Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje

D. S. (D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsimokslinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), du kartus baustas administracine tvarka, 6 kartus teistas:

1999-01-25 pagal 1961 m. BK 271 str. 2 ir 4 d., 279 str. - laisvės atėmimu 6 m. su ¼ turto konfiskavimu, 2000-02-17 veika, numatyta 1961 m. BK 271 str. 4 d. perkvalifikuota į 1961 m. BK 271 str. 2 d. ir galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 m. su ¼ turto konfiskavimu;

2) 2000-04-03 pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d., 42 str. - laisvės atėmimu 2 m. su ¼ turto konfiskavimu. 2000-07-28 pritaikius 2000-04-11 įst. „Dėl amnestijos akto“ l str. l d. 1 p. atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies;

3) 2001-03-20 pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d. - laisvės atėmimu 8 mėn.; 2001-08-10 paleistas lygtinai 3 mėn. 21 d.;

4) 2002-08-21 pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d., 43 str., - laisvės atėmimu l m. 6 mėn. 2003-06-18 veika perkvalifikuota į 2000 m. BK 27 str. 1 d. 140 str. 1 d., 27 str. 1 d. 284 str. 1 d. ir paskirta galutinė 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 2003-07-08 paleistas lygtinai 13 d.; pritaikius 2002-11-07 įst. „Dėl amnestijos“ 5 str. neatlikta bausmė sumažinta 1/6 ir galutinė bausmė - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;

5) 2005-01-18 pagal BK 180 str. l d. - laisvės atėmimu 6 mėn.; 2005-04-28 paleistas atlikus bausmę,

6) 2008-11-11 pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 2009-02-10 paleistas atlikus bausmę,

D. V. (D. V.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. ir D. V. (toliau-kaltinamieji) kaltinami tuo, kad panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jie, 2014 m .vasario 10 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), kartu nuvilioję V. P. į namo rūsį, kur kartu panaudojo fizinį smurtą prieš V. P., pasireiškusį tuo, kad kumščiais ir kojomis sudavė pastarajam ne mažiau 5 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami VI, VII, VIII dešinės pusės šonkaulių lūžius ties pažastinėmis linijomis, o būtent sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Po ko, jie kartu iš V. P. (toliau-nukentėjusysis) rūbų kišenių pagrobė pakelį cigarečių ir žiebtuvėlį, neįvertintus dėl mažareikšmiškumo bei pinigus 24 Lt sumoje, t. y. galimai padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuosprendžio priėmimo metu nustatyta, kad kaltinamiesiems kaltinimas dėl pareikšto kaltinimo, numatyto LR BK 180 str.1d. nepasitvirtino.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamųjų tikslas buvo nepadaryti svetimo turto plėšimo, o panaudoti fizinį prieš nukentėjusįjį.

Kaltinamieji teisme parodė, kad neneigia tyčia sužaloję nukentėjusįjį. Tačiau parodė, kad įvykis buvo ne tą dieną ir ne toje vietoje. Jie nurodė, kad 2014-02-08 atėjo kartu pas V. M., nes buvo šalta ir norėjo išgerti. Ten jau sėdėjo V. P. ir V. M.. Nukentėjusysis buvo tiek girtas, kad apsišlapino tiesiai ant sofos, už tai porą jie kartų trenkė jam į pakaušį, paėmė alaus ir nuėjo prie durų. V. M. tuo metu taip pat buvo girtas, beveik miegojo, su drabužiais, su striuke, pusiau gulėjo, pusiau sėdėjo ant sofos. Kaltinamieji nurodo, kad jokio turto iš nukentėjusiojo jie nepagrobė. Kodėl nukentėjusysis meluoja ir pasakoja, kad buvo sumuštas rūsyje, jie nežino. Mano, kad nukentėjusysis gali neprisiminti visų įvykių, nes pastoviai būna girtas, be to galėjo susižaloti eidamas namo.

Pats nukentėjusysis teisme parodė, kad 2014-02-10 jis gėrė su kaltinamojo tėvu A. V.. Jie susimetė ir pirko vyno, po to jis važiavo dar pirkti alaus, po išgertuvių išsiskyrė. Jis liko stovėti rūkyti, atėjo D. S. ir D. V.. D. S. sako, „einam, reikia pasikalbėti“. Nusileido į rūsį, tik pasisuko pajuto smūgį, nukrito ant žemės, paskui dar kojomis jį suspardė. Jis norėjo keltis, o D. S. dar du smūgius sudavė. Jis pasikėlė, išėjo į lauką. Nukentėjusysis tvirtino, kad kelnių kišenėje galėjo būti 24 litai.

Teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo būklę įvykio dieną. Nebejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis tikrai buvo gerokai neblaivus, kadangi tiek teisiamajame posėdyje apklausti kaltinamieji, tiek liudytojai ir pats nukentėjusysis patvirtina, jog jis buvo neblaivus, gėrė alkoholinius gėrimus, važiavo su dviračiu į parduotuvę. Dėl to teismas laiko, kad kaltinimo dalis dėl plėšimo nepasitvirtino.

