Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. H. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties T. H. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. H. tuo pačiu metu prekiavo maisto papildais „Ovesol“, „Mastofit“, „Krasnyj korenj“, kurių nepateikė (nenotifikavo) Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VVSPT), tuo pažeisdama 2010-02-22 įsakymo Nr. V-161 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro pranešimo (notifikavimo) apie į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamus maisto papildus tvarkos aprašo 2 d. 6 p., be to, ant preparatų „Ot kašlia“, „Ovesol“, „ Mastofit“, trijų „Krasnyj korenj“ pakuočių nebuvo etikečių lietuvių kalba, preparato MKC“Ankir-B“ etiketė neįskaitoma, tuo buvo pažeistas 2009 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-236 „Dėl prekybos ir paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini) mieste viešosiose vietose taisyklių" 14.3 p., 22.7 p. (ATPK 163 ¹³ str. 1 d. pažeidimas).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. H. skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, priimti naują sprendimą – nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Apeliantė nurodo, kad ji Lietuvoje turi įregistravusi individualią įmonę, užsiima prekyba maisto papildais ir kosmetika. Verstis šiuo verslu ji turi visus reikiamus leidimus, moka mokesčius valstybei. Maisto papildus ir kosmetiką, kuriais prekiauja (duomenys neskelbtini) turgavietėje, perka Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančiose įmonėse, turi visus įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Ji neužsiima farmacine veikla, neprekiauja vaistiniais preparatais ir vaistais, todėl mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir ji nubausta nepagrįstai ir neteisėtai. Apylinkės teismas netinkamai išsiaiškino bylos aplinkybes, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą, kadangi administracinio teisės pažeidimo teisena jos atžvilgiu yra negalima. Nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai suformulavo kaltinimą, kad ji prekiavo įvairiais maisto papildais, kosmetiniais gaminiais, kurių LR vaistinių preparatų registre nėra, kadangi kosmetika ir maisto papildai nėra vaistai. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos 2012-07-10 rašte Nr. 2R8-79 nurodyta, kad tarnybos kompetencijai maisto papildų ir kosmetinių priemonių kontrolė nepriklauso (b. l. 39). Be to, ji į Lietuvą neįvežė jokių prekių, o jas pirko iš Lietuvoje esančių didmeninių įmonių, todėl ir notifikuoti produkcijos neprivalėjo. Skunde nurodoma, jog buvo padaryti procesiniai pažeidimai – 2012-04-24 prekiaujant (duomenys neskelbtini) turgavietėje, prie jos priėję pareigūnai nuo prekystalio paėmė visus jos daiktus-prekes, tačiau daiktų poėmio protokolas daiktų paėmimo vietoje surašytas nebuvo. Jis buvo surašytas tik policijos nuovadoje, į kurią ji atvažiavo vėliau. Tokiu būdu buvo pažeistos ATPK 268 str. nuostatos, kadangi paėmimo metu daiktai aprašyti nebuvo, ir ATPK 269 str., kadangi tuo metu nebuvo surašytas daiktų paėmimo protokolas. Negana to, policijos nuovadoje ji buvo apklausta nedalyvaujant vertėjui, dėl ko buvo pažeistos ATPK 253 str. nuostatos. Ji nemoka lietuvių kalbos, jos beveik nesupranta, tekstą jai išvertė pareigūnas, tačiau nustebo, kai teisminio nagrinėjimo metu sužinojo, kad jos apklausos protokole įrašyta, kad ji lietuvių kalbą moka. Jai nesuprantama, kodėl vieno procesinio veiksmo metu buvo kviestas vertėjas, o kito – ne. Apylinkės teismo teisėja jos neklausė, ar ji moka lietuviškai, ji nesuprato, kas teisme buvo kalbama, kiekvienas žodis jai buvo verčiamas į rusų kalbą.

