Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorei Agnei Žaliauskienei, gynėjai advokatei Laimutei Bagdzevičienei, viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

D. B., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, pagrindinio išsilavinimo, darbingas iš dalies (netekęs 60 proc. bendrojo darbingumo), nedirbantis, - registruotas ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2015 m. balandžio 15 d. Palangos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 64, 64¹ straipsnius – 30 parų arešto, 2) 2015 m. spalio 27 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėn. laisvės apribojimo, 3) 2016 m. gegužės 6 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 8 mėn. laisvės atėmimo, 4) 2017 m. vasario 10 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 ir 64¹ straipsnius – 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, 5) 2017 m. spalio 13 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 63 ir 64¹ straipsnius – 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, 6) 2017 m. lapkričio 3 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 ir 64¹ straipsnius – 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, 7) 2018 m. spalio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį – 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, 8) 2021 m. sausio 26 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 50 parų arešto (bausmes atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis D. B. 2021 m. gegužės 8 d., apie 20.00 val. tėvo J. B. namuose (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė du kartus ranka per galvą, nutraukė nuo sofos-lovos ant grindų ir gulinčiam užmynęs koja suspaudė krūtinę nukentėjusiajam savo tėvui J. B., tuo sukeldamas jam, šeimos nariui, fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamasis D. B. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio, netrukus po įvykio, kai buvo paleistas iš sulaikymo, atsiprašęs ir patį nukentėjusįjį savo tėvą, šis jam atleidęs, kad išvengti konfliktinių situacijų ateityje, jis išsikėlęs gyventi atskirai (pas draugą). Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio dieną nuo ryto tėvo namuose, kur tuomet ir pats jo leidimu po paskutinės bausmės atlikimo buvo apsigyvenęs, gėrė alkoholį ir abu jau buvo smarkiai girti. Jiedu dėl kažko ėmė pyktis žodžiais, ginčo metu ant lovos sėdėjusiam tėvui jį pastūmus nuo savęs ir jam dėl prarastos pusiausvyros nugara atsimušus į staliuką, dėl to supykęs ir rankų delnais du kartus nestipriai sudavęs jam per galvą (aukščiau skruostų), po to nutempęs jį nuo lovos ant grindų, kad tuo momentu būtų tėvui užmynęs koja ir spaudęs krūtinę, tiksliai nepamenantis, tačiau to galimybės stresinėje situacijoje neatmetantis, kad būtų padaręs tėvui sužalojimų pats nepastabėjęs, tačiau pripažįsta, jog tėvas nuo to kurį laiką turėjęs jausti skausmą. Palikęs tėvą gulintį ant grindų, jis, kaltinamasis, prigulęs ant jo lovos, netrukus buvo pakeltas atvykusių policijos pareigūnų ir laikinai sulaikytas. Kas iškvietė policiją, jis nežinantis.

3. Iš esmės tokias pačias aplinkybes apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto kilimo aplinkybes ir priežastis, tiek kaltinamojo, tiek paties nukentėjusiojo artimą sunkiam girtumą, kaltinamojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį pobūdį, jo vietą, trauminių poveikių lokalizaciją ir kt. byloje yra patvirtinęs ir nukentėjusysis J. B. (b. l. 35-38), kurio sekančią dieną po nusikaltimo įvykio atliktos apklausos metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio tvarka.

4. 2021 m. gegužės 8 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog jis įvykęs nukentėjusiojo J. B. gyvenamame name (duomenys neskelbtini). Įėjimas į šį namą yra iš kiemo, per duris pirmiausiai patenkama į koridorių, jo gale yra durys į virtuvę. Jos patalpa apstatyta įprastais tokiai patalpai baldais, joje taip pat yra kieto kuro šildymo katilas, dujinė viryklė, o prie lango – valgomasis stalas su taburetėmis. Virtuvės dešinėje pusėje yra durys į įvykio kambarį, jame prie įėjimo dešiniau rastas neįgaliojo vežimėlis, toliau prie dešiniosios sienos stovi spinta, priešingoje įėjimui sienoje yra langas, prie jo – išskleista sofa-lova, prie jos arčiau į kambario vidurį – žurnalinis staliukas, prie kairiosios nuo įėjimo sienos stovi antroji spinta, už jos yra durys į kitą kambarį, prie jų ant grindų pabirę sudužusio butelio šukės (1 t., b. l. 16-24).

