Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei ir Indrei Karpienei, dalyvaujant prokurorei Romualdai Pocienei, kaltinamajam V. A. (V. A.), jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. A. (V. A.), gimęs(duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, Rygos m., Latvijos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas (teistas Latvijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje)

kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 189 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A., ne anksčiau kaip 2018 m. vasario 9 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento, naudojosi žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu, t. y. automobiliu „Ford Focus“, VIN (duomenys neskelbtini), ne mažesnės nei 2270 eurų vertės, priklausančiu A. C., vairuodamas jį nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, iki (duomenys neskelbtini), iki kol 2018 m. vasario 10 d. apie 11.45 val. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūno buvo sulaikytas.

V. A. 2018 metais, tiksliau nenustatytu laiku, Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiksliau nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, bei gabeno, turėdamas su savimi striukės kišenėje, 2,361 g bendros masės baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo (clonazepam), kurios masė yra 0,034 g, kuri įrašyta į Psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams III sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5, ir yra psichotropinė medžiaga, iki kol 2018 m. vasario 10 d. apie 12.10 val. (duomenys neskelbtini), nurodyta psichotropinė medžiaga asmens kratos metu buvo surasta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūno.

Be to jis, ne anksčiau kaip 2018 m. vasario 9 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, vykdamas iš Latvijos Respublikos į Nyderlandų Karalystę, jo paties vairuojamu automobiliu „Ford Focus“, transporto priemonės identifikavimo numeris (toliau – VIN) (duomenys neskelbtini), ant kurio uždėti šiam automobiliui nepriskirti Latvijos Respublikos valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno 2,361 g bendros masės baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo (clonazepam), kurios masė yra 0,034 g, bei nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, pasikėsino nurodytą psichotropinę medžiagą gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi 2018 m. vasario 10 d. apie 12.10 val. (duomenys neskelbtini), nurodytą psichotropinę medžiagą paėmė VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnas.

Teisiamojo posėdžio metu V. A. pareiškė, jog kaltę pripažįsta tik dėl veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje ir nurodė, jog skrendant iš Olandijos į Latviją, susitiko su draugu, kuris pasiūlė užsidirbti – iš Latvijos parvaryti automobilį. Latvijoje vasario 3 dieną jam atvarė automobilį, paaiškino kaip elgtis kelyje, vasario 9 dieną jis išvažiavo link Olandijos. Prieš kertant sieną pakeitė automobilio numerius. Jokių automobilio dokumentų neturėjo, nes jų niekas nedavė – davė tik raktelius, už automobilio parvarymą pažadėjo 1000 eurų. Iš to suprato, kad automobilis buvo vogtas.

Dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje nurodė, jog nuo 2014 metų serga epilepsija ir, norėdamas save apsaugoti kelyje ir iki Olandijos nuvykti be priepuolių, turėjo įsigyti psichotropinių vaistų. Neturi pažymos apie ligą, kadangi nuo 2015 metų nuolat būna įkalinimo įstaigose. Tabletes pirko nelegaliai, jų parduoti tikslo neturėjo, netgi nebandė jų slėpti. Tabletes įsigijo Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, jeigu tą vakarą nebūtų pavykę gauti tablečių, būtų buvęs Kaune, kol jų gautų. Pirko iš nepažįstamų asmenų, kurie jų parūpino, kadangi davė tris kartus daugiau pinigų, tabletes gavo be pakuotės. Ikiteisminio tyrimo metu ištisai keitė parodymus, kadangi buvo sutrikęs ir visiškai nesureikšmino šių tablečių. Vežėsi tabletes savo poreikiams. Gydytojai nėra nustatę epilepsijos, pirmasis priepuolis buvo 2014 metais, kai Anglijoje pateko į avariją. Visi medicininiai dokumentai, kuriuose užfiksuoti priepuoliai yra perduoti Latvijos kalėjimui. Kauno tardymo izoliatoriuje priepuolių nebuvo. Jeigu būtų žinojęs, kad dėl tablečių kils tiek problemų, būtų jas išmetęs.