Skunde teigiama, kad nepagrįstai jai inkriminuotas ATPK 44 ¹str. numatytas pažeidimas, kadangi nebuvo nustatyta, kad preparatai, kuriais ji prekiavo, yra vaistai ar vaistiniai preparatai. Teismo sprendimas priimtas negavus specialistų išvados. Iš firmų, su kuriomis ji yra sudariusi sutartis ir iš kurių gauna prekes, pateiktos informacijos matyti, kad vaistiniais preparatais jos neprekiauja, todėl apeliantei nesuprantama, kodėl „911+revmalgon“ ir 911+venolgon“ priskirti prie vaistinių preparatų. Jos veiksmuose taip pat nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163 ¹³ str. 1 d., požymių, kadangi ant visų prekių, kuriomis ji prekiavo, buvo užklijuotos etiketės lietuvių kalba. Be to, poėmio metu paimtos prekės nebuvo tinkamai supakuotos ir įformintos. Į teismą šie daiktiniai įrodymai buvo atnešti atplėštame, neantspauduotame įpakavime, todėl buvo galimybė piktybiškai šias prekes sukeisti.

Esant šioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo protokolas negalėjo būti surašytas, o byla persiųsta į teismą, kadangi ji maisto papildus ir kosmetiką perka iš juridinių asmenų, su kuriais yra sudariusi sutartis, neatsižvelgta į tai, kad ji turi leidimus šia veikla verstis. Todėl nepagrįstas yra skundžiamo nutarimo motyvas dėl apeliantės pareigos atlikti notifikavimo ir etikečių klijavimo procedūras. Šioje byloje nepilnai, pažeidžiant ATPK 256 str. nuostatas, surinkti įrodymai, neįvertintos šalinančios jos kaltę darant minėtą pažeidimą aplinkybės. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į pareigūnų padarytus pažeidimus, tokiu būdu buvo pažeistos apeliantės teisės ir atimta galimybė tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus. Dėl šių procedūrinių pažeidimų apylinkės teisme priimtas neteisėtas procesinis sprendimas. Taigi, šioje byloje iš esmės nebuvo išsiaiškinta, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar yra jo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, todėl teismas neteisingai paskyrė administracinę nuobaudą, nemotyvavo skundžiamo nutarimo.

Motyvuojamoji dalis

T. H. apeliacinis skundas atmetamas. Apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą T. H. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Nepagrįstai apeliantė skundžiasi dėl to, kad šioje byloje nepilnai, pažeidžiant ATPK 256 str. nuostatas, surinkti įrodymai. Nėra pagrindo abejoti surinktų ir apylinkės teisme įvertintų įrodymų teisingumu, kadangi pažeidėjos kaltė dėl jai inkriminuotų teisės pažeidimų įrodyta ne remiantis vienu kuriuo nors įrodymu, o įrodymų visumos pagrindu.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad T. H., būdama firmos savininke neturėdama tam leidimo prekiavo vaistais (vaistiniais preparatais), tuo pažeisdama LR farmacijos įstatymo 19 str. 1 d. ir 35 str. 9 d. reikalavimus, be to, ji prekiavo įvairiais maisto papildais, kosmetiniais gaminiais, kurių LR registre nėra, nepateikė jų VVSPT. Farmacijos įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų platinimas, vaistinės veikla yra licencijuojama farmacinė veikla, taigi, akivaizdu, kad tokiai veiklai yra reikalinga licencija.

ATPK 44¹ straipsnis numato atsakomybę už vertimąsi su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu, jeigu tai nesukėlė sunkių pasekmių ar nebuvo daroma stambiu mastu.

Apylinkės teismas tikslu nustatyti, ar T. H. prekiauti preparatai priskirtini vaistams, t.y. ar tie preparatai turi LR Farmacijos įstatymo 50 str. numatytus požymius, pagrįstai kreipėsi išvados į specialistus - Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri rašte (bylos lapas Nr. 33) nurodė, kad LR vaistinių preparatų registre nėra „Doktor bobyr“, „Do i posle“, „Digidrokvercetin“, „Ovečje maslo“, „911+gripkosept“, „911+travmalgon“, „911+revmalgon“, 911+venolgon“, o „Tabletki ot kašlia“ Baltarusijoje registruotas kaip vaistinis preparatas, LR vaistų registre jo nėra. Šiais preparatais (duomenys neskelbtini) turgavietėje prekiavo T. H..