5. 2021 m. gegužės 8 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo per bendrąjį pagalbos centrą gautą iš nukentėjusiojo J. B. motinos informaciją (pranešimą) apie J. B. sumušimą, ši pasitvirtino – kilusio buitinio konflikto metu, abiem esant girtiems, sūnus D. B. (kaltinamasis) jam, J. B., rankų delnais keliskart sudavęs per veidą ir kt. galvos vietas, be to, kojos pėda užmynęs ant krūtinės ir taip ją suspaudęs, dėl ko jis, J. B., jautęs fizinį skausmą. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo rasti akivaizdžiai girti, nukentėjusiojo veide ant abiejų skruostų bei kaktos fiksuoti nežymūs paviršiniai įdrėskimai ir nubrozdinimai odoje, krūtinėje sužalojimų žymių nustatyta nebuvo (1 t., b. l. 25-28, 63-67). Analogiški nežymūs paviršiniai odos pažeidimai nukentėjusiojo skruostuose bei ant kaktos užfiksuoti ir 2021 m. gegužės 8 d. jo, nukentėjusiojo J. B., asmens (kūno) apžiūros metu (1 t., b. l. 39-44).

6. 2021 m. gegužės 8 d., atitinkamai 20 val. 25 min. ir 20 val. 21 min. laiku, atliktomis patikromis alkotesteriu fiksuota nukentėjusiajam J. B. vidutinis 2,01 prom. girtumas, o kaltinamajam D. B. – vidutinis, bet jau artimesnis sunkiam 2,26 prom. girtumas (1 t., b. l. 69-72).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

7. Kaltinamojo D. B. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusiojo parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos bei nukentėjusio asmens kūno apžiūromis) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus ir pakankamai išsamius.

8. Nukentėjusiojo J. B. liudijimas bylos procese buvo iš esmės nuoseklus, jo byloje pateikti duomenys, išskyrus smūgių per veidą/galvą skaičių, iš esmės sutampa tarpusavyje bei atitinka ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką bei ir paties kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Kaltinamasis viso bylos proceso metu nuosekliai tvirtino nukentėjusiam rankų delnais sudavęs dukart (po kartą kiekviena ranka), tai iš esmės neprieštarauja objektyviai fiksuotiems duomenims apie smurtinio poveikio žymes nukentėjusiojo veide ir kaktoje (nors tokių pažymėta daugiau, tačiau akivaizdu, jog dalis jų galėjo atsirasti to paties trauminio poveikio pasekmėje, o taip pat ir kaltinamajam jį, nukentėjusįjį, nutempiant nuo sofos-lovos ant grindų ir šiam tokiu būdu kontaktuojant veidu, galva su aplinkos daiktais (staliuku, grindimis, sofos-lovos kraštu ir kt.). Pats nukentėjęs dėl aptariamos aplinkybės nebuvo nuoseklus – pirminio pareiškimo policijos pareigūnui metu nurodė 8 smūgius, rytojaus dieną apklausiamas tyrėjo – jau 10 smūgių, kas, atsižvelgiant ir į nukentėjusiojo bei kaltinamojo fizinius duomenis bei sveikatos būklę, kelia abejones dėl to, ar pats nukentėjusysis dėl savo sunkaus neįgalumo (galvos smegenų demencijos) ir vidutinio girtumo tokioje itin stresinėje situacijoje gebėjo tikroviškai susivokti patiriamų trauminių poveikių skaičių, jį teisingai įsiminti ir atpasakoti. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, jog kaltinamojo smūgių rankų delnais skaičius buvo didesnis nei nurodyta (jam inkriminuota) prokuroro patikslintu pareiškimu teismui dėl bylos nagrinėjimo teisme pagreitinto proceso tvarka. Aukščiau aprašyti (punktai 2-6) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, dėl artimo sunkiam girtumo ir kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, tyčia kerštaudamas, smurtu puolė jį pastūmusį nuo savęs nukentėjusįjį tėvą ir, dukart suduodamas jam rankomis (jų delnais) per galvą, nutraukdamas nuo sofos-lovos ant grindų bei užmindamas koja ant krūtinės ir ją taip suspausdamas, sukėlė jam fizinį skausmą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

9. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. B. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (dukart suduodamas rankų delnais per galvą, nutraukdamas nuo sofos-lovos bei užmindamas koja krūtinę) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo jam sukėlimą (sunkesnės pasekmės nėra proceso įstatymo nustatyta tvarka konstatuotos). Trečia, du, kad ir nestiprūs, smūgiai rankų delnais per galvą, nutraukimas jėga sėdėjusio nuo sofos-lovos ant grindų bei užmynimas kojos pėda ant krūtinės, sukėlę nukentėjusiajam ženklų ir kurį laiką (nukentėjusio pareiškimu iki paros) trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiojo mušimu ir kitokiu fiziniu smurtavimu. Ketvirta, nukentėjusiojo byloje nuosekliai nurodytos jo mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek paties nukentėjusiojo pareiškimais, tiek policijos pareigūnų fiksuotais duomenimis apie nukentėjusiojo išvaizdą iškart po nusikaltimo įvykio, tiek paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamojo ir nukentėjusiojo, biologinių tėvo ir sūnaus gyvenimas kartu vienuose namuose neapibrėžtam laikui, bendro namų ūkio tvarkymas, nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015), - aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra šeimos nariai, o nusikalstama veika įvykdyta artimoje aplinkoje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

10. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iš jos pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalies) dispozicijos lygmuo, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo kokių tai įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, jo neteisėtai panaudota fizinė jėga (prievarta) buvusi dar artima minimaliai tiek trauminių poveikių skaičiumi (viso trys), tiek kilusių nusikalstamų pasekmių požiūriu (fizinis skausmas) bei konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio nepanorusių ieškoti kompromiso šeimos narių (tėvo ir sūnaus) ginčas, dėl kurio galimų pasekmių riziką prisiėmė ir pats nukentėjusysis, negana to, dar iki kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pradžios pats pasielgęs rizikingai ir tam tikru mastu provokuojančiai, pastumdamas nuo savęs į staliuką pakankamai girtą ir jam žinomai sunkiai gebantį tvardytis tokioje būsenoje savo sugėrovą (kaltinamąjį).

11. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajam momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

12. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina jau tik menkai patenkinama : kaltinamasis tyčia nusikalto ir yra teisiamas devintąjį kartą (1 t., b. l. 115-126, 149-153), administracinėmis nuobaudomis per paskutinius 1 metus buvo nubaustas triskart (1 t., b. l. 110-114), kaltinamasis iki 2013 m. epizodiškai dirbo legalų darbą, nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. sausio 21 d. registravosi ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 108, 109), paskutinės gyvenamos vietos savivaldos institucija iki 2021 m. sausio 26 d. nusiskundimų kaltinamojo elgesiu iš bendruomenės narių nebuvo gavusi, kaltinamasis yra neįgalus ir tik iš dalies darbingas – yra netekęs 60 proc. bendrojo darbingumo (1 t., b. l. 149-153). Bylos teisminio nagrinėjimo metu reiškė savikritiką savo neteisėtam poelgiui, pripažino priklausomybę alkoholio vartojimui kaip pagrindinę savo nusikalstamo elgesio priežastį bei pareiškė apie savo motyvaciją šiai priklausomybei įveikti.