Motyvuojamoji dalis

Nors V. A. kaltę pripažįsta tik dėl vienos nusikalstamos veikos, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais duomenimis, kuriuos teismas laiko tinkamais įrodymais.

Liudytojas T. S. – Kalvarijos užkardos vyresnysis specialistas – nurodė, jog su kolega M. M. stabdė automobilį su latviškais numeriais. Vairuotojo paprašė pateikti dokumentus, vairuotojas padavė vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę. Kadangi vietoje, kurioje sustabdė automobilį buvo nesaugu, todėl visi nuvažiavo iki užkardos. Patikrinus automobilį per duomenų bazę, nustatė, kad automobilis yra vogtas. Kolega atliko asmens apžiūrą ir permatomame maišelyje rado baltos spalvos tabletes. Sulaikytasis pasakė, kad serga epilepsija ir kad vaistai yra jo. Kalbėjo su kaltinamuoju rusų kalba, nors T. S. šią kalbą moka nelabai gerai. Neatsimena ką atsakė kaltinamasis, kai paklausė apie vogtą automobilį. Kaltinamojo asmens kratą atliko kolega, jis tik girdėjo, kaip kolega pasakė, kad kaltinamojo kišenėje rado tabletes, kaip jos buvo paimamos – nematė. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus (1 t. 168-169 b. l), nurodė, jog tvirtina nurodytas aplinkybes, jog asmens kratos atlikimo metu buvo labiau stebėtojas, visus veiksmus atliko M. M..

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo rašte nurodoma, jog V. A. Lukiškių TI-K po gydytojų apžiūros skirtos tabletės Clonazepami 1 mg vakare. Vaistai skirti ir epilepsijos diagnozė užrašyta pagal paciento žodžius. Buvimo Lukiškių TI-K metu nuo 2018-02-15 iki 2018-04-30 V. A. epilepsijos priepuolių nestebėta (2 t., 48 b. l.).

Rygos psichiatrijos ir narkologijos centro duomenimis V. A. diagnozuotas žalingas pernelyg didelis kanabinoidų, psichostimuliatorių, amfetamino ir alkoholio vartojimas (3 t., 99 b. l.).

Bylos duomenys patvirtina, jog pas V. A. rastos tabletės, kurių sudėtyje, kaip nurodė pats kaltinamasis ir kas nustatyta jų tyrimo metu, yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo. Akivaizdu, jog V. A. žinojo, jog turimose tabletėse yra psichotropinės medžiagos ir būtent dėl šios medžiagos buvimo, tabletės jam buvo reikalingos, kadangi, jo įsitikinimu, turėjo šią medžiagą vartoti, nenorėdamas pakenkti savo sveikatai – kad nekiltų epilepsijos priepuolių. Tai, jog V. A. psichotropines medžiagas turėjo savo vartojimui, be tikslo jas platinti – patvirtina Rygos psichiatrijos ir narkologijos centro pateikti duomenys, jog jis yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, be to, ir sulaikymo metu, kaltinamojo šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Duomenų, jog pas V. A. rasti psichotropiniai vaistai jam buvo paskirti gydytojo byloje nėra. Nors ir V. A. suėmimo šioje byloje laikotarpiu jam buvo paskirti psichotropiniai vaistai, tačiau, kaip nurodo gydymo įstaiga, objektyviais duomenimis diagnozė nepagrįsta. Be to, baudžiamosios atsakomybės už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis be gydytojo paskyrimo nepašalinta ta aplinkybė, jog vėliau tokie vaistai vis tik buvo gydytojo paskirti. Šios aplinkybės turi būti vertinamos tik sprendžiant bausmės dydžio klausimą. Taigi, teismas daro išvadą, jog bylos duomenys įrodo, jog V. A. disponavo kaltinime nurodytu psichotropinių medžiagų kiekiu, jo veika atitinka baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalies sudėties požymius.

