Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-5553-860/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03570-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.3 (S)

2020 m. gruodžio 23 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-357 „Dėl draudimo Rusijos Federacijos piliečiui A. V. atvykti į Lietuvos Respubliką“ (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad pareiškėjui buvo išduota daugkartinė Šengeno viza, galiojusi laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. ir suteikianti jam teisę atvykti bei būti Šengeno valstybių teritorijoje. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (su pakeitimais) laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo įvestas karantino režimas, todėl pareiškėjui vizos galiojimo laikas pasibaigė būtent paskelbto karantino metu. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad užsieniečiams, kurių teisėto buvimo Lietuvoje laikotarpis baigėsi paskelbto karantino metu ir kurie ne dėl savo kaltės negalėjo laiku išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebus priimami sprendimai dėl grąžinimo ir nebus taikoma administracinė atsakomybė už neteisėtą buvimą. Be to, nurodyta, kad tokie užsieniečiai, taip pat tie, dėl kurių buvo priimtas sprendimas dėl grąžinimo, bet laikotarpis savanoriškai išvykti baigėsi karantino metu, gali likti Lietuvoje karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje metu, tačiau privalės išvykti pasibaigus karantinui Lietuvos Respublikoje per nustatytą toleravimo laikotarpį. Paaiškina, kad pareiškėjas į Lietuvą buvo atvykęs nuosavu automobiliu, tačiau juo grįžti į savo valstybę neturėjo galimybės, kadangi daugumoje šalių dėl COVID-19 pandemijos buvo ribojamas asmenų judėjimas per valstybių sienas, o norėdamas grįžti namo jis turėjo vykti tranzitu per kitų valstybių teritoriją, t. y. Baltarusiją arba Lenkiją ir Ukrainą. Paaiškina, kad dėl šių priežasčių, besibaigiant jo turėtos vizos galiojimui, negalėjo išvykti iš Šengeno erdvės. Pareiškėjas, susipažinęs su minėtu pranešimu, telefonu susisiekė su Migracijos departamentu ir paaiškino, jog jam baigiasi vizos galiojimo laikas, tačiau dėl objektyvių priežasčių jis negali išvykti iš Šengeno teritorijos. Teigia, kad su juo telefonu kalbėjęs Departamento pareigūnas paaiškino, jog, nepaisant to, kad vizos galiojimas baigiasi, jis gali būti Lietuvoje tol, kol baigsis karantino režimas, tačiau jam pasibaigus privalės nedelsiant išvykti. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. gegužės 25 d. sušvelninus karantino režimo sąlygas pareiškėjas vyko į savo gimtąją valstybę, tačiau Šalčininkų pasienio kontrolės punkte patikrinimą atlikę pareigūnai konstatavo, kad jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo susijęs su šalyje paskelbtu karantinu, todėl patraukė jį administracinėn atsakomybėn bei įpareigojo jį išvykti į Rusijos Federaciją. Kadangi pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2021 m. birželio 9 d. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 21 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Mano, kad pareiškėjo padarytą teisės pažeidimą lėmė būtent klaidinga Departamento viešai paskelbta informacija ir telefonu jam suteikta konsultacija. Taip pat mano, kad pareiškėjui Sprendimu paskirta sankcija – draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2021 m. birželio 9 d., yra neproporcinga jo padarytam teisės pažeidimui ir paskirta tinkamai neįvertinus visų svarbių aplinkybių. Teigia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį išvykti iš Lietuvos, nepatraukiant jo administracinėn atsakomybėn. Atkreipia dėmesį, kad iki šio įvykio pareiškėjas nėra padaręs jokio užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimo.

