- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-15
- Bylos Nr.
- 2S-424-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Egidijus Žironas
- Kreditorius
- UAB „Jautena“
- Skolininkas
- UAB „Linetrans“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Jautena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal kreditoriaus UAB „Jautena“ pareiškimą skolininkui UAB „Linetrans“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Jautena“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė iš skolininko UAB „Linetrans“ priteisti 3259,44 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teise iki teismo įsakymo visiško įvykdymo pagal sudarytą transporto sutartį – užsakymą Nr.08/07/21Rm ir 2008-08-04 PVM sąskaitą –faktūrą JAU Nr. 118. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias AB banke „Hansabankas“, atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad skolininkas vengia grąžinti skolą ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra reali grėsmė, kad prievolės įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi netenkino kreditoriaus UAB „Jautena“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti suma juridiniam asmeniui nėra didelė, konstatavo, jog nėra grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas bus neįmanomas, o neatsiskaitymas laiku nėra besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Jautena“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog reikalaujama priteisti iš skolininko suma nėra didelė, nes ši suma jam, t. y. kreditoriui, yra labai didelė, įmonei trūksta apyvartinių lėšų. Taip pat ši suma yra didelė ir skolininkui, nes priešingu atveju jis atsiskaitytų laiku. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad skolininkas neatsiskaito jau keli mėnesiai, nereaguoja į prašymus, raginimus, piktybiškai vengia atsiskaityti, jokio kompromiso neieško. Šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad skolininkas siekia visiškai nevykdyti savo įsipareigojimų tiek dabar, tiek ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kreditoriaus UAB „Jautena“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi kreditoriaus prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti argumentai nesudarė faktinio ir teisinio pagrindo taikyti civilinėje byloje laikinąsias apsaugos priemones.
Iš bylos dokumentų matyti, kad buvo iškelta civilinė byla dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 3259,44 Lt skolos pagal transporto sutartį – užsakymą Nr.08/07/21Rm ir 2008-08-04 PVM sąskaitą –faktūrą JAU Nr. 118, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teise iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo pagal kreditoriaus UAB „Jautena“ pareiškimą skolininkui UAB „Linetrans“. Teismas išdavė kreditoriui UAB „Jautena“ teismo įsakymą bei 2008-12-23 nutartimi atsisakė tenkinti kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias AB banke „Hansabankas“, atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini), kadangi kreditorius nepagrindė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti grėsmė įvykdyti teismo įsakymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu nebuvo tenkinamas kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismo įsakymo instituto esmė – maksimaliai supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą, veiksmingai įgyvendinti proceso koncentruotumo principą. Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo yra nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Tai lemia šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumus, kurie nustatyti CPK XXIII skyriuje. Priimdamas teismo įsakymą teismas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo netikrina (CPK 437 str. 2 d. 4 p.), pagal CPK 431 str. 5 d. bylos dėl teismo įsakymų išdavimo yra nagrinėjamos naudojant vienodos formos procesinius dokumentus. CPK 433 str. nustatyti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formai ir turiniui keliami reikalavimai. Šio straipsnio 1 d. 5 p. nurodyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas motyvuotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tam yra pagrindas, bei duomenys apie skolininko turtą. Tai reiškia, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones privalo atitikti šiame punkte prašymui keliamus reikalavimus, t. y. būti motyvuotas, turi būti pateikti duomenys apie skolininko turtą, nes prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra sudėtinė pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dalis.
Kreditorius UAB „Jautena“ pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, formaliai nurodydamas, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kreditoriaus reikalavimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes skolininkas vengia grąžinti skolą. Jokių kitų argumentų, motyvų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės kreditorius pareiškime nenurodė, taip pat nepateikė teismui duomenų apie skolininko turtą. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad kreditorius neįrodė savo teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog skolininkas vengs įvykdyti teismo įsakymą, reikalaujama priteisti suma juridiniam asmeniui nėra didelė.
Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad 3259,44 Lt reikalavimo suma skolininkui yra didelė, nes ši suma yra didelė ir kreditoriui, todėl yra reali grėsmė, kad teismo įsakymo bus neįmanoma tinkamai įvykdyti. Šią aplinkybę grindė tik tuo, kad skolininkas neatsiskaito su kreditoriumi kelis mėnesius, nereaguoja į prašymus, raginimus ir piktybiškai vengia atsiskaityti, nurodo, kad jei suma skolininkui nebūtų didelė, skolininkas atsiskaitytų laiku. CPK 306 str. 3 d., 338 str. nustatyta, kad apeliantas su atskiruoju skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą, tačiau atskirajame skunde nurodytų aplinkybių apie skolininko prastą finansinę padėtį apeliantas nepagrindė jokiais dokumentais. Įvertinus tai, kad skolininkas yra juridinis asmuo, teismui nepateikti duomenys apie skolininko turtinę padėtį, pripažintina, kad kreditoriaus nurodyta 3259,44 Lt suma, nėra didelė.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 336, 331, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.