Nors iš pradžių kaltinamasis aiškino, jog šias tabletes pirko Latvijoje pagal jam išrašytą receptą, tačiau, tyrėjams paprašius jį pateikti ar nurodyti gydymo įstaigą, šiuos parodymus kaltinamasis pakeitė, teigdamas, jog tabletes pirko Lietuvoje iš nenustatytų asmenų. Nežiūrint to, jog V. A. parodymus dėl tablečių pirkimo vietos keitė, tačiau be kaltinamojo parodymų, kitų duomenų, patvirtinančių tikslią psichotropinių medžiagų gavimo vietą, byloje nenustatyta. Dėl šių priežasčių kaltinime nurodyta aplinkybė, jog psichotropines medžiagas V. A. įgijo Latvijoje – nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, todėl ji iš kaltinimo šalintina.

Nors aplinkybę, kad šias medžiagas įgijo, tvirtina ir pats kaltinamasis, tačiau objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių psichotropinių medžiagų įgijimo faktą nėra – nenustatytas asmuo, iš kurio kaltinamasis pirko tabletes, bent apytikslė pirkimo vieta ir laikas, pinigų suma ar kitas atlygis. Atsižvelgiant į tai, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Todėl teismas sprendžia, kad psichotropinių medžiagų įgijimo faktas yra neįrodytas ir aplinkybė, jog šias medžiagas V. A. įgijo – iš kaltinimo šalintina.

Nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog psichotropines medžiagas V. A. prie savęs turėjo dar būdamas Latvijoje, nėra pagrindo daryti išvadą, jog šias medžiagas jis kontrabanda atgabeno į Lietuvos Respubliką. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog V. A. buvo sulaikytas prie pat Lietuvos – Lenkijos sienos, jis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog vyko į Olandiją, o vaistus nusipirko tikslu, jog saugiai, be epilepsijos priepuolių, vyktų per Europą. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis ketino tabletes vartoti kelyje, todėl akivaizdu, jog jas būtų gabenęs, visų pirma, per Lietuvos – Lenkijos Respublikų sieną. Ši nusikalstama veika nutrūko dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių – jis buvo sulaikytas ir narkotinės medžiagos buvo rastos.

Esant šioms aplinkybėms iš kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį šalintina aplinkybė, jog psichotropines medžiagas V. A. gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo ir V. A. veika kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį BK 199 straipsnio 3 dalį, nustačius, jog psichotropines medžiagas jis gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir pasikėsino jas kontrabandos būdu vežti per Lietuvos – Lenkijos sieną.

Nepasitvirtinęs kaltinimas dėl veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje

V. A. buvo kaltinamas ir tuo, jog jis, 2018 m. vasario 10 d. apie 11.45 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentą – Latvijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), vardu, pateikdamas ją VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnui, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje

Kalvarijos užkardos vyresnysis specialistas T. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog su kolega M. M. sustabdžius V. A. vairuojamą automobilį, vairuotojo paprašė pateikti dokumentus ir jis padavė vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę. Kadangi vietoje, kurioje sustabdė automobilį buvo nesaugu, todėl visi nuvažiavo iki užkardos. Vėliau paaiškėjo, kad vairuotojas pateikė ne savo asmens tapatybės kortelę, o brolio, kuris gyvena Olandijoje, ir nurodė, kad jam šį dokumentą veža. Neatsimena, ką atsakė vairuotojas, kodėl jis pateikė brolio asmens tapatybės kortelę. Liudytojas konkrečiai vairuotojo paprašė, kad pateiktų automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Tik užkardoje M. M. pastebėjo, kad dokumentai yra ne to paties asmens, tuomet kaltinamasis atsakė, kad dokumentą veža broliui.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus (1 t. 168-169 b. l.), jog tuo metu kai V. A. padavė dokumentus, jis dėmesio nekreipė, juos atidžiau apžiūrėjo tik užkardoje, T. S. nurodė, jog negali pasakyti, ar kaltinamasis, pateikdamas brolio dokumentą, pateikė jį kaip savo.

Liudytojas M. M. nurodė, jog dėl skirtingų tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo asmeniškai nieko neklausė. Posėdžio metu perskaičius tarnybinį pranešimą, pasirašytą M. M., kuriame nurodyta, jog sulaikytasis paaiškino, kad kortelė priklauso broliui (1 t., 6 b. l.), liudytojas patikslino, jog viskas, kas užrašyta buvo sakyta ne jam, o T. S.. Apie tai, jog veža kortelę broliui į Olandiją, tik sulaikius kaltinamąjį, jis tikrai nesakė, iš viso tokio jo teiginio negirdėjo. Kad pateikti skirtingi dokumentai pastebėjo tik užkardoje, iš pradžių niekas nekreipė dėmesio į asmens dokumentus, jeigu jis būtų pateikęs tik teises bei mašinos dokumentus ir nepateikęs asmens tapatybės kortelės, tai galėtų važiuoti toliau. Kad kortelė ir teisės skiriasi pastebėjo tik tuomet, kai buvo nustatyta, jog kaltinamasis vairavo vogtą automobilį. Kada jis aiškino, kad tą kortelę veža broliui – nežino. Perskaičius liudytojo M. M. 2018-02-12 apklausos protokolą (1 t., 163-164 b. l.), liudytojas patikslino, kad pirmas kontaktas su kaltinamuoju buvo ne jo, o T. S., kuriam buvo paduoti kaltinamojo dokumentai. Dėl apklausos protokole užrašytos frazės, kad V. A. elgėsi taip, lyg tai būtų jo dokumentas, paaiškino, jog tokią išvadą padarė, nes žmogus visai nestresavo, kadangi paprastai būna, kad prakaituoja, išsiduoda. Nemano, kad paduodamas dokumentus, juos sumaišė ir nematė ką padavė, nes brolis labai į ji panašus, o į gimimo metus mažai kas žiūri, žiūri į nuotrauką.

Liudytojas I. R. nurodė, jog tai, kad pateikti skirtingų asmenų dokumentai pastebėjo tuomet, kai jau buvo nustatyta, kad automobilis vogtas. Ar klausė, kuris dokumentas tikras ir kodėl pateikė kito asmens dokumentą – neatsimena. Jeigu jis būtų neturėjęs asmens tapatybės kortelės tik vairuotojo pažymėjimą, tai užtrauktų administracinę atsakomybę (tame tarpe ir įspėjimą). Atsakomybė už važiavimą be vairuotojo pažymėjimo priklauso nuo to, ar asmuo turi teisę vairuoti. Perskaičius liudytojo apklausos protokolą (1 t., 178-179 b. l.), I. R. patvirtino jame nurodytas aplinkybes, jog paklausus V. A. apie dokumentus, jis paaiškino, kad asmens tapatybės kortelė yra brolio, kurią veža jam į Olandiją. Apie tai, kodėl brolio asmens tapatybės kortelę pateikė kaip savo nekalbėjo, motyvo neklausė.

Latvijos Respublikos kontaktinio punkto budėtojo pateiktais duomenimis Latvijos Respublikos nepiliečiui P. A. Latvijos Respublikoje buvo išduotas nepiliečio pasas (2018-02-28) ir nepiliečio asmens tapatybės kortelė (2018-03-02) bei Latvijos Respublikos nepiliečio asmens tapatybės kortelė, išduota 2015-11-09, galioja iki 2020-11-08. Nuo 2018-02-23 dokumentas paskelbtas negaliojančiu dėl praradimo (1 t., 124 b. l.).

2018-02-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu N. A. (V. A.) tėvas pateikė V. A. vardu išduotą Latvijos Respublikos pasą, išduotą 2013-07-29 (2 t., 148 b. l.).

Taigi, tuo metu, kai V. A. buvo sulaikytas, jo brolio asmens tapatybės kortelė buvo galiojanti (galiojo iki 2020-11-08) ir tik po V. A. sulaikymo minėta kortelė paskelbta negaliojančiu dokumentu ir P. A. 2018 m. kovo 2 d. išduota nauja asmens tapatybės kortelė.

Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamojo aiškinimas, kad kortelę jis vežė broliui, nes jis buvo ją pamiršęs Latvijoje – yra visiškai logiškas. Nors kaltinimas grindžiamas ir tuo, jog V. A. yra paieškomas Latvijoje už vagystes, o jo brolis jokiomis nusikalstamomis veikomis nekaltinamas ir todėl kaltinamasis pasinaudojo brolio kortele, tačiau laikyti šią aplinkybę patvirtinančią V. A. kaltę pagrindo nėra, kadangi visiškai nelogiška būtų manyti, jog, pateikiant pareigūnams du skirtingus dokumentus, nors ir su labai panašių asmenų nuotraukomis, šis nesutapimas liks nepastebėtas. Nors teisme apklausti liudytojai nurodė, jog įsitikinę, kad V. A. brolio asmens tapatybės kortelę pateikė kaip savo dokumentą ir tik vėliau pasakė, jog kortelė brolio, tačiau, įvertinus tai, jog visi apklausti pareigūnai ne itin gerai supranta rusų kalbą, daroma išvada, kad nesusipratimas dėl asmens tapatybės kortelės galėjo kilti ir dėl nesusikalbėjimo. Vertintina ir tai, jog sulaikytasis visiškai nesupranta lietuviškai, todėl, nors ir buvo su pareigūnais tikrinusiais jo dokumentus vienoje patalpoje, jis negalėjo suprasti, ką jie kalba tarpusavyje, todėl nealėjo tinkamai ir laiku paaiškinti apie pateiktą asmens tapatybės kortelę. Be to, ir M. M. nurodė, jog V. A. tuo metu, kai padavė dokumentus, visiškai nestresavo, kas tik patvirtina, kaltinamojo teiginį, jog nepastebėjo, kad vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę padavė kartu. Teismas itin atsargiai vertina ir pareigūnų parodymus, kadangi – tarnybiniuose pranešimuose bei apklausos protokoluose nurodytos netikslios aplinkybės, o pareigūnai dėl gausybės panašių įvykių šiuo metu visko neprisimena.

Taigi, nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog V. A. be teisėto pagrindo, tyčia panaudojo svetimą – savo brolio P. A. asmens tapatybės kortelę, jis pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintinas jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas.

V. A. Lietuvos Respublikoje neteistas, Latvijos Respublikoje jam paskelbta nacionalinė paieška dėl vagysčių, anksčiau darė įvairias priešingas teisei veikas, kurios Latvijos Respublikoje pripažintos administracinės teisės pažeidimais bei nusikaltimais (vagystės, nedidelės vertės turto vagystės, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis), atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, iš įkalinimo vietos paleistas 2017-02-09, yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų (1 t., 36 b. l.), jam apribota teisė vairuoti transporto priemones iki 2020-01-26 (1 t., 39 b. l.), 2018 m. kovo 20 d. jam išduotas Europos Arešto orderis (2 t., 106 -119 b. l.).

V. A. padaryti nusikaltimai priskiriami sunkių (BK 22 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnio 3 dalis) ir nesunkių (BK 189 straipsnio 1 dalis ir 259 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Už veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis laisvės atėmimas nuo 2 iki 10 metų. Už veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimo iki 2 metų bausmės ir alternatyvios, nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės.

