Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

teismo ir paauglių psichiatrei ekspertei E. K. (prisijungė nuotoliniu būdu per Zoom programą),

teismo ir paauglių psichologei ekspertei T. G. – N. (prisijungė nuotoliniu būdu per Zoom programą),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (1 veika) ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte (1 veika).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P., 2023 m. gruodžio mėn. 4 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, supykęs, kad sūnus E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mokykloje nesusitarė dėl pažangumo pagerinimo, tyčia panaudojo prieš jį fizinį smurtą: rankomis sudavė du smūgius į galvos sritį, pataikydamas į kairę ir dešinę ausį, kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvo sritį, E. P. bandant apsisaugoti nuo smūgio ir dengiantis ranka, pataikė į ranką. Nuo smūgio E. P. griuvo ant stalo, o jam atsistojus, vieną kartą trenkė E. P. į galvą, tempė sugriebęs už plaukų, tokiais savo veiksmais mažamečiui E. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairės ausies srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį

T. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 3 dalyje padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. mokykla buvo surengusi posėdį dėl jo sūnaus E. elgesio, buvo paskirta komisija iš socialinių darbuotojų, iš savivaldybės ir mokyklos atstovų. Sprendė ką daryti su E. dėl neadekvataus elgesio ir buvo nukreiptas konsultacijai į Kauną. Nuo 2019 m. sūnui septynis kartus buvo nustatyti socializuoto elgesio sutrikimai; du kartus buvo nustatyti mišrūs elgesio sutrikimai ir emocijų sutrikimai; vieną kartą buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, priklausomybės sindromas; penkis kartus buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Gydymo metu stebėtas demonstratyvus, prieštaraujantis ir nepaklusnus elgesys, E. P. nesilaikydavo taisyklių, įsitraukdavo į grupines veiklas. 2023 m. gruodžio mėn. 4 d. jokio fizinio smurto prieš savo sūnų E. P. nenaudojo, sūnus viską išsigalvoja. Ne pirmą kartą buvo kviečiami policijos pareigūnai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai. Su sūnumi yra bendraujama kiekvieną dieną. Sūnus teigdavo, kad mokykloje jam sekasi gerai. Neprisimena ar buvo su sūnumi susitarę dėl geresnio pažangumo. Negali pasakyti ar konfliktas vyko sūnaus E. kambaryje. Žmona buvo šalia, tačiau negali pasakyti ar ji girdėjo jų pokalbį. Dukra taipogi buvo tame pačiame kambaryje. Sūnus E. turi priklausomybių narkotikams, tabakui. Niekada sūnaus atžvilgiu nei fizinio, nei psichologinio smurto nenaudojo, tačiau vartodavo drausminimo priemones, t.y. namų areštą bei interneto, telefono apribojimus. Su vaiko vertinimo anketomis yra susipažinęs. Tėvystės kursai buvo išklausyti prieš įvykusį įvykį, t.y. prieš 2023 m. gruodžio mėn. 4 d. Taipogi, naudojamasi socialinių darbuotojų, psichologų, korepetitorių pagalba. Be to, sūnus E. yra linkęs save žaloti. Grįžta iš mokyklos sužalotas. Nesiaiškina sūnaus mokykloje vykstančių vidinių konfliktų. Sūnaus E. elgesys visą laiką buvo netinkamas, todėl į jo elgesį nebereaguodavo. Su sūnumi atsirado problemos tuomet, kai perėjo iš pradinės mokyklos į pagrindinę mokyklą. Sūnus nebuvo mušamas. Prieš įvykį, sūnus E. buvo vežamas į (duomenys neskelbtini) pas vaikų psichologę. Nurodė, kad su civiliniais ieškiniais nesutinka.

