- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-538-826/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00449-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- J. S. L., D. Ž.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie kultūros ministerijos
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2A-538-826/2016
2016 m. balandžio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. S. L. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams J. S. L. ir D. Ž., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kultūros paveldo departamentui prie kultūros ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo: 1) įpareigoti atsakovus J. S. L. ir D. Ž. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014-09-29 savavališkos statybos aktus Nr. SSA-30-140929-00056 ir Nr. SSA-30-140929-00057, parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovus savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas poilsio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), dalis, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius poilsio pastato matmenis, užfiksuotus 1999-03-23 nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, ir sutvarkyti statybvietę; 2) jei atsakovai J.S. L. ir D. Ž. per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovus sumokėti po 30 eurų baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai pastatytos statinio dalys, pasibaigimo, į ieškovės sąskaitą. Nurodo, kad ieškovės vyriausioji specialistė J. P. 2014-09-29 atliko statybos patikrinimą valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad J.S. L. ir D. Ž. valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo vietovėje (Šventosios, (duomenys neskelbtini) gyvenvietė, objekto kodas 16195), savavališkai rekonstravo I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą statinį – poilsio paskirties pastatą. Atliktų darbų mastas: iki rekonstrukcijos buvę poilsio pastato matmenys, įskaitant 2 terasas: ilgis apie 5,60 m, plotis -5,35 m, aukštis - apie 3,0 m; pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis pastato užstatymo plotas 36 m², bendras plotas - 27,96 m²; po rekonstravimo pastato matmenys, neskaitant terasų, yra 6,71 m x 5,39 m, aukštis iki kraigo - apie 3,0 m. Nustačius savavališkos statybos faktą, statytojams už savavališkai valstybinėje žemėje, kultūros paveldo vietovėje, rekonstruotą I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą statinį – poilsio paskirties pastatą, surašė 2014-09-29 savavališkos statybos aktus Nr. SSA-30-140929-00056 ir Nr. SSA-30-140929-00057. Vykdydami savavališką statybą, statytojai pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl to statytojams buvo surašyti 2014-09-30 privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-140930-00052 ir Nr. PRN-30-140930-00053, kuriais statytojai buvo įpareigoti ne vėliau kaip iki 2014-03-30 savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. 2015-04-07 patikrinus statybvietę, buvo surašytas 2014-09-30 privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-140930-00052 Ir Nr. PRN-30-140930-00053 įvykdymo patikrinimo aktai Nr. NPA-30-150407-00037 ir Nr. NPA-30-150407-00038, kuriais užfiksuota, kad privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2015-12-18 sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014-09-29 savavališkos statybos aktus Nr. SSA-30-140929-00056 ir Nr. SSA-30-140929-00057, parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigojo atsakovus savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas poilsio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), dalis, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius poilsio pastato matmenis, užfiksuotus 1999-03-23 nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, ir sutvarkyti statybvietę; atsakovams per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdžius nustatytų reikalavimų, įpareigojo atsakovus sumokėti po 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai pastatytos statinio dalys, pasibaigimo, į ieškovės sąskaitą; priteisė iš atsakovų po 20,50 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog teritorija, kurioje yra poilsio pastatas yra kultūros paveldo vietovė. Atsakovė D. Ž. su ieškinio sutiko, o atsakovas J. S. L. su ieškiniu nesutiko ir teigė, kad jis neperstatė pastato, buvo pakeista tik stogo danga, pristatytos terasos ir pastatas apkaltas lentelėmis, nebuvo pakeistos statinio laikančiosios konstrukcijos, nepasikeitė pastato išorės matmenys, todėl šių darbų negalima vertinti kaip pastato rekonstravimo. Iš pateiktų savavališkos statybos aktų, statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktų, foto nuotraukų, šalių paaiškinimų ir kitos medžiagos matyti, kad atsakovai valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo vietovėje savavališkai rekonstravo I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą statinį – poilsio paskirties pastatą. Iki