2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjui buvo išduota daugkartinė Šengeno viza Nr. 003751025, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. Paaiškina, kad š. m. gegužės 25 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Šalčininkų pasienio kontrolės punkte, pareiškėjas vyko iš Lietuvos Respublikos. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas neišvyko iš Lietuvos Respublikos iki vizos galiojimo pabaigos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. neteisėtai buvo Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis ANK 538 straipsniu pareiškėjui buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, o remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 125 straipsnio 1 dalimi priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į Rusijos Federaciją per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. Teigia, kad, nors Lietuvos Respublikoje ir buvo paskelbtas karantinas, tačiau tai savaime nesudarė pagrindo pateisinti pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. balandžio 11 d., kadangi pareiškėjas neįrodė, kad jis neturėjo objektyvios galimybės grįžti į Rusijos Federaciją iki vizos galiojimo pabaigos. Pažymi, kad oficialiame Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos internetiniame tinklalapyje 2020 m. kovo 23 d. buvo paskelbta informacija dėl užsieniečių teisinės padėties karantino metu, kurioje nurodyta, kad, be kita ko, užsieniečiams, kurių teisėto buvimo Lietuvoje laikotarpis baigėsi paskelbto karantino metu ir kurie ne dėl savo kaltės negalėjo laiku išvykti, nebus priimami sprendimai dėl grąžinimo ir nebus taikoma administracinė atsakomybė už neteisėtą buvimą. Be to, Departamentas kvietė tokius užsieniečius, kurių teisėto buvimo laikotarpis baigėsi ar baigsis ir kurie ne dėl savo kaltės negalėjo ar negali laiku išvykti iš Lietuvos, apie tai informuoti elektroniniu paštu info@migracija.gov.lt., o kartu su elektroniniu laišku prašė atsiųsti užpildytą lentelę „Informacija, pateikiama kartu su pranešimu apie tai, kad dėl karantino užsienietis negalėjo (negali) laiku išvykti“, pastabų skiltyje nurodant, kokių veiksmų užsienietis ėmėsi, siekdamas grįžti į savo gyvenamosios vietos valstybę. Taip pat pranešime buvo akcentuojama, kad Lietuvoje esantys ir grįžti į savo gyvenamosios vietos valstybę norintys užsieniečiai gali tai padaryti suderintais su savo valstybės kompetentingomis institucijomis būdais, o dėl to jiems reikėtų kreiptis į savo šalies kompetentingas institucijas, pirmiausia – Lietuvoje esančias tų valstybių ambasadas ar konsulines įstaigas. Teigia, kad tokią pačią informaciją pareiškėjas galėjo gauti ir tiesiogiai kreipdamasis į Migracijos departamentą, tačiau duomenų, kad jis būtų kokiu nors būdu bendradarbiavęs su Departamento pareigūnais ar kreipęsis į savo kilmės valstybės ambasadą (ar konsulatą) ir rūpinęsis savo, kaip užsieniečio, teisių ir pareigų įgyvendinimu karantino laikotarpiu, pareiškėjas nepateikė. Skunde nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas telefonu kreipėsi į Migracijos departamentą ir kad jam neva buvo suteikta klaidinga informacija, nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl mano, kad tai tėra jo pasirinkta gynybinė versija, kuria pasiremdamas pareiškėjas siekia išvengti savo atsakomybės už Įstatymo bei kitų teisės aktų nesilaikymą. Nurodo, kad pareiškėjas pats privalėjo imtis veiksmų ir ieškoti būdų, kaip išvykti iš Lietuvos Respublikos iki jam išduotos vizos galiojimo pabaigos, o esant objektyvioms kliūtims tai padaryti – informuoti apie tai Migracijos departamentą. Pažymi, kad Departamentas karantino laikotarpiu niekur neskelbė tokios informacijos, kuri leistų suprasti, kad užsieniečiai, kurių teisėto buvimo Lietuvoje laikotarpis baigėsi paskelbto karantino metu, turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki karantino pabaigos; priešingai, užsieniečiams ir karantino laikotarpiu toliau buvo taikomas Įstatymo reikalavimas išvykti iš Lietuvos Respublikos iki vizos ar leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, tačiau tiems užsieniečiams, kurie objektyviai, t. y. ne dėl jų kaltės, negalėjo laiku išvykti, administracinė atsakomybė už šio reikalavimo pažeidimą nebuvo taikoma, taip pat jų atžvilgiu nebuvo priimami sprendimai dėl grąžinimo. Mano, kad pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad nuosavu automobiliu negalėjo grįžti į kilmės valstybę, be to, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos nusprendė išvykti ir pasienio kontrolės punkte buvo sustabdytas 2020 m. gegužės 25 d., t. y., vis dar galiojant karantinui, o tai reiškia, kad pareiškėjui nebuvo kliūčių išvykti karantino laikotarpiu. Pažymi, kad pareiškėjas taip pat nepateikė paaiškinimų, kodėl jis iš Lietuvos Respublikos negalėjo išvykti iki 2020 m. balandžio 10 d. Šiuo atveju Departamentas, be kita ko, nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo 45 dienas nuo teisėto buvimo šalyje pasibaigimo dienos, todėl mano, kad Sprendime nustatytas vienerių metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Taip pat mano, kad Departamentas pagrįstai nusprendė įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C.SIS) įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi iki 2021 m. birželio 9 d.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2020 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. (15/5-9) 4U-357 „Dėl draudimo Rusijos Federacijos piliečiui A. V. atvykti į Lietuvos Respubliką“, kuriuo pareiškėjui Rusijos Federacijos piliečiui A. V., be kita ko, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2021 m. birželio 9 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Rusijos Federacijos piliečiui A. V. buvo išduota daugkartinė Šengeno viza Nr. 003751025, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. balandžio 10 d.

