- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-23
- Bylos Nr.
- 1S-111/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas
- Kategorijos
- 2.1.15.1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
kaltinamajam A. V.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria A. V. kaltinamam padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 213 straipsnio 2 dalyje, ir 260 straipsnio 3 dalyje, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. rugsėjo 12 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su O. B. , nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo baltos spalvos miltelių, kurių bendroji masė yra 993,51 g., o jų sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 328,48 g., kuriuos laikė nenustatytoje vietoje, 2008-06-10 apie 15,.50 val., motociklu „Suzuki GSX-R 750“, valstybinis Nr. 153 AP atvežė iki Vilniaus raj., Avižienių k., Sudervės g., kur kelyje Avižieniai – Sudervė, šalutiniame keliuke, apie 50 m. atstumu nuo autobusų stotelės „Avižieniai“ pardavė aukščiau nurodytas medžiagas O. B. .
A. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2008 m. birželio 11 d., 2008 m. birželio 12 d. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas baigėsi 2008 m. rugsėjo 12 d.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartyje pratęsdamas kaltinamajam A. V. kardomosios priemonės - suėmimo terminą nurodė, kad byloje surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamais A. V. gali būti padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d, už kurią įstatymas numato griežtesnė, negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu apygardos teismas nustatė, kad šiuo atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Taip pat teismas nustatė, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bandyti paveikti liudytojus ir kitus įtariamuosius ir taip trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. V. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę.
Skunde A. V. nurodo, kad teismo priimta nutartis neteisinga ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta, kadangi priimta nesant suėmimo skyrimo būtinų teisinių pagrindų bei sąlygų. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, rodančių, jog jis bandys bėgti(slėptis) nuo prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus. Teismas panaikindamas kardomąją priemonę suėmimą kitam kaltinamajam O. B. , nutartyje nurodė, kad gresianti griežta bausmė nesudaro pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo tesimo ar prokuroro. Taigi teismas, atsižvelgdamas tik į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos, gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, nepagrįstai pratęsė kardomosios priemonės suėmimo terminą ir tokiu būdu pažeidė jo teisę į laisvę. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad jis pats ar per kitus asmenis gali daryti poveikį liudytojams, sunaikinti ar paslėpti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti.
Taip pat kaltinamasis A. V. skunde nurodo, kad teismas pratęsdamas suėmimo terminą, neatsižvelgė į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, tvirtus socialinius ryšius su šeima, du vaikus, kuriuos išlaiko, be to, po sunkios avarijos jam reikalinga operacija, kurios efektyvumą gali užtikrinti tik kvalifikuota gydymo įstaiga.
Atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje yra baigtas, jis davė parodymus apie jam žinomas bylos aplinkybes, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kardomųjų priemonių skyrimo bendrąsias nuostatas, proporcingumo principą, kardomųjų priemonių paskirtį, jam pagrįstai gali būti taikoma ir švelnesnė kardomoji priemonė.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. V. ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. V. skundas atmetamas.
Kaip griežčiausia kardomoji priemonė, suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų (BPK 122 str. 6 d.). Pagal BPK 119 straipsnį, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Kaip matyti iš apygardos teismo nutarties, A. V. suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, t.y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, trukdys procesui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodyta, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“ sąvokai. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, jog byloje surinkti duomenys, t.y. automobilio apžiūros protokolas, specialistų išvados, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolai, liudytojų apklausos protokolai, leidžia manyti, kad A. V. gali būti padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, kuri priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, ir už kurią įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. anksčiau buvo taikytas organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, kaltinamasis anksčiau teistas, daug kartų baustas administracine tvarka. Todėl apygardos teismas pagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą, motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis linkęs nusikalsti ir pažeidinėti įstatymus, todėl būdamas laisvėje gali bandyti pasislėpti nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p).
Tačiau teismo manymu, apygardos teismas, nenustatęs pakankamo teisinio pagrindo, konstatavo, jog A. V. būdamas laisvėje gali daryti poveikį kitam kaltinamajam, liudytojams ir taip trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.) Byloje nėra surinkta objektyvių duomenų apie tai, jog A. V. būtų ėmęsis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti liudytojus, kitą bendrininką ar kitaip trukdyti procesui, todėl nėra pakankamo pagrindo daryti išvados, jog būdamas laisvėje jis trukdys procesui, t. y. darys poveikį liudytojams, derins parodymus su kitu kaltinamuoju. Šis BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas iš apygardos teismo nutarties šalintinas. Tačiau, nežiūrint į tai, A. V. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai ir teisėtai vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais suėmimo skyrimo ir pratęsimo pagrindais.
Iš kaltinamojo skundo matyti, jog kaltinamasis prašo skirti įstatymų numatomą švelnesnę kardomąją priemonę, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Be to, A. V. skunde nurodytos aplinkybės, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tvirtus socialinius ryšius su šeima, 2 mažamečius, jam po avarijos reikalinga operacija, jog kitas kaltinamasis O. B. šiuo metu yra laisvėje, nepaneigia teismo nurodytų suėmimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 127 str. 9 d. numato, kad kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Įstatymo prasme, teismas, turintis bylą savo žinioje, nuolat privalo tikrinti ar vis dar yra būtinybė ir reikalingos prielaidos taikyti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą. Todėl, pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas pats teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, sprendžia kokią kardomąją priemonę parinkti kaltinamajam.
Iš bylos medžiagos matyti, kad prasidėjo bylos teisminis nagrinėjimas, kaltinimai pareikšti dviems asmenims dėl labai sunkių nusikaltimų padarymo. Be to, teismas pastebi, kad teisminis bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas, bylos nagrinėjimas yra pirminėje stadijoje. Todėl, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pagrindui ir sutinkamai su BPK 127 straipsnio 2 ir 7 dalimis, kaltinamajam A. V. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas trims mėnesiams, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje.
Pratęsiant kardomąją priemonę kaltinamajam A. V. baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti.
V. L. Respublikos BPK 130 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo A. V. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.