rekonstrukcijos poilsio pastato matmenys, įskaitant dvi terasas, buvo tokie: ilgis apie 5,60 m, plotis -5,35 m, aukštis - apie 3,0 m; pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis pastato užstatymo plotas 36 m², bendras plotas - 27,96 m²; po rekonstravimo pastato matmenys, neskaitant terasų, yra 6,71 m x 5,39 m, aukštis iki kraigo - apie 3,0 m. Prie pastato buvusi terasa įtraukta į pastato bendrąjį plotą, o pristatę naują terasą, statytojai dar papildomai užėmė valstybinės žemės plotą. Be to, stogas į naujai pristatytos terasos pusę yra prailgintas, šiam prailginimui statytojai turėjo įrengti naujas laikančiąsias konstrukcijas. Atsakovas J. S. L. ginčijo savavališkame statybos akte nurodytą atliktų darbų mastą, nurodydamas, kad neperstatė pastato, nebuvo pakeistos statinio laikančiosios konstrukcijos, todėl nepasikeitė pastato išorės matmenys. Tačiau atsakovas pagrįstų teiginių, įrodymų, t. y. kokie statinio duomenys yra šiuo metu, leidžiančių teismui priešingai vertinti skundžiamus savavališkos statybos aktus bei jų pagrindu priimtus privalomuosius nurodymus nepateikė. Rekonstruojant I grupės nesudėtingą statinį - kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam rekonstravimo projektui, tačiau ginčo statinių rekonstravimas buvo vykdomas neturint tokio pritarimo. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tik patys atsakovai gali pašalinti savavališkos pastato rekonstrukcijos padarinius. Teismas taip pat motyvavo, kad ieškovės prašomas nustatyti 6 mėnesių terminas savavališkos rekonstrukcijos padarinių pašalinimui yra per trumpas, įvertinus visas būtinas atlikti procedūras bei ruoštinus dokumentus, todėl nustatė 1 metų terminą savavališkos pastato rekonstrukcijos padarinių pašalinimui.
Šalies argumentai
Atsakovas J. S. L. pateikė apeliacinį skundą, prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2015-12-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog buvo atlikta neteisėta statinio rekonstrukcija, nes atsakovas ne rekonstravo pastatą, o atliko jo remontą ir pastato niekada neperstatė. Teismas ignoravo atsakovo paaiškinimus bei įrodymus, todėl nepašalino byloje kilusių abejonių dėl pastato rekonstravimo. Terasa, kurią atsakovas pristatė, nėra statinys ir jos plotas negali būti įskaičiuotas į užstatytą plotą. Įrengta terasa yra su stogu ir nėra tvirtai sujungta su žeme, todėl ji nėra statinys, kuriam būtinas leidimas. Be to, patalpų plotas tai grindų plotas, o terasa, kaip neturinti sienų, į ploto skaičiavimą nėra įtraukiama. Ieškovė teismui pateikė suklastotus duomenis, kad statinio plotas pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra 27,96 kv. m, nes statinio plotas yra 36 kv. m. Teismo sprendimas negali būti įgyvendinamas, nes poilsio pastatas priklauso dviem savininkams, o teismas neindividualizavo kiekvieno savininko atliktų darbų. Be to, nugriovus terasą, statinio gabaritai nepasikeis. Pažymėjo, kad Kultūros paveldo departamentas teismo posėdžio metu nurodė, kad jokie gamtosauginiai reikalavimai nebuvo pažeisti, pastato remonto darbai nepakeitė faktinės pastato buvimo vietos.
Atsiliepimas
Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad rekonstruojant I grupės nesudėtingą poilsio paskirties pastatą ir plečiant sienų konstrukcijas, buvusios terasos įtrauktos į pastato bendrąjį plotą bei pristatytos naujos terasos. Apelianto valdomoje statinio dalyje naujai pastatyta terasa uždengta stogo konstrukcija, kuri neatsiejamai susijusi su pagrindiniu poilsio paskirties statiniu. Dėl to atsakovų atlikti statybos darbai priskirtini statinio rekonstravimo darbams, kadangi buvo perstatytos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos ir tuo pakeisti statinio išorės matmenys. Tokiam rekonstravimui būtinas rašytinis pritarimas, kurio atsakovai negavo.
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, jog apelianto skunde keliami reikalavimai yra pagrįsti. Sutinka su apelianto pozicija, kad buvo atlikti statinio kapitalinio remonto, o ne rekonstrukcijos darbai, nes nebuvo keičiami statinio matmenys. Pažymėjo, kad teismas padarė aiškią materialinės teisės taikymo klaidą, nes sprendime rėmėsi Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktu, nors šis straipsnis neturi tokios dalies ir punkto.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalis, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes teismo sprendimas priimtas neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-08-01 ir 2014-11-04 raštus bei savo 2014-06-26 prašymą leisti atnaujinti jam bei kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius I grupės nesudėtingus statinius pagal statinių renovacijos ir atnaujinimo aprašą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantas pateikė įrodymus, kuriuos turėjo dar iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, taigi galėjo juos pateikti ir anksčiau, dėl to apelianto pateikti dokumentai nepriimtini.