Skiriant bausmę V. A., atsižvelgtina į tai, jog jis Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau kitose Europos Sąjungos šalyse pripažintas kaltu už visą eilę veikų, kurios priskiriamos tiek nusikaltimams, tiek baudžiamiesiems nusižengimams, padarymą ir šie faktai vertinami kaip kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys. V. A. neigiamai charakterizuoja ir tai, jog jis yra priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų, duomenų, jog ėmėsi priemonių priklausomybei įveikti nėra.

V. A. atsakomybę lengvina tai, jog veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje jis pripažįsta visiškai, dėl nusikalimo gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus tai, jog BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje alternatyvios laisvės atėmimo bausmei bausmės nenumatytos, BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnyje numatytų aplinkybių nekonstatuota, V. A. už šios veikos padarymą skirtina minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir į tai, jog veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Kitų V. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda, tačiau skirti šios rūšies baudą nėra įstatyminio pagrindo, kadangi V. A. nuolat atlieka laisvės atėmimo bausmes įvairiose Europos Sąjungos šalyse, pastovaus darbo ar kito pajamų šaltinio neturi, todėl šios rūšies bausmės paskyrimas nepasieks bausmės tikslų. Esant šioms aplinkybėms, V. A. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį skirtinos arešto bausmės, jo trukmę nustatant įvertinus naudojamo nusikalstamu būdu gauto turto vertę bei psichotropinių medžiagų kiekį, kuris nežymiai viršija ribą skiriančią jo veiką nuo baudžiamojo nusižengimo ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 ir 2 punktais (veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje sudaro idealią sutaptį, o veika, numatyta BK 189 straipsnio 1 dalyje labai skiriasi pagal pavojingumą nuo BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų ir priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms). Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas.

Automobilis ,,Ford Focus“ VIN (duomenys neskelbtini) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Varėnos pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimu perduotas saugoti Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardai, pagal aprašą (1 t., 32, 33 b. l.) – perduotinas prie baudžiamojo proceso Nr. 11353015517, atliekamo Latvijos Respublikoje.

Latvijos Respublikos valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklas (dvi lentelės) ir plastikinė įrankių dėžė su įvairiais įrankiais ir detalėmis, iš šios bylos paimti poėmio protokolu pagal Europos tyrimo orderį baudžiamojoje byloje Nr. 11120010418, paliktini Latvijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Valstybės policijos Zemgalės regiono valdybos Bauskės nuovadoje.

Baltos spalvos milteliai, likę po atlikto cheminio tyrimo – sunaikintini, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Latvijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintina ją išdavusiai įstaigai – Latvijos Respublikos Pilietybės ir migracijos reikalų tarnybos Rygos 4 skyriui (1 t., 122 b. l.).

V. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstina iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 – 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį ir nuteisti:

Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – 80 (aštuoniasdešimties) parų areštu;

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) parų areštu;

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (veiką perkvalifikavus iš BK 199 straipsnio 3 dalies) – 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Bausmes, paskirtas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 199 straipsnio 3 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį subendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskiriant subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo ir šią subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 d., 5 dalies 2 punktu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą ir suėmime išbūtą laiką įskaityti į V. A. paskirtos bausmės laiką. Taip pat į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį V. A. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Automobilį ,,Ford Focus“ VIN (duomenys neskelbtini) – perduoti prie baudžiamojo proceso Nr. 11353015517, atliekamo Latvijos Respublikoje.

Latvijos Respublikos valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklą (dvi lenteles) ir plastikinę įrankių dėžę su įvairiais įrankiais ir detalėmis, paimtus iš šios bylos poėmio protokolu pagal Europos tyrimo orderį baudžiamojoje byloje Nr. 11120010418, palikti Latvijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Valstybės policijos Zemgalės regiono valdybos Bauskės nuovadoje.

Baltos spalvos miltelius, likusius po cheminio tyrimo – sunaikinti.

Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti ją išdavusiai įstaigai – Latvijos Respublikos Pilietybės ir migracijos reikalų tarnybos Rygos 4 skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, įteikimo dienos.