- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- II-249-718/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00794-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos įgaliotam atstovui V. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-7785-2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrėjas M. B. 2018-05-24 surašė administracinio nusižengimo protokolą J. J. už tai, kad jis 2018-04-20, 12.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sankryžoje lenkdamas priekyje važiavusį ir į kairę sukantį kitą automobilį, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip kirsdamas dvigubą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją ir su juo susidūrė, po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į gyvenamojo namo tvorą. Įvykio metu apgadinti du automobiliai ir tvora. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 140.1 punktų reikalavimus.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-06-20 nutarimu Nr. 30-ANR_N-7785-2018 J. J. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.
Klaipėdos apylinkės teisme 2018-07-11 gautas administracine tvarka nubausto J. J. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-06-20 nutarimą panaikinti. Skunde teigiama, kad skundžiamas nutarimas yra neobjektyvus, neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas. Administracinių nusižengimų jis nepadarė, tyrimas byloje buvo atliktas nepilnai, eismo įvykio aplinkybės ištirtos neobjektyviai. Jis, J. J., įvykio metu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Iš šalutinio (duomenys neskelbtini) g. kelio išsuko J. P. vairuojamas automobilis į antrą kelio juostą, kur tuo metu važiavo jis, J. J.. J. P. norėjo sukti kairėn į (duomenys neskelbtini) gatvę, išsukdamas iš šalutinio kelio sukėlė avarinę situaciją, bandydamas išvengti susidūrimo, jis, J. J., pasuko į priešpriešinę eismo juostą, tačiau susidūrimas įvyko. Automobilis tapo nevaldomas ir rėžėsi į namo tvorą. J. P. vairuojama transporto priemonė iš šalutinio kelio išvažiavo į antrą eismo juostą jam netikėtai, faktiškai užkirsdama kelią jam, J. J., važiuojančiam pagrindiniu keliu tiesiai, todėl jis, siekdamas išvengti susidūrimo, pasuko vairą į kairę. K. P. jo automobilio nepastebėjo, tęsė manevrą ir atsitrenkė į jo, J. J., automobilį. Neigia kirtęs dvigubą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją (duomenys neskelbtini) g., kadangi ši linija nuo susidūrimo vietos yra 50 m atstumu (b.l. 3-4).
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu nesutinka su J. J. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje yra surinkti įrodymai, tai yra policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, asmenų paaiškinimai, eismo įvykio fiksavimo protokolas, kurie patvirtina, kad J. J. neginčytinai padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos skundžiamu nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda. Pažymi, kad Kelių eismo taisyklių III skyriaus 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punktu nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET XVI skyriaus 140.1 papunkčiu nurodyta, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Prašo J. J. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą (b.l. 37-38).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais, prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes jokio pažeidimo nepadarė, tik ėmėsi priemonių išvengti susidūrimo. Paaiškino, kad įvykio dieną vairavo automobilį BMW, važiavo pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve, antra eismo juosta, nuo p/c „Akropolis“ link (duomenys neskelbtini) gatvės, apie 50 km/val. greičiu. Kartu su juo važiavo J. A.. Iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, staiga į (duomenys neskelbtini) gatvės antrąją eismo juostą įvažiavo J. P. vairuojamas automobilis Toyota Avensis, kuris „užlindo“ jam iš priekio. Stengdamasis išvengti susidūrimo su netikėtai prieš jį atsiradusiu automobiliu ir siekdamas aplenkti minėtą automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kai tuo metu J. P. vairuojamas automobilis, sukdamas į kairę pusę, trenkėsi jam į dešinį automobilio šoną, arčiau durelių. Po eismo įvykio buvo išsigandęs, todėl pripažino savo kaltę ir sutiko užpildyti deklaraciją. Nors nematė, bet mano, kad po eismo įvykio J. P. savo automobilį perstatė. Teigia, kad jo važiavimo greitis buvo 50 km/val. Eismo įvykio deklaracijoje (b.l. 19) nurodytos netikslios automobilių padėtys susidūrimo metu.