Byloje kilo ginčas dėl savavališkos statybos – rekonstrukcijos padarinių šalinimo. Ieškovė teigė, kad atsakovai atliko poilsio pastato rekonstrukciją, kuriai buvo būtinas rašytinis pritarimas, o atsakovas J. S. L. teigia, kad jis nekeitė statinio matmenų, neatliko rekonstrukcijos.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog buvo atlikta neteisėta statinio rekonstrukcija. Apelianto manymu, jis atliko ne rekonstrukciją, o kapitalinį remontą, kuriam nebūtinas leidimas ar rašytinis žemės valdytojo pritarimas. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pagal LR statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatytą rekonstrukcijos definiciją, rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). To paties straipsnio 20 dalyje įtvirtinta, kad kapitalinis statinio remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Laikančiųjų konstrukcijų perstatymas yra tuomet, kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos, kai įrengiamos naujos, pašalinama dalis buvusiųjų konstrukcijų. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovas jam priklausančioje poilsio pastato dalyje atliko darbus, po kurių pasikeitė pastato išorės matmenys nuo 1999m. užfiksuotų 5,60m x 5,35 m iki 6,71 m x 5,39 m. Be to, atsakovas į naujai pastatytos, daug didesnės terasos pusę prailgino stogą, pastatė jį prilaikančias laikančiąsias konstrukcijas, o ne tik išlaikė jau buvusias laikančiąsias konstrukcijas, kas būdinga statinio kapitaliniam remontui. Be to, naujai pastatyta terasa užėmė didesnį valstybinės žemės plotą nei iki tol buvusi, pagal 1999-03-23 nekilnojamojo turto registro duomenis užfiksuota terasa. Statinio matmenys, užfiksuoti 1999-03-23 registre, akivaizdžiai skiriasi nuo užfiksuotų ieškovės surašytame savavališkos statybos akte. Dėl to nėra jokio pagrindo pritarti apelianto teiginiui, kad jis atliko tik kapitalinį remontą, nes atlikti darbai išeina už kapitalinio remonto apibrėžimo ribų.
Apeliantas teigia, kad terasa, kurią pristatė, nėra statinys ir jos plotas negali būti įskaičiuotas į užstatytą plotą, nes patalpų plotas tai grindų plotas, o terasa, kaip neturinti sienų, į ploto skaičiavimą nėra įtraukiama. Teisėjų kolegija, atmesdama šį skundo argumentą, pažymi, kad ieškovė 2014-09-29 surašytame savavališkos statybos akte terasų ploto į pastato matmenis net neįskaičiavo ir aiškiai nurodė, kad pastato matmenys (neskaitant terasų) yra 6,71 x 5,39 m, vietoj buvusių 5,60 x 5,35 su terasomis. Taigi net neįskaičiavus terasos ploto į pastato matmenis jie akivaizdžiai pasikeitė būtent po atsakovo atliktų rekonstrukcijos darbų. Byloje esant atsakovo nepaneigtiems faktams, jog jis praplėtė stogą ant naujai pastatytos didesnės nei buvusi terasa, įrengė naujas laikančiąsias konstrukcijas ir būtent dėl to pasikeitė pastato matmenys, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas atliko statinio – poilsio namelio rekonstrukciją.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovui priklausantis poilsio pastatas, t. y. ½ pastato, yra nesudėtingas statinys. Konstatavus, jog atsakovas atliko nesudėtingo statinio, esančio kultūros paveldo vietovėje, rekonstrukciją būtina nustatyti, ar tokiems veiksmams buvo būtinas leidimas ar kitas statybą leidžiantis dokumentas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal rekonstrukcijos metu galiojusios redakcijos STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.1 punktą rekonstruojant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo vietovėje, privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam rekonstravimo projektui. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas bandė tokį pritarimą gauti, tačiau jis iki šiol nėra gautas. Tačiau nepaisant to, atsakovas, veikdamas savo rizika, rekonstravo poilsio pastatą neturėdamas rašytinio pritarimo, o nustačius tokius neteisėtus atsakovo veiksmus buvo surašytos savavališkos statybos aktas ir nurodyta kaip tokius pažeidimus pašalinti.