Tame pačiame rašte nurodyta, kad prekiauti tokiais preparatais gali tik juridinis asmuo, turintis vaistinės veiklos licenciją. Kaip matyti iš byloje esančio leidimo T. H. individualios įmonei leidžiama prekiauti kosmetiniais tepalais, produktais, kurių sudėtyje yra rudojo lokio tulžies, taukų, medicininių dėlių ekstrakto (b. l. 29). Taigi, leidimas prekiauti preparatais, kuriais prekiavo T. H., išduotas nebuvo. Iš T. H. buvo paimti preparatai, kurių nėra LR vaistinių preparatų registre, tokių preparatų patiekimas į LR rinką kvalifikuojamas kaip veikos, kuriai reikalinga licencija, pažeidimas, už k iškyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 44 ¹str. Todėl apylinkės teismo išvada, kad T. H. tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 ¹str., yra teisinga.

Nepagrįstai apeliantė skundžiasi dėl to, kad ji nepadarė ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163 ¹³ str. 1 d. Poėmio metu 2012-04-24 iš T. H. buvo paimti preparatai „Ovesol“, „Mastofit“, Krasnyj korenj“, kurie, kaip nustatyta, yra maisto papildai. Teismo posėdžio metu juos apžiūrėjus, buvo matyti, kad ant kai kurių jų („Ot kašlia“, „Ovesol“, „ Mastofit“) nėra etikečių lietuvių kalba, iš šešių „Krasnyj korenj“ pakuočių etiketės yra tik ant trijų, preparato MKC“Ankir-B“ etiketė neįskaitoma. Visi paimti preparatai buvo tinkamai paruošti saugojimui-jie buvo sudėti į dėžę, užklijuoti lipnia juosta, todėl saugojimo metu pakeisti preparatų pakuočių, nepažeidus įpakavimo, buvo neįmanoma.

Apeliantė teigia, kad 2012-04-24 prekiaujant (duomenys neskelbtini) turgavietėje, prie jos priėję pareigūnai nuo prekystalio paėmė visus jos daiktus-prekes, tačiau daiktų poėmio protokolas daiktų paėmimo vietoje surašytas nebuvo. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad iš T. H. 2012-04-24 8.40 val. paimtos prekės (21 rūšis), kurių sąrašas pateikiamas poėmio protokole. Nėra jokio pagrindo abejoti poėmio protokolo teisingumu, kadangi T. H. dalyvavo, įforminant iš jos paimtas prekes.

Nepagrįstas yra tas skundo argumentas, jog poėmio metu paimtos prekės nebuvo tinkamai supakuotos ir įformintos, kadangi darant jų poėmį policijos įstaigoje ir juos aprašant T. H. nereiškė pretenzijų, kad forminami ne jai priklausantys preparatai, poėmio protokolą T. H. pasirašė, gavo jo kopiją. Apie tai, kad trys „Krasnyj korenj“ pakuotės yra ne jos, ji pareiškė tik teismo metu apžiūrint iš jos išimtus preparatus. Pažymėtina, kad visi išimti preparatai buvo tinkamai paruošti saugojimui-jie buvo sudėti į dėžę, užklijuoti lipnia juosta, todėl saugojimo metu pakeisti preparatų pakuočių nepažeidus įpakavimo buvo neįmanoma. Tokiu būdu nebuvo pažeistos ATPK 268 str. nuostatos, kadangi paėmimo metu daiktai buvo aprašyti, ir ATPK 269 str., kadangi tuo metu buvo surašytas daiktų paėmimo protokolas.