Liudytojas J. P. teismo posėdyje nurodė, kad įvykio dieną vairavo automobilį Toyota Avensis, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Iš Kuosų gatvės, šalutinio kelio, parodydamas posūkį, pasuko į pagrindinį kelią – (duomenys neskelbtini) gatvę ir, persirikiavęs į antrą eismo juostą, pavažiavęs apie 5 metrus, suko į kairę pusę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pažiūrėjo į abi puses, automobilio BMW nebuvo. Smūgis į jo automobilį įvyko jam sukant į (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. kai jo vairuojamo automobilio pusę korpuso jau buvo pasukta. Smūgis buvo į kairę pusę. Automobilis BMW važiavo nuo p/c „Akropolis“ antra eismo juosta. Automobilio BMW vairuotojas iš kairės pusės kirto dvi ištisines eismo juostas, nors tuo metu pirma eismo juosta buvo tuščia. Po smūgio automobilį BMW nunešė prie namo tvoros, o jo vairuojamąjį automobilį nubloškė į priešpriešinės eismo juostos pirmą eismo juostą. Kontaktas su automobiliu BMW įvyko su šio automobilio dešiniu šonu. Mano, kad automobilis BMW važiavo dideliu greičiu, nes po smūgio šis automobilis peršoko per bordiūrą ir nuskriejo toli. Prieš atliekant posūkio manevrą į (duomenys neskelbtini) gatvę jo greitis buvo apie 5-10 km/val. Iš įvykio vietos nuvažiavęs nebuvo, tik ištiesino vairą. Po smūgio jo vairuojamam automobiliui buvo apgadintas kairės pusės sparnas. Po eismo įvykio buvo iškvietęs policijos pareigūnus, kurie išanalizavę situaciją, pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Eismo įvykio deklaraciją J. J. užpildė savo valia, kaltę pripažino. Liudytojo V. L. nepažįsta, su juo po eismo įvykio nekontaktavo, pastarasis po eismo įvykio tik paliko jam savo kontaktus. Patvirtino savo paaiškinime (b. l. 22) apie eismo įvykį nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad eismo įvykio fiksavimo protokole (b. l. 14) neteisingai nurodyta automobilio BMW judėjimo kryptis, nes iš Kuosų gatvės važiavo ne automobilis BMW, o jo vairuojamas automobilis Toyota Avensis.
Liudytojas V. L. teismo posėdyje nurodė, kad vairavo automobilį Skoda Oktavia, važiavo nuo p/c „Akropolis“ link (duomenys neskelbtini) 50-60 km/ val. greičiu. Kartu su juo važiavo ir jo žmona. Jiems važiuojant pirma eismo juosta, ties „Swedbank“, juos aplenkė automobilis BMW, kuris važiavo antra eismo juosta. Automobiliu BMW važiavo jaunuolis su mergina. Iš kurios pusės išsuko automobilis Toyota – pasakyti negali, tačiau matė, kad šis automobilis, būdamas antroje eismo juostoje, atlikinėjo manevrą – suko į kairę pusę. Matė, kad dalis automobilio Toyota korpuso buvo pasukta į priešpriešinę eismo juostą, kai tuo metu iš galo atvažiavo automobilis BMW ir trenkėsi į automobilį Toyota. Po smūgio automobilis BMW buvo nublokštas į žolyną prie tvoros, o automobilis Toyota – į priešpriešinės eismo juostos pirmą eismo juostą. Nematė, ar automobilis Toyota po eismo įvykio pajudėjo iš vietos. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio BMW vairuotojas, kadangi automobilis Toyota jau darė manevrą, kai automobilis BMW jį pasivijo ir atsitrenkė į minėtą automobilį. Apsisukęs privažiavo prie automobilio Toyota, paliko savo kontaktus ir išvažiavo. Eismo įvykio dalyvių nepažįsta. Patvirtino savo paaiškinime (b. l. 23) nurodytas aplinkybes.
Liudytoja J. A. teismo posėdyje nurodė, kad J. J. yra jos draugas. Įvykio dieną važiavo kartu, ji sėdėjo priekinės keleivio sėdynėje. Jie važiavo pagrindiniu keliu nuo Taikos prospekto, antra eismo juosta, leistinu 50 km/ val. greičiu. Staiga iš šalutinio kelio į antrą eismo juostą, t. y. prieš jų automobilį, išsuko kita transporto priemonė ir tam, kad išvengti susidūrimo, J. J., neturėdamas kur dingti, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Jiems išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, kitos transporto priemonės vairuotojas, atlikdamas manevrą, sukdamas į kairę pusę, trenkėsi į jų automobilį. Po susidūrimo jų automobilis tapo nevaldomas ir jie įvažiavo į tvorą.