Analogiškus parodymus kaltinamasis T. P. davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 147-150, 156-158).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis T. P. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Iš 2024 m. sausio 26 d. nukentėjusiojo E. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, kad E. P. parodė, kad šeimoje yra jis, sesė, mama ir tėtis. Ankščiau buvo konfliktai, bet viskas normaliai. Konfliktai dėl jo mokslų kildavo su tėčiu. Nepamena kokią dieną įvyko įvykis. Buvo įvykis prieš tai, kai vaikų teisės atvyko į namus apklausti. Tėtis buvo jo paprašęs paklausti mokytojų kaip jam pasitempti, kad mokytųsi geriau, o jis mokytojų nepaklausė. Grįžo namo po pamokų, tėtis paklausė ar paklausė mokytojų, jis jį nustūmė į jo kambarį. Kambaryje jo klausinėjo kodėl jis nepaklausė mokytojų, jis pasakė, kad tiesiog nepaklausė ir jį tada pradėjo mušti. Tėtis dešine ranka jam trenkė į galvą, pataikė ties ausimi (kairė pusė). Gana stipriai trenkė, jam truputį skaudėjo, bet neverkė. Skausmo lygis 6-7 balai iš 10. Po to iš kitos rankos trenkė į kitą ausį. Pradžioj stipriau skaudėjo, bet nebuvo taip blogai. Tada iš kumščio jis jam trenkė į pilvą, bet jis kažkaip susilenkė ir jam kliuvo į ranką ir pilvą, o su kita ranka krito ant stalo. Skausmas buvo nuo 1 iki 10, tai 8, labiausiai ranką skauda, galvojo, kad ranka sulūžo. Po trenkimo į pilvą jis atsistojo ir tada jis su ranka trenkė jam į galvą, jam galva pradėjo svaigti ir krito prie sienos link sesės kambario durų. Nenukrito, atsigavo ir atsistojo. Tada tėtis paėmė už plaukų, per vidurį stipriai tempė, kita ranka per sprandą padėjo ir pradėjo šaukti. Daugiau smūgių nebuvo. Durys kambario buvo atidarytos, mama galėjo girdėti. Mama tuo metu buvo svetainėje ir mokėsi. Mama pradžioje atėjo, pasižiūrėjo ir išėjo, nepamena kuriuo momentu. Buvo likusi ant ausies kairės “mėlynė”. “Mėlynė” liko kai su ranka trenkė. Į ligoninę kreiptis nereikėjo, ausies neskaudėjo, nesuprato, kad ant ausies liko “mėlynė”. Nepamena ar tą pačią dieną ar kitą pamatė, kad “mėlynė” yra ant ausies. Mama suprato, kad čia po konflikto su tėčiu. Sekančią dieną grįžo namo, ėjo prie pamokų, tėtis klausė kokie namų darbai, jis jam pasakė, kad negali dienyno pasižiūrėti, nes jam nebuvo leista naudotis kompiuteriu. Tada pagrasino, kad už tokias nesąmones jam vėl “šaus”. Po visų konfliktų, trečiadienį apsivogė (duomenys neskelbtini), policija davė pūsti, parėjo namo, po to nebuvo jokių pokalbių. Sekančią dieną nusprendė neiti į mokyklą dėl patyčių, mamai paskambino vaiko teisės, kad atvažiuos apklausti ir tada jį išvežė pas laikinus globėjus. Sekančių dieną apsigyveno pas senelius, virš mėnesio ten gyvena. Mokslai pagerėjo, jaučiasi ramiai, gerai. Norėtų grįžti į namus, nežino ar įmanoma su tėčiu sutarti. Atsakydamas į pateiktus klausimus nurodė, kad buvo vienas smūgis iš kumščio į pilvą ir į ranką. Didesnis skausmas buvo kairėje rankoje. Po medikų apžiūros rasta hematoma ausies srityje buvo nuo tėčio trenkimo su delnu. Paėmimo metu už plaukų ir už sprando skaudėjo. Už plaukų paėmė ir šaukė, tada netrenkė. Tada skausmą jautė. Kai už sprando ėmė nejautė (1 t., b.l. 59-61).