13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja tai, kad : a) jis visiškai prisipažino kaltu, padėjo savo parodymais atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškia gailėjimąsi dėl jos, kurio nuoširdumą be kita ko patvirtina nukentėjusiojo atsiprašymas ir susitaikymas su juo, b) kaltinamojo veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas ir tam tikra dalimi provokavęs paties nukentėjusio elgesys (plačiau - punktas 10) (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis teismas kvalifikuoja : a) nusikaltimo įvykdymą apsvaigus nuo alkoholio iki jau artimo sunkiam girtumo, kas akivaizdu tiesiogiai priežastingai nulėmė jo staigiąją tyčią nusikalsti, bei b) kad naują tyčinę nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumai už ankstesnius tyčinius, tame tarpe taip pat ir smurtinius, bei paskutinį analogišką savo pobūdžiu bei prieš tą patį nukentėjusį asmenį, nusikaltimus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

14. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant labiau dar lengvinančiųjų naudai ir kartu konstatavus nors ir menkai, bet visgi dar labiau patenkinama nei neigiama kaltinamojo asmenybę, yra teisinga kaltinamajam paskirti dar arešto rūšies bausmę, tačiau savo dydžiu jau artimesnę baudžiamojo įstatymo sankcijos maksimaliam, kita vertus, būtų neteisinga paskirti maksimalų ar labai artimą tokiam dydį (trukmę), kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 10 ir 13), buvo nustatyta 2 atsakomybę lengvinančios ir kitų kaltinamojo pavojingumą mažinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės dydį individualizavusias aplinkybes (punktai 10-13), arešto bausmė savo rūšimi bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, – nebus nei aiškiai per švelni, nei aiškiai per griežta. Skirtinos arešto bausmės trukmė nustatytina 81 para (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nenustatyta ir faktinio pagrindo jį, esant recidyvistu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai) dėl aukščiau jau aptartų bausmės rūšį individualizuojančių šios bylos aplinkybių. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme prisipažino kaltu, davė pakankamai išsamius paaiškinimus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 54 parų arešto.

15. Į skiriamą arešto bausmę kaltinamajam įskaitytinas para už parą jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 8 d., 20.30 val. iki 2021 m. gegužės 9 d., 12.53 val. bei nuo 2021 m. birželio 2 d. 11.30 val. iki nuosprendžio paskelbimo 2021 m. birželio 4 d. 9 val. (3 paros) (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltinamajam D. B. byloje 2021 m. gegužės 31 d. teismo nutartimi paskirta pakeitimo būdu kardomoji priemonė kardomasis kalinimas (suėmimas) (2 t., b. l. 41-43) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, ši kardomoji priemonė panaikintina. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų taip pat nėra. 2021 m. gegužės 28 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kad kaltinamajam D. B. byloje teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 192,06 Eur. Tarnybos teismo prašymu parinktas gynėjas buvo teismo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto (būtinas gynėjo dalyvavimas) juridiniu pagrindu, todėl pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies taisykles turi būti sprendžiama dėl aptariamų išlaidų išieškojimo iš kaltu pripažįstamo D. B.. Kadangi teismas byloje nustatė (punktas 12), jog kaltinamasis D. B. yra sunkios tiek asmeninės, tiek turtinės padėties, yra neįgalus ir tik iš dalies darbingas (netekęs 60 proc. bendrojo darbingumo), šiuo metu nedirba, periodiškai registruojasi ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje, nekilnojamo turto, kelių transporto priemonių neturi, pragyvena tik iš netekto darbingumo valstybinės pensijos, aptariamos išlaidos iš kaltinamojo D. B. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 81 para arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę D. B. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto.

Į skiriamą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką (nuo 2021 m. gegužės 8 d., 20.30 val. iki 2021 m. gegužės 9 d., 12.53 val. bei nuo 2021 m. birželio 2 d., 11.30 val. iki nuosprendžio paskelbimo 2021 m. birželio 4 d., 9.00 val.) už 3 (tris) paras skiriamos arešto bausmės.

2021 m. gegužės 31 d. nutartį D. B. paskirti šioje byloje kardomąją priemonę kardomąjį kalinimą (suėmimą) palikti galioti, suėmimo terminą nustatyti 1 (vienam) mėnesiui skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 2 d., kardomąją priemonę kardomąjį kalinimą (suėmimą) palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti ir vykdyti paskiriamą bausmę.

Dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo D. B. bylos nagrinėjimo teisme metu teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo D. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.