5. Bylos duomenimis, 2020 m. gegužės 25 d. 20.45 val. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Šalčininkų pasienio kontrolės punkte, pareiškėjas vyko iš Lietuvos Respublikos. Pasienio tikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, pažeisdamas Įstatymo reikalavimus, neišvyko iš Lietuvos Respublikos iki vizos galiojimo pabaigos, t. y. iki 2020 m. balandžio 10 d. Tai reiškia, kad pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. gegužės 25 d., t. y. 45 dienas, Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, pasibaigus vizos galiojimo laikui, todėl, vadovaujantis ANK 538 straipsniu, jam buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas (pareiškėjas šių aplinkybių neginčija).

Sprendimu Nr. 153-98 dėl grąžinimo pareiškėjas buvo įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją per 7 dienas. Bylos duomenimis, pareiškėjas 2020 m. gegužės 25 d. 22.40 val. išvyko iš Lietuvos Respublikos.

6. Iš byloje esančio VSAT 2020 m. birželio 3 d. prašymo dėl draudimo atvykti Nr. 2006-DA-0006 matyti, kad pareiškėjas pasienio pareigūnams paaiškino, jog telefonu susiskambino su Departamento pareigūnais, iš kurių gavo leidimą likti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki karantino galiojimo pabaigos. Tačiau, kaip nurodoma prašyme, pareiškėjas jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Taip pat pažymėta, kad A. V. nepagarbiai bendravo su VSAT Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos pareigūnais, atsisakė paaiškinti, kur tiksliai buvo apsistojęs Lietuvoje ir dėl kokių priežasčių laiku neišvyko iš Lietuvos Respublikos, motyvuodamas tuo, kad „Migracijos tarnybos pareigūnai jam leido pasilikti Lietuvoje ir ne pasieniečių reikalas, kur jis buvo“.

7. Migracijos departamentas, vadovaudamasis, be kita ko, Įstatymo 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis, taip pat Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 4, 5, 6, 15, 16 ir 20 punktais, 2020 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-357 „Dėl draudimo Rusijos Federacijos piliečiui A. V. atvykti į Lietuvos Respubliką“, kuriuo nusprendė: 1) uždrausti Rusijos Federacijos piliečiui A. V. atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2021 m. birželio 9 d.; 2) į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą) įrašyti jo asmens duomenis; 3) įvesti į C.SIS įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (toliau – ir SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2021 m. birželio 9 d.

8. Pareiškėjas, minėta, nesutinka su Sprendimu ir prašo jį panaikinti.

9. Įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m vasario 1 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d.) 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos.

10. Minėta, kad pareiškėjui A. V. buvo išduota daugkartinė Šengeno viza Nr. 003751025, galiojusi laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. balandžio 10 d., kuri suteikė jam teisę vizos galiojimo metu atvykti bei būti Šengeno valstybių teritorijoje, tačiau pareiškėjas išvyko iš Lietuvos Respublikos tik 2020 m. gegužės 25 d, t. y. jau pasibaigus vizos galiojimo laikui.

11. Pareiškėja teigia, kad Lietuvoje tuo metu buvo paskelbtas karantino režimo, dėl COVID-19 pandemijos dauguma valstybių ribojo judėjimą tarp šalių, o telefonu susisiekus su Departamento pareigūnais jam buvo paaiškinta, kad pareiškėjas gali likti šalyje tol, kol baigsis karantino režimas.

12. Nepaisant to, Departamentas, įvertinęs, kad pareiškėjas Lietuvoje buvo jau pasibaigus jo vizos galiojimo terminui, priėmė Sprendimą, draudžiantį pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos Sąjungai nepriklausančiose valstybėse, kuriose taikomas Šengeno acquis, iki 2021 m. birželio 9 d.

13. Pareiškėjo teigimu, tokia paskirta sankcija neatitinka proporcingumo principo, kadangi jis karantino laikotarpiu neišvyko iš Lietuvos Respublikos dėl objektyvių priežasčių, t. y. klaidingos jam telefonu suteiktos konsultacijos. Be to, pažymi, kad šis teisės pažeidimas nėra tyčinis, yra vienkartinis, iki tol jis nėra pažeidęs užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos.

14. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

15. Kaip matyti iš bylos duomenų, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija karantino laikotarpiu skelbė informaciją, kviečiančią asmenis, kurių teisėto buvimo laikotarpis baigėsi Lietuvoje paskelbto karantino metu ir kurie ne dėl savo kaltės negalėjo (negali) laiku išvykti iš Lietuvos, apie tai informuoti Migracijos departamentą elektroninio pašto adresu info@migracija.gov.lt, kartu su laišku atsiunčiant informaciją, kokių veiksmų buvo imtasi, siekiant užsieniečiui grįžti į savo gyvenamosios vietos valstybę.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad, susipažinęs su šio pranešimo turiniu jis telefonu susisiekė su Migracijos departamentu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šiuos pareiškėjo teiginius – nėra pateikta tiksli skambučio data, laikas, pokalbio trukmė, prisistačiusio pareigūno duomenys, užklausa Departamentui dėl galimai įrašyto pokalbio įrašo ir pan. Be to, atsakovas atsiliepime taip pat neigia, kad pareiškėjas bendradarbiavo su Departamento pareigūnais. Kita vertus, skunde ir atsiliepime cituojamame Migracijos departamento pranešime aiškiai nurodyta, kad užsieniečiai, siekdami informuoti Departamentą apie apsunkintą galimybę išvykti iš Lietuvos, turėjo kreiptis elektroniniu paštu; tačiau pareiškėjas tai įrodančių duomenų į bylą nepateikė.

Tad pareiškėjo argumentai, kad jis karantino laikotarpiu bendravo su Departamento pareigūnais ir jam apskritai buvo suteikta konsultacija, atmestini kaip nepagrįsti.

16. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priimti, kaip minėta, turi teisę Migracijos departamentas (Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis), todėl ginčo santykiams, be kita ko, taikytinos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“, nuostatos.

Kriterijų vertinimo tvarkos 19 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, atsižvelgiama į: užsieniečio neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse trukmę ir priežastį (19.1 punktas); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (19.2 punktas); užsieniečiui pritaikytas administracinio poveikio priemones ir jų įvykdymą (19.3 punktas); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo įpareigoti išvykti ar grąžinti priėmimo dienos: užsienietis jau buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas (19.4.1. punktas); užsienietis buvo neįleistas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (19.4.2. punktas); buvo atsisakyta išduoti užsieniečiui vizą ar ji buvo panaikinta (19.4.3. punktas). Tvarkos 20.1 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, nustatomas 1 metų draudimo atvykti laikotarpis, jei užsienietis neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo ne ilgiau kaip 90 dienų, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos.

17. Taisyklės nustato užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Sąrašas) sudarymo, tvarkymo ir duomenų iš šio sąrašo teikimo Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai tvarką. Taisyklėse nustatyta, kad Sąrašą tvarko ir duomenis iš šio sąrašo C.SIS teikia Migracijos departamentas (4 punktas). Į Sąrašą duomenys įrašomi UTPĮ 133 straipsnio 8 dalyje nurodytų subjektų priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu (5 punktas). Duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus; sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (15 punktas).

18. Šiuo atveju Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje neteisėtai buvo 45 dienas, ir nenustatęs pareiškėjo ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nustatė A. V. vienerių metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį.

19. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas pasienio pareigūnams nenurodė savo tikslios buvimo Lietuvoje vietos, taip pat ir teismui pateiktame skunde nepagrindė savo ryšių su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis. Be to, sutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytais teiginiais, kad aplinkybė, jog pareiškėjas dar nesibaigus karantino režimui, t. y. 2020 m. gegužės 25 d., automobiliu vyko į savo valstybę, įrodo, kad pareiškėjas tai galėjo padaryti ir anksčiau, pasibaigus jo vizos galiojimo laikui ir nelaukiant karantino pabaigos. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo ribotas galimybes išvykti iš Lietuvos Respublikos karantino laikotarpiu.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad pareiškėjas nesąžiningai, pasinaudodamas pandemijos padėtimi, pažeidė Įstatymo reikalavimus ir toks pareiškėjo elgesys negali būti pateisinamas. Tad atsakovas visiškai pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, priėmė ginčijamą sprendimą. Taip pat įvertinus visas anksčiau minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijamame sprendime nustatytas pareiškėjui 1 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas padarytam pažeidimui, be to, jis atitinka Tvarkoje įtvirtintus pavyzdinius kriterijus.

21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

22. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo; pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą dėl atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.