Liudytoja S. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), yra vyriausioji specialistė. Teko išklausyti E. nuomonę. Įvykis buvo daugiau nei prieš metus laiko, todėl smulkiai neprisimena. Taip pat teko vykti į įvykį dėl pranešimų, kad nepilnametis pavogė prekes iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir pabėgo iš namų. Važiavo į šeimą išklausyti vaiko nuomonės dėl šitų pranešimų. Vaikas pasakojo, kad pavogė du skustuvus. Draugas prašė vieną pavogti, bet kadangi ir jam reikėjo, tai ir sau pasivogė. Paklausus kodėl pabėgo iš namų, tai sakė žinojo, kad tėvai bars dėl šito įvykio - vagystės, todėl nusprendė vykti pas savo pusbrolį gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jam nepavyko išvažiuoti, tai jis grįžo į namus ir nuėjo šalia namų esantį pastatą, ten užlipęs į 2 aukštą užmigo. Tame pastate jį rado tėtis. Tėvai neklausė apie tą įvykį. Pradėjus kalbėti su vaiku apie santykį su tėvais, tai E. pasakė, kad bijo savo tėčio. Paprašius nurodyti priežastis, tai vaikas pasakė, kad gruodžio 3 ar 4 d. parėjus iš ugdymo įstaigos, kadangi E. sunkiai sekasi mokytis, turėjo daug neigiamų pažymių ir buvo susitaręs su tėčiu, kad jis pats eis į mokyklą tarsis su mokytojais kaip išsitaisyti tuos pažymius, tėtis paklausė ar jis tarėsi su mokytojais ir E. atsakė, kad nebuvo tartis. Tuomet pasak vaiko, tėtis stūmė jį į kambarį, trenkė į pilvą, tada kelis kartus trenkė jam iš delnų per veidą. Paklausus ar jis apie tai kažkam pasakojo, jis nurodė, kad niekam nepasakojo, bet mokykloje ant jo ausies draugai pastebėjo „mėlynę“ ir kai jo paklausė kas atsitiko, jis ir pasakė, kad mušė tėtis. Toliau buvo priimti sprendimai, E. išsakė norą būti paimtas iš šeimos. Išklausius vaiko nuomonės, buvo paklausta mamos ar gali paaiškinti kodėl ant E. ausies yra „mėlynė“, mama nepaaiškino kodėl ant ausies „mėlynė“. Buvo priimtas sprendimas laikinai vaiką apgyvendinti saugioje aplinkoje. Kadangi tuo kartu mama nenurodė asmens kuris gali pasirūpini vaiku, jis buvo nuvežtas apžiūrai į (duomenys neskelbtini) ligoninę skubiosios pagalbos skyrių, o paskiau pas budintį globotoją. Sekančią dieną mama susisiekė ir pasakė, kad vaiku gali laikinai pasirūpinti vaiko senelis. Vaikas laikinai buvo apgyvendintas pas senelį. Nustatyta laikinoji priežiūra. Vaikas rodė ausį. Kadangi buvo ne smurtinis atvejis, o nuvyko dėl vagystės ir pabėgimo iš namų, tai nuvyko ne per valandą, o kaip numato teisės aktai, reagavo per 3 d., tačiau nuvykus vaikas pasakė apie smurtą. Jai pačiai rodė, jei gerai pamena, tai buvo kairės pusės ausyje matyti kraujosruva, todėl vyko į priimamąjį pasižiūrėti ir užfiksuoti. Toliau visus atvejus susijusius su vaiku nagrinėjo kita kolegė. Į namus buvo dar atvažiavusi, bet su vaiku daugiau nebendravo ir jo nuomonės neklausė.

