti 2014 m. liepos 28 d. sprendimą, todėl šiam sprendimui ginčyti nepasinaudojo privaloma ikiteismine tvarka. Esant tokiai situacijai, būtų pagrindas pareiškėjos skundo dalį, kurioje prašo panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą (įrašą nekilnojamojo turto registre) nutraukti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ, redakcija, galiojusi paduodant skundą teismui) 101 straipsnio 8 dalį, nes pareiškėja nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia (liet. be kita ko) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

Teismas vykdo teisingumą ir jis turi diskreciją elgtis kitaip, nei tiesiogiai nustatyta teisės aktuose, ar panaikinti formaliai teisėtą individualų administracinį aktą, jei to reikalauja bendrieji teisės principai, iš jų ir teisingumo bei proporcingumo principai (žr. LVAT 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1718-756/2015 ir kt.).

Teritorinio registratoriaus 2014 m. liepos 28 d. sprendimas (įrašas nekilnojamojo turto registre) įregistruoti nuosavybės teises į ginčo patalpas K. V. vardu pagal 2014 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 30RS-3328 šiuo atveju nebeaktualus, nes šis įrašas galiojo iki 2015 m. rugsėjo 17 d., kai buvo įregistruotos nuosavybės teisės O. B. ir L. P. vardu pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 10257.

Taigi, siekiant išspręsti ginčą, naikintinas ir teritorinio registratoriaus 2014 m. liepos 28 d. sprendimas (įrašas nekilnojamojo turto registre), nors ir nebuvo pasinaudota išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka jį ginčijant.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas.

Teismas pažymi, kad ginčijami sprendimai neturi jokios reikšmės trečiųjų suinteresuotų asmenų civilinėms teisėms ir pareigoms, kurias jie įgijo pagal civilinio teisinio pobūdžio aktus bei sandorius ir kurių pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo registruotos jų nuosavybės teisės, t. y. nėra susiję su civilinių teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, todėl tokių sprendimų priėmimas, pakeitimas ar panaikinimas nedaro tiesioginės įtakos civilinių teisinių santykių subjektų civilinėms teisėms bei pareigoms. Nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimai laikytini juridiniais faktais, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia administraciniai teisiniai santykiai. Minėtų civilinio teisinio pobūdžio aktų bei sandorių, kurių pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo registruotos jų nuosavybės teisės, teisėtumas galėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Faromas“ skundą patenkinti.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą (įrašą nekilnojamojo turto registre), 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą (įrašą nekilnojamojo turto registre), valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą, kuriuo buvo palikti galioti minėti teritorinio registratoriaus sprendimai (įrašai nekilnojamojo turto registre), ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą (įrašą nekilnojamojo turto registre).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.