Liudytojas M. B., Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos tyrėjas, parodė, kad į policijos įstaigą kreipėsi J. J., prašydamas ištirti eismo įvykio aplinkybes, nurodė, kad eismo įvykio vietoje užpildė eismo įvykio deklaraciją, tačiau kaltės nepripažįsta. Jis, M. B., atliko eismo įvykio tyrimą, apklausė įvykį mačiusį asmenį, eismo įvykio kaltininką, kuriam surašė administracinio nusižengimo protokolą. Pats į įvykio vietą nuvykęs nebuvo. Nustatė, kad J. J. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkė sankryžoje į kairę sukantį automobilį ir su juo susidūrė. Po susidūrimo J. J. automobilis dar nuvažiavo nemažą atstumą kol neatsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą. Byloje esančią eismo įvykio schemą nubraižė M. J.. Bylos medžiaga nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) g. važiavo Toyota automobilis, o BMW automobilis važiavo teisiai (duomenys neskelbtini) gatve. Eismo įvykio schemoje tyrėjas M. J. padarė klaidą, neteisingai nurodė automobilio BMW judėjimo kryptį. Buvo apklaustas eismo įvykį matęs asmuo, apgadintos tvoros savininkas.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos įgaliotas atstovas V. L. prašė J. J. skundą netenkinti, palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-06-20 nutarimą Nr. 30-ANR_N-7785-2018. Paaiškino, kad eismo įvykio fiksavimo protokolą surašęs pareigūnas, tyrėjas M. J. rėmėsi nukentėjusiojo, tvoros savininko A. Š. paaiškinimais, kuris taip įsivaizdavo įvykio situaciją, nes įvykio jis nematė. Pažymėjo, kad minėtoje schemoje pavaizduotas J. J. automobilis, stovintis prie apgadintos tvoros. Kadangi J. J. pripažino kaltę, jam buvo pasiūlyta pildyti eismo įvykio deklaraciją, ką jis ir padarė.
Administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. įgaliotas atstovas advokatas V. A. prašė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-06-20 nutarimą panaikinti. Nurodė, kad įvykio metu J. J. važiavo pagrindiniu keliu leistinu greičiu, jam atsirado kliūtis iš dešinės, jis negalėjo jos išvengti ir siekdamas išvengti susidūrimo, bandė apvažiuoti ją iš kairės. Būdamas pasimetęs, J. J. pasirašė eismo įvykio deklaraciją, tačiau pabendravęs su draudimo įmonės atstovu, suprato, kad jis nėra šio eismo įvykio kaltininkas. Kadangi byloje nėra surinkta pakankamai J. J. kaltę pagrindžiančių įrodymų, administracinio nusižengimo teisena jam turi būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
J. J. skundas netenkintinas.
J. J. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojasi rankomis, nesilaikymą.
J. J. skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2018-04-20, 12.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sankryžoje lenkdamas priekyje važiavusį ir į kairę sukantį kitą automobilį, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip kirsdamas dvigubą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją ir su juo susidūrė, po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į gyvenamojo namo tvorą, taip nesilaikydamas KET 9, 127, 140.1 punktų reikalavimų.
Skundą pateikęs J. J. teigia, kad eismo įvykį sukėlė J. P., kuris, vairuodamas automobilį Toyota Avensis, staigiai išvažiavo iš šalutinio kelio, įvažiavo į pagrindinio kelio antrą eismo juostą, kuria jis, J. J., tuo metu važiavo, ir pradėjo sukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Norėdamas išvengti susidūrimo, jis, J. J., pasuko į kairę, norėdamas apvažiuoti Toyota Avensis automobilį, tačiau tuo metu Toyota Avensis trenkėsi į jo vairuojamą BMW automobilį. Nuo smūgio automobilis tapo nevaldomas ir atsitrenkė į netoliese esančio gyvenamojo namo tvorą. Po eismo įvykio buvo išsigandęs, todėl pripažino savo kaltę ir sutiko užpildyti deklaraciją. Teigia, kad važiavo leistinu 50 km/val. greičiu, ištisinės dvigubos kelio horizontaliojo ženklinimo linijos nekirto. Taigi, J. J. kategoriškai kaltę neigia, prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Eismo įvykio metu apgadinto automobilio Toyota Avensis vairuotojas J. P. paaiškino, kad įvykio metu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės, šalutinio kelio, parodydamas posūkį, pasuko į pagrindinį kelią – (duomenys neskelbtini) gatvę ir, persirikiavęs į antrą eismo juostą, pavažiavęs apie 5 metrus, suko į kairę pusę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pažiūrėjo į abi puses, automobilio BMW nebuvo. Jam sukant į (duomenys neskelbtini) gatvę, pajuto smūgį. Į jį atsitrenkęs BMW automobilis važiavo nuo prekybos centro „Akropolis“ antra eismo juosta. Automobilio BMW vairuotojas iš kairės pusės kirto dvi ištisines eismo juostas, nors tuo metu pirma eismo juosta buvo tuščia. Po smūgio automobilį BMW nunešė prie namo tvoros, o jo vairuojamąjį automobilį nubloškė į priešpriešinės eismo juostos pirmą eismo juostą. Iš įvykio vietos nuvažiavęs nebuvo, tik ištiesino vairą. J. J. kaltę pripažino, jie užpildė eismo įvykio deklaraciją.