Liudytoja R. P. parodė, kad su vyru augina du nepilnamečius vaikus, tai (duomenys neskelbtini) metų sūnų ir (duomenys neskelbtini) dukrą. Su vyru gyvena kartu 16 metų. Sutaria pakankamai gerai, kartu sprendžia problemas. Pagrindinė problema yra sūnaus elgesys. Jis pastoviai kažko reikalauja. Jei nevykdo jo užgaidų, tai jis priešiškai elgiasi. Dabar paauglystė, turi merginą, reikalauja vežti į (duomenys neskelbtini) su mergina susitikti. Būdavo, kad reikalaudavo kažkokių žaislų brangių, poreikiai kur ne jam viskas galima. Jis nori išvažiuoti su pusbroliu, kuris daug vyresnis. Kažkokia veikla užsiimti, kur jam dar negalima, nes nepilnametis ir jam negalima. Nurodė, jog šiuo metu sūnus prieš ją elgiasi provokuojančiai, reikalauja, kad ji išleistų su mergina susitikti. Sako jis nori turėti su ja lytinius santykius. Ji aiškina sūnui, kad taip nedera elgtis, jis sako, kad jau didelis ir jam viskas galima. Mokykloje blogai elgiasi, nedirba pamokų metu. Neatsineša priemonių, nors viską turi. Klasėje būna ramus, bet neužsiima su kitais vaikais. Gavusi iš mokyklos pranešimą, kad užsipuolė senyvą moterį reikalaudamas, kad nupirktų tabako. Moteris pranešė mokyklai, mokykla informavo ją. Paaiškino, kad nedera taip elgtis, ir jam namų areštas. Pasakė, kad šią savaitę nesusitiks su savo drauge. Tai jis demonstratyviai kiekvieną kartą pradėjo save žaloti. Sūnus jai aiškina, kad ji nieko nesupranta ir ją įžeidinėja. 2023 m. gruodžio mėn., tuo momentu sūnus darė nusikaltimus, kaip vagystes, kurios kartojosi. Buvo nepaklusnus mokykloje, apsivogė parduotuvėje, nors pinigų turėjo. Jie buvo iškviesti į tą parduotuvę. E. sakė, kad tėvai dabar jį primuš. Ji sakiusi, kad tokių dalykų nėra ir nebus. Tą patį vakarą E. pabėgo iš namų, todėl pranešė pareigūnams, bet vyras jį rado ant daržinės. Paskui juos aplankė vaikų teisių atstovai. Viena vaikų teisių atstovė su juo bendravo, o kitame kambarį su ja bendravo. Jis pasakė, kad tėtis jį skriaudžia, nors ji to nemačiusi. 2023 m. gruodžio mėn. 4 d. visi buvo namuose. Ji girdėjo diskusiją vyro su sūnumi. Pakeltu tonu buvo aiškinamasi dėl mokslo, dėl blogo elgesio, dėl vagysčių. Ji pati dažnai pakelia toną. Buvo aiškinamasi kodėl sūnus taip elgiasi, bet smurto ji nematė ir negirdėjo. Diskusija buvo garsi, ji mokėsi, jai trukdė, todėl nuėjo ir pasakė tyliau kalbėti. Nematė, kad vyras muštų sūnų, atstumas tarp jų buvo. Vyras buvo tarpdurį, o sūnus ant lovos. Dėl ausies, tai negali pasakyti kokia buvo data, E. grįžo iš (duomenys neskelbtini) visas šlapias, jai atrodo, sniego tuo metu buvo. Plaukai šlapi, pavakarieniavo kartu su jais ir jis pasakė, kad jam ausį skauda. Ji pažiūrėjo ir pasakė, kad nieko nėra, ji nieko nematė. Paskiau už ausies pamatė mažą „mėlynytę“. Žino, kad gruodžio mėnuo buvo, sniego buvo. Visą laiką vyksta diskusija, vyras pakankamai ramiai su sūnumi bendrauja, bando jam išaiškinti deramus dalykus, ji daugiau pakeltu tonu kalba. Smurto šeimoje nėra. Šiuo metu E. namuose gyvena. Lanko mokyklą, tačiau jei netenkinami jo norai, demonstratyviai save žaloja. Nėra vyras mušęs sūnų diržu. Kažkuriais metais vyrui buvo iškelta baudžiamoji byla už tai, kad vyras sūnui buvo sudavęs ir koja raudona buvo. Ji to nemačiusi ir negali teigti kad buvo. Jos akyse nėra niekada to buvę. Kad barasi ar aiškinasi santykius, tai taip tiesa. Bando išsiaiškinti, bet sūnus viskam prieštarauja. Sako, kad jie neteisūs, jis teisus. Sunkus sūnaus charakteris.

Liudytoja A. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), yra atvejo vadybininkė. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos gavo informacijos, jog nepilnametis vaikas E. apsivogė ir pabėgo iš namų. Nuo 2023 m. gruodžio 15 d. šeima yra stebima. Tėtis nelabai yra įsitraukęs į atvejo vadybą. Taip pat, tėtis nesupranta ko socialinė darbuotoja nori iš jo. Socialinė darbuotoja D. F. lankosi jų šeimoje. E. P. pasakojo apie savo tėtį, su juo bendrauja. Tėtis T. P. apie savo sūnų atsiliepia neigiamai, t.y. sūnus negeras, blogai elgiasi. Tėtis nenori, kad būtų pildomi sūnaus norai. Neturi jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad šeimoje yra patiriamas smurtas. Su tėčiu yra bendraujama tik per posėdžius, o su mama bendraujama dažnai ir dar per telefoną. Paskutiniame posėdyje, kuris vyko kovo mėn. 6 d. kvietė tėvus į mokyklą, nes gavo nusiskundimų iš gydymo įstaigos, jog tėvai neužtikrina vaiko poreikių ir nevykdo rekomendacijų. Vyko psichologo tęstinės konsultacijos dėl vaiko popamokinės veiklos, kuri yra labai svarbi vien dėl to, kad E. galėtų save išreikšti, todėl tėvus kvietė į mokyklą, aptariant kokie yra būreliai, ką vaikas konkrečiai galėtų lankyti. Mokykla didesnių nusiskundimų neišsakė. Šiuo metu E. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Paskutiniame vykusiame posėdyje E. P. buvo svarstomas dėl agresyvaus elgesio ir savęs žalojimosi.