T. H. teigimu, nepagrįstas yra skundžiamo nutarimo motyvas dėl apeliantės pareigos atlikti notifikavimo ir etikečių klijavimo procedūras. Iš (duomenys neskelbtini) maisto ir veterinarijos tarnyba rašto apie į LR rinką tiekiamų maisto papildų notifikavimo tvarką matyti, kad maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus turintys fiziniai ir juridiniai asmenys, prekiaujantys maisto papildais ir specialios paskirties maisto produktais, teikiantys Lietuvos rinkai maisto papildus, pagamintus ar importuojamus iš Europos bendrijai nepriklausančių valstybių, privalo juos notifikuoti. Kadangi T. H. įmonė yra įregistruota kaip maisto tvarkymo subjektas, tai tokia pareiga iškyla. Taigi, ji turėjo pateikti papildus VVSPT 2010 m. vasario 22 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-161 nustatyta tvarka. Šiuo įsakymu patvirtinto Pranešimo (notifikavimo) apie į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamus maisto papildus tvarkos aprašą 6 punkte pasakyta, kad „Asmenys, pateikdami maisto papildą į Lietuvos Respublikos rinką, privalo pranešti (notifikuoti) VVSPT prie Sveikatos apsaugos ministerijos nusiųsdami raštu (paštu ar elektroniniu būdu, pasirašytus elektro­niniu parašu) ir elektroniniu būdu VVSPT interneto svetainės adresu http://www.vvspt.lt/maistopapildas/ pateikiamo maisto papildo etiketės pavyzdį lietuvių kalba bei asmenį, teikiantį maisto papildą į Lietuvos Respublikos rinką, identifikuojančius duomenis (nurodoma fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, kuriuo galima siųsti korespondenciją; juridinio asmens ar kitos organizacijos, ar jo filialo pavadinimas, kodas, buveinės adresas) bei kontaktinius duomenis (nurodoma telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas)“. T. H., veikdama kaip juridinis asmuo (T. H. individualios įmonės savininkė), nepranešė apie šių preparatų pa­teikimą į Lietuvos Respublikos rinką, be to, šių papildų ženklinimas neatitiko į LR rinką pateikiamų jų ženklinimo reikalavimų, nes tokie reikalavimai numatyti LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24d. įsakymu Nr. V-772 patvirtintose Higienos normose 17:2003 „Maisto papildai“.

Nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Šiuo atveju, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

T. H. skundžiasi dar ir dėl to, kad policijos nuovadoje ji buvo apklausta nedalyvaujant vertėjui, dėl ko, jos manymu, buvo pažeistos ATPK 253 str. nuostatos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, dalyvavo vertėja Vida Daukšienė, protokolas T. H. buvo išverstas į rusų kalbą. Bylos tyrimo metu paaiškinimą iš T. H. priėmęs R. P. nurodė, kad jam nekilo abejonių, jog T. H. nemoka lietuviškai, nes ji sakė, kad ilgai gyvena Lietuvoje ir lietuviškai supranta. Šis liudytojas parodė, kad T. H. buvo klausta, ar jai reikia vertėjo, ši atsakė, kad ne. T. H. parodė, kad ji supranta lietuviškai, pareigū­nui net nekilo įtarimų, jog T. H. gali nemokėti lietuvių kalbos, nes jie bendravo ir lietuviškai. Be to, iš T. H. rašytinio paaiškinimo matyti, kad ji nuo 2004 m. reguliariai lankosi, o 2010 m. - gavo leidimą gyventi Lietuvoje, todėl gerai supranta ir kalba lietuviškai (b. l. 7). Paaiškinimą ji pasirašė pati, nurodydama, kad paaiškinime fiksuotus duomenis suprato. Todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad T. H. teisė į procesą suprantama kalba pažeista nebuvo. Taigi, ir abe­joti tuo, kad administracinėn traukiamas asmuo galėjo nesuprasti pažeidimo esmės ar jam pareikšto kaltinimo, ar kad jam nebuvo užtikrinta teisė į procesą jam suprantama kalba, pagrindo nėra.

Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad apylinkės teismas išsamiai, objektyviai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pažeidimų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui nepadarė, todėl naikinti nutarimą T. H. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. H. apeliacinio skundo netenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.