Apeliaciniu skundu apeliuojama ir į tai, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jokie gamtosauginiai reikalavimai nebuvo pažeisti, pastato remonto darbai nepakeitė faktinės pastato buvimo vietos. Visų pirma, pažymėtina, kad byloje buvo sprendžiamas ne gamtosauginių reikalavimų pažeidimo klausimas, o savavališkos statybos klausimas. Šiuo atveju, nepaisant to, kad gamtosauginiai reikalavimai nebuvo pažeisti, tačiau tai nepaneigia imperatyvios teisės aktų nuostatos, jog poilsio namelio rekonstrukcijai buvo būtinas žemės valdytojo, t. y. valstybės, rašytinis pritarimas, o tokio, kaip jau buvo minėta, apeliantas neturėjo.
Atmesdama apelianto argumentą, kad ieškovė teismui pateikė suklastotus duomenis, jog statinio plotas pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra 27,96 kv. m, nes statinio plotas yra 36 kv. m, teisėjų kolegija pažymi, kad šis teiginys ne tik, kad nepagrįstas, nes būtent tokie statinio duomenys yra užfiksuoti Nekilnojamojo turto registre, bet ir neturintis jokios teisinės reikšmės šios bylos ginčo dalykui.
Apelianto teigimu, teismo sprendimas negali būti įgyvendinamas, nes poilsio pastatas priklauso dviem savininkams, o teismas neindividualizavo kiekvieno savininko atliktų darbų. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovai įpareigojami pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus kiekvienam iš jų atskirai surašytuose savavališkos statybos aktuose. Šiuose aktuose nurodyti kiekvieno iš atsakovų padaryti pažeidimai, kuriuos jie turi pašalinti teismo nurodytu būdu, t. y. parengti projektinę dokumentaciją, sumokėti nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taigi kiekvienas iš atsakovų turi paruošti visus būtinus dokumentus jiems priklausančio pastato dalių rekonstrukcijos įteisinimui, dėl to nėra jokių kliūčių sprendimo įgyvendinimui. Apeliantas teigia, kad nugriovus terasą, statinio gabaritai nepasikeis. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, kad atsakovai yra įpareigoti nugriauti ne tik terasas, bet išardyti savavališkai perstatytas poilsio paskirties pastato dalis, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius matmenis. Be to, atsakovai turi išardyti savavališkai perstatytas statinio dalis tik tokiu atveju, jeigu nesutvarkys rekonstrukciją leidžiančių dokumentų.
Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad atsakovams nustatytas 6 mėnesių terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo parengti projektinę dokumentaciją ir kt. būtinus statybą leidžiančius dokumentus, tačiau sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs būtinų procedūrų trukmę, skiria 1 metų terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimo rezoliucinėje yra padaryta techninė klaida, kuri taisytina, nurodant, kad atsakovams nustatytinas ne 6 mėnesių, o 12 mėnesių terminas.
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, nes sprendimą pašalinti savavališkos statybos padarinius priėmė vadovaudamasis neegzistuojančia teisės norma, t. y. LR statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi savavališkos statybos metu galiojusia LR statybos įstatymo redakcija, kurios 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte buvo numatytas būtent toks savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas, koks nurodytas teismo sprendime. Šiuo metu galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 28 straipsnyje numatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Pagal minėto įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punktą teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir (...) gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Iš esmės analogiškas reglamentavimas buvo numatytas ir savavališkos statybos nustatymo metu galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog teisės taikymo klaida nepadaryta.
Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslinant rezoliucinėje dalyje nurodytą 6 mėnesių terminą bei nurodant, kad atsakovams nustatytinas 1 metų terminas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus atsisakyti priimtų, jų nevertinti ir grąžinti atsakovui.
Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti rezoliucinėje dalyje nustatytą terminą atsakovams J. S. L. ir D. Ž. pašalinti savavališkos statybos padarinius ir vietoje 6 mėnesių termino nurodyti 1 metų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savavališkos statybos, užfiksuotos 2014-09-29 savavališkos statybos aktuose Nr. SSA-30-140929-00056 ir Nr. SSA-30-140929-00057, padarinių pašalinimui.