Liudytojas J. K. parodė, kad jis yra E. P. senelis, gyvena (duomenys neskelbtini). T. P. yra jo žentas. Anūkas yra sudėtingo charakterio. Jam teko globoti anūką. Tuo metu anūkas buvo apgyvendintas pas laikinus globėjus. Susitvarkė dokumentus ir pasiėmė anūką. Anūkas sakė, kad tėvas „prikūlė“ dėl mokslų, kažkokie nesutarimai buvo. Pasakęs, jei tėtis būtų prikūlęs, tai matytųsi, bet nieko nesimato, tai jis pradėjo teigti kitus teiginius, kad prisidirbo, kad turėjo reikalų su parduotuvėmis Vieną sykį sako vienaip, kitą sykį sako kitaip. Linkęs meluoti. 2 mėnesius anūkas gyveno jo namuose. Jis galėjo grįžti į šeimą. Tėtis negalėjo grįžti į namus. Dabar anūkas jau yra namuose. Anūkas atnešė laišką ir pasakė, kad nori perduoti tyrėjai, kad viskas pasibaigtų greičiau. Laišką jis atvežė tyrėjai. Nelabai sekasi E., kuo toliau tuo labiau kelia visokių iššūkių. Su žentu santykiai geri.Niekada santykiai nebuvo blogi. Prieš daug metų buvo atėjęs anūkas, nes tėvas išvarė iš namų. Buvo ikiteisminis tyrimas atliekamas. Jokių apribojimų nebuvo tada. Vaikas yra sakęs, kad skriaudžia tėtis. Iš vaiko sužino apie tuos įvykius.. Tiksliai nežino kokios auklėjimo priemonės naudojamos, pagrindas yra psichologinis poveikis bendraujant. Anūkėlis nelabai į tą reaguoja. Jis yra kalbėjęs su anūku dėl jo elgesio, tai anūkas išklauso noriai, bet savo daro. Nebuvo nei karto, kad anūką tėtis būtų mušęs su lenta ar diržu. Anūkas nesiguodė nei karto, kad būtų skriaudžiamas. Aplamai su tėčiu jie sugyvendavo, visur vykdavo. Šeima kaip šeima. Jokių priekaištų. Viskuo aprūpintas. Tokių dalykų nebuvo, kad būtų buvęs mušamas nenustatytą kiekį kartų. Nei dukra, nei anūkas guodėsi, nei žentas. Gyvena netoli ir žinotų, jei kas vyktų namuose.

Liudytoja G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, yra socialinė pedagogė. E. P. mokosi gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Žino, kad dėl E. elgesio mokykloje yra problemų, pastebėtas rūkantis, mokymosi rezultatai nėra labai geri. Mokykloje draugų turi, sutaria su jais gerai, nėra atsiskyręs ar vienišas. Pati daugiau bendrauja su E. mama, kuri domisi E. elgesiu mokykloje, jo mokymosi rezultatais. 2023 m. gruodžio 6 d. pamokų metu, apie 11:40 val., jai paskambino prekybos centro „(duomenys neskelbtini)” direktorė ir pranešė, kad vienas gimnazijos mokinys pavogė prekes. Ji nuėjo į prekybos centrą ir pamatė, kad tas apsivogęs mokinys yra E. P. Pati apie įvykį paskambino ir pranešė E. tėvams. E. buvo pavogęs du rinkinius skutimosi peiliukų. Laukiant E. tėvų, ji E. pasakė, kad pranešė jo tėčiui, ir tuomet E. jai pasakė, kad ,,vėl tėvas jį daužys”. Ji paklausė jo, ar tikrai jį muša, kodėl jis nesako niekam, jeigu tėtis jį muša. E. kažką pasakė, kad lyg ranką skauda. Ji paprašė parodyti sumuštą vietą ir ranką, bet E. jai nieko neparodė ir nieko daugiau nebesakė, tuo jų pokalbis ir baigėsi (1 t., b.l. 127-130).

Teismo ir paauglių psichiatrė ekspertė E. K. parodė, kad ekspertizės aktą tvirtina. Vertinimo metu nenustatė, jog E. P. būtų padidintai įtaigus, lengvai pasiduotų kitų nuomonei. E. yra linkęs turėti savo nuomonę, jo taip lengvai neperkalbėsi. Analizuojant E. parodymus, taip pat vaizdo ir garso įrašą, kurie pateikti vertinimui buvo nustatyta, kad jam kalbėti apie konkrečius įvykius yra emociškai sudėtinga. E. buvo nerimastingas, lakstė akys, laužė rankas, balsas epizodiškai dingdavo, veidas susikaustęs nuo išgąsčio. Tačiau, nepaisant to, E. pasakojimas buvo realistiškas, tą patį, buvo pasakęs ir kitiems specialistams. Įvertinus tai, buvo nuspręsta E. apklausti liudytoju. Tuo metu, jis buvo saugioje aplinkoje – senelio namuose. Ekspertizės metu pastebėjo stipriai pasikeitusią jo būseną, visą poziciją. E. buvo priešiškas, gynybiškas, pyko, visą laiką kalbėjo su grauduliu balse. Vos tramdė kylantį liūdesį. Vartojo tokius įvardžius kaip ,,mes”, ,,nepriversit”, ,,aš žinau savo teises”, to anksčiau nebuvo. Ekspertizės metu dėl savo emocinės būsenos, baimės, nerimo, patiriamo ir šeimos narių (tėčio, mamos, sesers) poveikio tolimesniuose posėdžiuose, rekomendavo E. kaip liudytoją neapklausti. Siekdamos, jog išvados būtų išsamesnės, o sprendimai patikimi psichologiniu požiūriu, E. kvietėsi antrą kartą. Vaiku netikėti nėra pagrindo. E. nėra nustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Jo net atsiskleidimo aplinkybės buvo spontaniškos, netikėtos. E. tik tarp kitko prasitarė socialiniam darbuotojui apie galimą smurtą.

2023 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariate registruotas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie galimą smurtą prieš nepilnametį, kuriame nurodyta, kad nagrinėjant gautus pranešimus ir susitikus su E. P., gim. (duomenys neskelbtini), dėl jo nuomonės išklausymo, berniukas vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms teigė, kad 2023 m. gruodžio 4 d. tėvas T. P. kelis kartus jam trenkė ranka per galvą, bei vieną kartą į pilvą. Ant vaiko kairės ausies matoma hematoma (1 t., b.l. 8-9). 2023 m. gruodžio 7 d. VTAS specialistui bendraujant su E. P., vaikas nurodė, kad bijo savo tėčio, nes tėtis 2023 m. gruodžio 4 d. jį sumušė grįžusį iš mokyklos (1 t., b.l. 10). Prie pranešimo pridėtas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2023 m. gruodžio 7 d. E. P. apžiūros Gydytojo išrašas (1 t., b.l. 12).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. P. nustatyta poodinė kraujosruva kairės ausies srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka ir pan. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku, vieno smūgio pasekoje. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (1 t., b.l. 27).

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo veiką kvalifikuojantys požymiai yra: 1) veikos padarymas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 straipsnio 2 dalis), 2) nukentėjusiojo mažametystė arba nukentėjusio asmens kankinimas (BK 140 straipsnio 3 dalis). Taigi, mažamečio asmens sveikatos (kūno neliečiamumo) apsauga nuo mušimo ar kitokio fizinio smurto yra nustatyta atskiroje BK 140 straipsnio 3 dalyje, taip pabrėžiant šio teisinio gėrio apsaugos reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194/2009, 2K-581/2014, 2K-474-489/2016).

Surinktais ir aptartais įrodymais T. P. kaltė yra pilnai įrodyta. Nustatyta, kad jis 2023 m. gruodžio mėn. 4 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, supykęs, kad sūnus E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mokykloje nesusitarė dėl pažangumo pagerinimo, tyčia panaudojo prieš jį fizinį smurtą: rankomis sudavė du smūgius į galvos sritį, pataikydamas į kairę ir dešinę ausį, kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvo sritį, E. P. bandant apsisaugoti nuo smūgio ir dengiantis ranka, pataikė į ranką. Nuo smūgio E. P. griuvo ant stalo, o jam atsistojus, vieną kartą trenkė E. P. į galvą, tempė sugriebęs už plaukų, tokiais savo veiksmais mažamečiui E. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairės ausies srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nors kaltinamasis T. P. neigia naudojęs fizinį smurtą savo sūnaus E. P. atžvilgiu ir sukėlęs jam fizinį skausmą galvos, kairės ir dešinės ausies bei pilvo srityse, taip pat padaręs poodinę kraujosruvą kairės ausies srityje ir sukėlęs jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau šios aplinkybės paneigtos byloje ištirtais duomenimis.

Aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis T. P. nukentėjusiojo E. P. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą

T. P. buvo kaltinamas ir tuo, kad laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatyto laiko iki 2023 m. gruodžio 4 d., gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą skaičių kartų naudojo prieš sūnų E. P. fizinį ir psichinį smurtą, t.y. konfliktų dėl sūnaus netinkamo elgesio metu, šaukdamas ant jo ir supykęs, sudavė smūgius E. P. tiksliai nenustatytą skaičių kartų rankomis, diržu, lenta į įvairias kūno sritis, sukeldamas jam fizinį skausmą, taip dėl ne vieną kartą patirto fizinio ir psichologinio smurto, emocinių ir fizinių vaiko poreikių neužtikrinimo, sutriko kasdienis vaiko funkcionavimas bei adaptacija ir tokiu būdu dėl ilgą laiką naudoto fizinio ir psichinio smurto padarė mažamečiui E. P. depresinį elgesio sutrikimą ((duomenys neskelbtini)), tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą.

T. P. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte padarymo nepripažino visiškai ir parodė, kad tokio kaltinimo nesupranta. Jo sūnus E. P. yra neprognozuojamas, elgesys nepriimtinas. Su sūnumi E. bendrauja, paklausinėja kaip jam sekasi mokykloje. Nuo smurto vartojimo sūnaus atžvilgiu susilaiko. Būna atvejų, kai su sūnumi E. bendrauja pakeltu tonu, tačiau nežino ar tai turi įtakos jo elgesiui. Sutinka, jog jo sūnui yra nustatytas depresinio elgesio sutrikimas, bet kad tas sutrikimas atsirado dėl jo elgesio, bendravimo ar kitų veiksmų, su tuo nesutinka. Nurodė, kad yra melagingi sūnaus parodymai, kad jis - tėvas, mušė sūnų su lenta, su diržu ar su ranka. Nebuvo jokio mušimo.

Analogiškus parodymus kaltinamasis T. P. davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 165-168).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. – 2024 m. spalio 25 d. buvo atliekama nukentėjusiojo mažamečio E. P. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Gauta ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, jog byloje nagrinėjamų įvykių metu E. P. nepilnai suvokė jo atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmę, t.y. jis galėjo suprasti jų pobūdį, tačiau jo supratimas apie tokių veiksmų reikšmę buvo ir yra ribotas dėl jo amžiaus. E. P. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos ypatumų, dėl kurių jis negalėtų suprasti faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti bei praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu. Padidintas polinkis į įtaigumą E. P. nenustatytas. Nustatyta, kad E. P. patiria artimos aplinkos poveikį neatskleisti bylai reikšmingos informacijos. E. P. toliau dalyvauti (iki) teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose nerekomenduojama dėl išliekančio psichotraumuojančio byloje nagrinėjamų įvykių bei artimos aplinkos poveikio. Ekspertizės akte nurodyta, kad apibendrinus turimus duomenis, šiuo metu E. P. konstatuojamas depresinis elgesio sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), kuris yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su įtariamojo T. P. veiksmais (ne tik byloje nagrinėjamais), t.y. ne vieną kartą galimai patirtu fiziniu ir psichologiniu smurtu, emocinių ir fizinių vaiko poreikių neužtikrinimo, dėl ko sutriko kasdienis vaiko funkcionavimas bei adaptacija. Objektyviai įvertinti atskirų įvykių poveikio tiriamojo psichikai nėra galimybių: jo psichikos būklę paveikė visų šių faktorių visuma. Taip E. P. nustatomas psichikos sutrikimas ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas ((duomenys neskelbtini)). E. P. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus (2 t., b.l. 129-139).

Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų T. P. kaltę dėl tiksliai nenustatyto skaičiaus kartų naudoto smurto prieš sūnų E. P. fizinį ir psichinį smurtą (t.y. šaukdamas ant sūnaus, sudavęs sūnui tiksliai nenustatytą skaičių kartų rankomis, diržu, lenta į įvairias kūno sritis), dėl ko sutriko kasdienis vaiko funkcionavimas bei adaptacija ir padarė mažamečiui E. P. depresinį elgesio sutrikimą ((duomenys neskelbtini)), tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Iš byloje esančios medžiagos, matyti, kad 2019 m. Tauragės apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. P. buvo kaltinamas pagal Lietuvos BK 140 str. 3 d., dėl smurto panaudojimo prieš mažametį sūnų E. P. 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo nuosprendžiu baudžiamoji bylą nutraukta Lietuvos BK 38 str. 1 d. pagrindu.

Baudžiamojoje byloje daugiau duomenų, liudijančių apie smurto panaudojimą prieš E. P. nuo 2019 m., ar dar anksčiau, iki 2023 m. gruodžio 4 d., nėra. Tačiau, kaip matyti, iš ekspertizės akto, kalbantis apie smurtą bendrąja prasme ir tikslinantis apie turimas patirtis E. P. ekspertizės metu prasitaria, kad ant jo abu tėvai “rėkdavo”; kokrečiai paklaustas apie fizinį smurtą jo atžvilgiu išsako: ”būdavo. Tai tėvas (smurtavo), (mušdavo) su viskuo: rankom, diržu, malka, nu su lenta. ”Trenkdavo “ o per kur galima? Taigi per visur”. Tuo pagrindu T. P. buvo suformuluotas kaltinimas, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikaltimo aplinkybės nebuvo išsamiau tiriamos, nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių E. P. ekspertizės atlikimo metu nurodytų aplinkybių buvimą, t.y. ar iki 2023 m. gruodžio 4 d., prieš jį tėvas smurtavo, suduodamas smūgius tiksliai nenustatytą skaičių kartų rankom, diržu, malka ar lenta.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertina ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieno nuo kito. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis abejonėmis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta šį kaltinimą patvirtinančių įrodymų, kaltinimas šioje dalyje grindžiamas vien ekspertizės akte užfiksuotais E. P. ekspertizės metu išsakytais teiginiais apie jo atžvilgiu tėvo naudotą fizinį smurtą, kurių jokie bylos duomenys nepatvirtina. Teismas konstatuoja, kad kaltinime nurodytos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu nebuvo įrodytos. Apkaltinamasis nuosprendis negali ūti grindžiamas tiksliai nenustatytomis ir abejotinomis aplinkybėmis.

Kadangi T. P. kaltė pagal ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, nėra įrodyta, todėl T. P. pagal inkriminuojamą veiką, t.y. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą išteisintinas, konstatuojant, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės skyrimo už nusikaltimo, numatyto Lietuvos BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymą

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, t.y.: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas (2 t., b.l. 28-32), galiojančių administracinių nuobaudų vienerių metų laikotarpyje neturi (2 t., b.l. 38-39), dirbantis (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 8-9). Įvertinus visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kaltinamajam skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros bausmė, įpareigojant tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas).

T. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 185-188) paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma iš kaltinamojo T. P. priteisti 25,14 Eur už nukentėjusiajam E. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis E. P. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, dėl nukentėjusiojo gydymo civilinės ieškovės patirtos žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais (1 t., b. l. 82-88), todėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo T. P. priteistinas 25,14 Eur turtinės žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Nukentėjusysis E. P. pareiškė civilinį ieškinį 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, jog kaltinamasis T. P. jam turi atlyginti 2000 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 74-79).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos sumos svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki daugiau nei 5 tūkstančių eurų.

Pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė ne tik padarytos neturtinės žalos sumą, bet nurodė ir konkretesnių detalių ar savo išgyvenimų po įvykio, kurie pagrįstu civilinį ieškinį. Nusikalstamos veikos, kurių pagrindu buvo užvesta ši baudžiamoji byla nukentėjusiajam E. P. sukėlė tam tikrus dvasinius išgyvenimus. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas kūno sužalojimas. E. P. buvo reikalinga psichologo pagalba, išsivystė depresinis elgesio sutrikimas, atsirado nepasitikėjimas suaugusiais asmenimis (1 t., b. l. 74-79). Kadangi, kaltinamasis pagal BK 140 straipsnio 3 dalį yra pripažintas kaltu, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra išteisintas, bei įvertinus padarytus E. P. sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje, teismo įsitikinimu, iš kaltinamojo T. P. prašoma priteisti 2000 Eur suma, yra nepagrįsta nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, tokia suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tinkamą kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų balansą, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiojo E. P. civilinys ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo T. P. priteistina 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.263, 6.279 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

E. P. apklausos vaizdo ir garso įrašas, įrašytas į CD diską, pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalimi, teismas,

nusprendė:

T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

T. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

(Duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. P. 25,14 Eur (dvidešimt penkis eurus 14 ct) turtinės žalos atlyginimui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri turi būti sumokėta į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Nukentėjusiojo E. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti E. P. iš T. P. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti E. P. motiną R. P.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

T. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

E. P. apklausos vaizdo ir garso įrašą, įrašytą į CD diską, pridėtą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.