Byloje nėra jokių kitokių įrodymų, kurie rodytų šio įvykio metu svetimo turto pagrobimą, panaudojant smurtą. Abu kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme sumušimo aplinkybes nurodė iš esmės vienodai, tačiau nurodo visiškai kitą dieną ir vietą, negu nurodo nukentėjusysis. Kaltinamieji nurodė, kad 2014 m. vasario mėnesį 6, 8 ar 10 d. jie mušė nukentėjusįjį už necenzūrinių žodžių vartojimą jų atžvilgiu būtent būte (duomenys neskelbtini) pas liudytoją V. M. kai pastarasis girtas miegojo (t. 2, b.l. 63- 65, 117-118).

Nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta (1 t., b. l. 4, 5), kad medikams nukentėjusysis įvykio aplinkybių nepaaiškino. Apklausos metu nukentėjusysis įvykio vietos nurodyti negalėjo, nes nurodė tik tas aplinkybes, kuriais žinojo. Įvykio vietos apžiūros protokolas nesurašytas, nes nebuvo nustatyta įvykio vieta. Nei vienas iš liudytojų A. V., V. M., A. P. negalėjo nurodyti kada tiksliai įvyko įvykis. Liudytojai tik teisme parodė, kad nukentėjusysis jiems pasakė, kad buvo sumuštas D. S. ir D. V., tačiau kada ir kaip nenurodė (t. 1, b.l. 61, t. 2, b.l. 103-105). Nukentėjusysis gi teisme parodė, kad įvykis vyko 2014-02-10 (duomenys neskelbtini) rūsyje (t. 2, b.l. 62).

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamųjų kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais, toks nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato Nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Europos Žmogaus teisių teismas yra ne kartą konstatavęs, jog būtent kaltintojas privalo pateikti kaltininko kaltumo įrodymus, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Iš to seka, kad jokiais kitais bylos įrodymais nepatvirtinti nukentėjusiojo V. P. parodymai, negali būti vieninteliais ir lemiamais kaltinamųjų kaltės įrodymais, nes jo parodymų nepatvirtino jokie kiti objektyvūs byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Teismui nepateiktas nei vienas nenuginčijamas įrodymas, kad kaltinamieji plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ištirtos nepilnai ir paviršutiniškai, kaltinimas pagrįstas tik prielaidomis ir spėliojimais, kaltinamųjų kaltė nepatvirtinta tinkamai surinktais nenuginčijamais įrodymais, dėl ko byloje nėra galimybės priimti teisingą, objektyvų ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinti, kad kaltinamųjų D. S. ir D. V. kaltė, dėl kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, yra įrodyta.

Lietuvos Respublikos teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltinamasis aktas laikomas neatitinkančiu įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir pan.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą. Be to, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu (pvz. kasacinė byla Nr. 2K-403/2011). Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra jo teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be teisės žinoti, kuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis) ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

Asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės jų teisinis vertinimas ir pagrindiniai duomenys kuriais grindžiamas kaltinimas (BPK 219 str.). Atsižvelgiant į tai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui ir jų pagrindimui, tiek teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą yra atkreipęs dėmesį ir Europos Žmogaus teisių teismas (Teismų praktika Nr.24, 274-275 psl.).

Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad D. S. ir D. V. šioje konkrečioje byloje pareikštas kaltinimas neatitinka faktinių aplinkybių.

Kadangi be įrodymų tyrimo atnaujinimo ir kaltinamojo akto pakeitimo negalima užtikrinti kaltinamųjų teisės į gynybą bei priimti teisėto ir pagrįsto nuosprendžio,-todėl įrodymų tyrimas teisme atnaujintinas (BPK 295 str. 1 d.), o byla perduotina prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti (BPK 254 str. 3 d.).

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis D. S. turi pastovią gyvenamąją vietą, bylos nagrinėjimas atnaujintas, todėl pripažintina, kad netikslinga jam toliau taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę ir ji keistina švelnesne, tačiau užtikrinančia netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme kardomąja priemone, t.y. namų areštu (BPK 132, 139 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Teisminį įrodymų tyrimą baudžiamoje byloje Nr. 1-253-269/2014 atnaujinti.

Nutarčiai įsiteisėjus perduoti baudžiamąją bylą 1-253-269/2014 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti nustatant terminą iki 2015 m. sausio 17 d.

Pakeisti kaltinamajam D. S. (D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kardomąją priemonę - suėmimą į namų areštą terminą nustatant 2 (dviem) mėnesiams ir skaičiuojant nuo 2014-11-17 ir jį nedelsiant teismo salėje paleisti iš suėmimo vietos.

Įpareigoti D. S. per paskirto namų arešto terminą būti savo gyvenamoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), nesilankyti viešose vietose ir nebendrauti su kaltinamuoju D. V. (D. V.), a.k. (duomenys neskelbtini)

Įspėti D. S., kad už namų arešto sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas.

Nutarties nuorašą išsiųsti Lukiškių tardymo izoliatoriui kalėjimui ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis