- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- A18.-1846-271/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01290-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pažeidėjas
- D. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A. 2019 m. vasario 24 d. apie 23:30 val. Salotės gt. 72, Vilniuje nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų laikytis nurodyto saugaus atstumo, tuo jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. A. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tą dieną su draugu G. Š. buvo automobilyje, stovinčiame aikštelėje prie ežero, Pilaitėje. Draugas gyvena netoliese. Tiesiog buvo susitikę, vežė draugą iš Gelvonų gatvės namo, sustoję aikštelėje kalbėjosi mašinoje. Automobilio variklis buvo užvestas. Pakalbėjo, tuomet įjungė žibintus ir pradėjo važiuoti. Priekyje pamatė kito automobilio lempas, privažiavo pareigūnų automobilis, susigretinęs sustojo, sustojo ir jis. Priėjus pareigūnui atidarė dureles. Pareigūnas paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Negalėjo to padaryti, nes senojo galiojimas buvo pasibaigęs ir gaminamas naujas pažymėjimas. Tą ir paaiškino pareigūnui. Pasiūlė pateikti kitą asmens dokumentą. Pareigūnas paprašė išlipti iš mašinos, prieiti prie kapoto, pateikti visus dokumentus. Taip pat liepė iškraustyti visas kišenes. Kadangi kišenėje turėjo labai didelį raktų ryšulį, paklausė, ar gali pastarąjį laikyti rankoje, kad nebūtų subraižytas kapotas. Pareigūnas buvo labai kategoriškas. Kai juos sustabdė ir jį paprašė išlipti iš automobilio, draugas taip pat išlipo, bet jam buvo labai griežtai ir grubokai pasakyta sėdėti automobilyje. Pareigūnas pats patikrino visas jo kišenes. Pareigūnė tuo metu buvo kitoje automobilio pusėje, prie draugo. Paskui pareigūnas liepė prie kapoto prieiti jo draugui, patikrino draugą. Kadangi ant kapoto buvo likusi jo piniginė ir pamatė, jog pareigūnas ją paėmęs apžiūri, nesutikdamas su tokiais pastarojo veiksmais, priėjo ir piniginę paėmė. Girdėjo pareigūno reikalavimą stovėti vietoje ir nesiartinti. Tačiau norėjo paimti piniginę, be to – pasakyti pareigūnei, apžiūrinčiai automobilį, jog nori dalyvauti apžiūroje. Tuo metu pareigūnė apžiūrinėjo mašiną: ieškojo kažko daiktadėžėje, tarp sėdynių. Ta apžiūra jam atrodė nemaloni ir net įžūli. Buvo nemalonu, kad ne prie jo apieškomas automobilis, jam net neleidžiama prieiti. Pasakė nesutinkantis, jog automobilis būtų apieškomas be jo. Paklausė, už ką yra sustabdytas ir apieškomas. Paklausė, ar gali paskambinti tėvui, į ką pareigūnas atsakė, jog negali, nes yra sulaikytas. Paklausus, už ką sulaikytas, nieko jam neatsakė. Nieko neatsakė ir į klausimą, už ką buvo sustabdytas. Prašė, kad apžiūra vyktų prie tarnybinio automobilio, kur yra filmuojama vaizdo registratoriumi. Visą laiką telefonu bendravo su savo tėvu. Tuomet buvo įsodintas į pareigūnų automobilio galą, jam buvo surašytas protokolas. Visus pareigūno reikalavimus jis vykdė, tik nestovėjo nurodytoje vietoje. Pareigūnai buvo uniformuoti. Tačiau situacija vis tiek buvo nemaloni - vidurys nakties, miškas.
Liudytojas M. L., policijos pareigūnas, parodė, kad 2019 m. vasario 24 d. patruliavo Pilaitėje. Buvo naktis. Važiuodami aikštelėje pamatė automobilį. Toje vietoje dažnai renkasi jaunimas, rūko žolę. Automobilis sukėlė įtarimą. Ėmus važiuoti link jo, automobilis taip pat ėmė važiuoti. Nusprendė susilyginti su juo ir pažiūrėti, kiek salone yra žmonių. Susilyginus, automobilis sustojo, atsidarė vairuotojo pusės durelės. Iš pradžių pamanė, jog vairuotojas susiruošė bėgti. Priėję paklausė, ką jie čia veikia. Vairuotojas atsakė, jog tiesiog stovi. Jo draugas nurodė, kad gyvena netoliese ant kalniuko, tačiau nenurodė jokio konkretaus adreso. Paaiškinimai kėlė įtarimą. Paprašė išlipti iš automobilio, norėdamas patikrinti, ar jie neturi draudžiamų daiktų, ar nėra tokių automobilyje. Iš pradžių reikalavimus vairuotojas vykdė. Išlipo. Paskui jis pradėjo kažkam skambinti. Matyt gavo „patarimų“ ir prasidėjo pretenzijos, ką čia pareigūnai veikia, kokiu pagrindu juos tikrina, kodėl jis turėtų tą ar aną daryti ir t.t. Susidarė įspūdis, kad jie kažką slepia. Draudžiamų daiktų rasta nebuvo. Tačiau atliekant apžiūras buvo paprašyta vairuotojo stovėti konkrečioje vietoje, paaiškinta, jog tokia tvarka. Šio reikalavimo nevykdė. Apžiūrint jo draugą ėjo artyn. Neleidus priartėti, nuėjo prie pareigūnų automobilio, atsistojo kamerų akiratyje, tuomet vėl priartėjo, užėjo ir atsistojo liudytojui už nugaros. Kelis kartus jo buvo prašoma stovėti vietoje, jis nepakluso. Jis neprašė leidimo pakeisti vietą, tiesiog nueidavo, kur nori. Todėl jam už pareigūno reikalavimų nevykdymą ir buvo surašytas protokolas. Kai su vairuotojo draugu stovėjo prie jų automobilio kapoto, vairuotojui buvo liepta sustoti prie jo automobilio vairuotojo pusėje, liudytojui iš dešinės, porininkė tuo metu buvo iš keleivio pusės. Kai pasistatė vairuotoją sau iš dešinės, juos skyrė durelės. Tikrinant draugą, visus savo daiktus, išdėliotus ant kapoto, vairuotojas galėjo matyti.
Liudytojas G. Š. parodė, kad D. A. yra jo draugas. Kartu su juo sėdėjo automobilyje prie ežero Pilaitėje. Kai pradėjo važiuoti (vairavo D.), šalia prisiartino pareigūnų automobilis, pareigūnas atidarė langą ir paprašė sustoti. Pareigūnas išlipo, paprašė pateikti dokumentus. Pateikus dokumentus, paprašė išlipti apžiūrai atlikti. Nelabai suprato, dėl kokių priežasčių atliekama apžiūra. Iš pradžių pareigūnas atliko D. dalinę apžiūrą, vėliau – jo. Situacija buvo nemaloni. Pareigūnas lindo į visas kišenes , pats jas atseginėjo. Draugui buvo liepta stovėti tolėliau. Šis norėjo pakeisti stovėjimo vietą, kad jį filmuotų registratoriai. Ten stovėti jam leista nebuvo. Kai pareigūnė pradėjo tikrinti automobilį, draugas nuėjo prie savo automobilio. Paskui grįžo prie pareigūno automobilio. Nežino tikslios vietos, kuri buvo nurodyta draugui stovėti.
Policijos pareigūnų M. L. bei B. T. tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad 2019-02-24 dirbant 5PK teritorijoje kartu su apie 23:20 val., patruliuojant 5 PK teritorijoje, ties Salotės g. 72 pastebėjo tamsoje, aikštelėje prie paplūdimio stovintį automobilį, kuris pareigūnų automobiliui priartėjus staiga pradėjo važiuoti. Įtarus, kad jame esantys asmenys galėjo vartoti narkotines medžiagas ir pareigūnus pamatę bando šalintis, nusprendė automobilį (Volvo v/n (duomenys neskelbtini) patikrinti. Susigretinus su automobiliu jis staiga sustojo, todėl sustojo ir pareigūnų automobilis. Vairuotojas atsidarė dureles ir iškišo koją, įtarus, kad jis gali mėginti bėgti, M. L. išlipo iš automobilio ir priėjo prie Volvo vairuotojo. Paprašė vairuotojo pateikti dokumentus. Kaip paaiškėjo, tai buvo D. A., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilyje taip pat buvo G. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausė vairuotojo, ką jie čia veikia, šis pasakė, kad tiesiog stovi ir dabar veš draugą namo. Tačiau, kur gyvena draugas, paaiškinti negalėjo ir nurodė nekonkrečią vietą „va ten ant kalno“. Kadangi šioje vietoje asmenys dažnai vartoja narkotines medžiagas, o D. A. negalėjo rišliai paaiškinti, ką čia veikia, nusprendė atlikti jų dalinę apžiūrą. Nurodė vairuotojui išlipti iš automobilio ir visus daiktus iš kišenių sudėti ant variklio dangčio. Pas jį draudžiamų daiktų rasta nebuvo. Po apžiūros nurodė asmeniui konkrečią vietą, pareigūnui saugiu atstumu (iš kur galėtų matyti abu vyrus), kur jis turi stovėti, kol atliks vairuotojo draugo dalinę apžiūrą. Atliekant G. Š. dalinę apžiūrą D. A. paėjo į šoną pareigūnui M. L. už nugaros ir pradėjo artintis prie jo. M. L. pareikalavo jo laikytis saugaus atstumo ir stovėti nurodytoje vietoje. D. A. nuėjo į ją, tačiau po kelių sekundžių vėl pradėjo eiti link pareigūno. Šis dar kartą pareikalavo asmens nesiartinti ir įspėjo, kad nevykdydamas teisėtų reikalavimų, asmuo bus sulaikytas, tačiau D. A. ir toliau ėjo link pareigūno. Paaiškino asmeniui, kad yra sulaikytas ir nurodė sėsti į tarnybinį automobilį. Pasodinus asmenį į tarnybinį automobilį jam buvo surašytas ANK protokolas ROIK: 19097983233.
Motyvuojamoji dalis
ANK 506 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.
Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad D. A. kaltė padarius LR ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą nepaisant jo paties gynybinės pozicijos, įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga – administracinio nusižengimo protokolu Nr. 10-ANR-P-15133-2019;
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnyje yra numatyti policijos uždaviniai, tarp kurių yra asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas, nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevencija, atskleidimas, tyrimas ir t.t. Pagal Policijos įstatymo 21 straipsnį įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo abejojo policijos pareigūnų teisėmis tikrinti jį, jo keleivius ar vairuojamą automobilį, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą pareigūnai, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas. Pareigūnas M. L. nurodė, jog jaunimo pamėgtoje susibūrimo vietoje, kur yra vartojamos narkotinės medžiagos, stovintis vienišas automobilis be šviesų, vairuotojo ir keleivio nerišlūs paaiškinimai dėl jų buvimo nuošalioje vietoje tikslų, nenoras leisti atlikti automobilio apžiūrą, kėlė jiems įtarimų, apžiūrų tikslas buvo patikrinti, ar automobilyje esantys asmenys su savimi ar automobilio viduje neturi draudžiamų apyvartoje daiktų (psichotropinių ar narkotinių medžiagų), disponavimas kuriomis yra draudžiamas įstatymo. Pareigūno reikalavimas likti nurodytoje vietoje ir nesiartinti prie apžiūrą atliekančio pareigūno buvo susijęs su galimybe netrukdomai atlikti apžiūrą, paties pareigūno saugumu. Pareigūno reikalavimą likti nurodytoje vietoje natūraliai lėmė ir konkreti situacija (aplinka, vieta ir laikas), kadangi buvo nakties metas, vieta nuošali, pareigūnas iš karto atliko dviejų asmenų dalinę apžiūrą, kai jo porininkė buvo užimta automobilio apžiūra. Pareigūnas nenorėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo stovėtų jam už nugaros, kol jis atliko keleivio apžiūrą, t.y. kad jam būtų galimybė stebėti vairuotojo elgesį ir reaguoti į neleistinus veiksmus, jei tokie būtų. Pažymėtina, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintoje Policijos patrulių veiklos instrukcijoje taip pat numatomas reikalavimas policijos patruliams atsižvelgiant į konkrečią situaciją (aplinką, vietą, laiką) , sulaikomų asmenų fizines, psichines savybes ir kitas aplinkybes stengtis išlaikyti saugų atstumą ir pasirinkti tinkamą taktinę stovėseną, bendraujant su sulaikomu asmeniu įvertinti, ar šis negali turėti pavojingų daiktų, reikalauti rankas laikyti taip, kad patrulis galėtų jas matyti ir t.t. (Instrukcijos 55 punktas) . Atitinkamai policijos pareigūno reikalavimas vairuotojui stovėti nurodytoje ir galimoje stebėti vietoje išlaikant saugų atstumą buvo pagrįstas ir teisėtas ir turėjo būti vykdomas. Nevykdydamas teisėto pareigūno reikalavimo D. A. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą.
D. A. atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. ANK 506 straipsnio 4 dalie sankcija numato baudą nuo 90 iki 140 Eur.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).
Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t.y. nebūtų jam per griežta, atitiktų padaryto nusižengimo ir asmenybės pavojingumą.
Teismas įvertinęs nagrinėjamo nusižengimo pobūdį: pareigūno reikalavimas vykdomas nebuvo, tačiau pažeidėjo elgesys nebuvo agresyvus, jo veiksmai neturėjo tikslo sutrukdyti ir realiai nesutrukdė pareigūnams atlikti savo funkcijų, pažeidėjo asmenybę (anksčiau nebaustas už šios rūšies nusižengimus) mano, jog net ir įstatymo numatyta minimali bauda būtų per griežta nuobauda už padarytą nusižengimą, todėl taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, skiria švelnesnę nuobaudos rūšį – įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
D. A. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti įspėjimą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.