Visos šios aplinkybės leidžia teigti, jog yra akivaizdūs prieštaravimai tarp apgadinto automobilio Toyota Avensis vairuotojo J. P. duotų paaiškinimų apie eismo įvykio aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų apie nagrinėjamą įvykį, kurio metu buvo apgadinti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai bei A. Š. turtas.
Nors abu eismo dalyviai pateikė skirtingas eismo įvykio dalyvių manevrų ir automobilių kontakto mechanizmo versijas, tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą matyti, kad byloje esantys parodymai patvirtina ne J. J., o J. P. nurodomas aplinkybes. J. J. skundo teiginiai neatspindi tikrosios įvykio eigos, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo tik jam palankius duomenis, siekdamas paneigti savo kaltę.
Pažymėtina, kad teisme liudytojais apklausti V. L. ir J. A. parodė matę nagrinėjamą įvykį. Liudytojas V. L. teigia matęs (duomenys neskelbtini) g. antroje eismo juostoje sustojusį Toyota modelio automobilį. Šis automobilis atliko manevrą – suko į kairę pusę. Matė, kad dalis automobilio Toyota korpuso buvo pasukta į priešpriešinę eismo juostą, kai tuo metu iš galo atvažiavo automobilis BMW ir trenkėsi į automobilį Toyota. Po smūgio automobilis BMW buvo nublokštas į žolyną prie tvoros, o automobilis Toyota – į priešpriešinės eismo juostos pirmą eismo juostą. Teigia, kad automobilis Toyota jau darė manevrą, kai automobilis BMW jį pasivijo ir atsitrenkė į minėtą automobilį. BMW prieš pat įvykį važiavo dideliu greičiu. Liudytojas nepažįsta nei vieno iš eismo dalyvių.
Liudytoja J. A. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir skundą pateikęs J. J.. Liudytoja teigia, kad eismo įvykį sukėlė Toyota automobilio vairuotojas, kuris staigiai iš šalutinio kelio įvažiavo į antrą eismo juostą, t. y. prieš jų automobilį, taip sudarydamas kliūtį. Tačiau ši liudytoja yra J. J. draugė ir yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos parodymai vertinami rezervuotai, nes ši liudytoja gali siekti padėti J. J. išvengti administracinės atsakomybės.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš karto po eismo įvykio J. J. savo kaltę pripažino, su nukentėjusiu asmeniu J. P. užpildė eismo įvykio deklaraciją (b.l. 19), kurioje aiškiai nurodė eismo įvykio mechanizmą ir aplinkybes. Tačiau po kurio laiko iš esmės pakeitė savo poziciją dėl aptariamo eismo įvykio aplinkybių, paaiškindamas, kad eismo įvykį sukėlė J. P., staigiai išvažiavęs iš šalutinio kelio ir sudaręs jam kliūtį. Nagrinėjamu atveju vertinant J. J. vėlesnius paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad tai yra tik skundą pateikusio asmens gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Aukščiau aptartų duomenų kontekste, matoma, kad aplinkybė, jog Toyota Avensis vairuotojas sukėlė eismo įvykį staigiai išvažiuodamas iš šalutinio (duomenys neskelbtini) g. kelio į pagrindinio kelio antrą eismo juostą nėra įrodyta, J. J. iškelta versija yra tik jo subjektyvus situacijos supratimas, neįrodytas jokiais bylos duomenimis.
Nors byloje esanti eismo įvykio schema nėra informatyvi ir teisinga (b.l. 14), policijos įstaigos teisminio nagrinėjimo metu pateiktas naujas eismo įvykio vietos planas (b.l. 66) ir užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai (b.l. 13) rodo, kad J. J. vairuojamas BMW automobilis per kairę pusę, tai yra įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, lenkė sukantį į kairę, manevrą pradėjusį automobilį, kurį vairavo J. P., trenkėsi į minėto automobilio priekinį bamperį ir kairės pusės sparną, po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į gyvenamojo namo tvorą. Atsižvelgdamas į J. J. neteisingai nurodomas įvykio aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti J. P. nurodyta aplinkybe, kad jis iš (duomenys neskelbtini) gatvės, šalutinio kelio, parodydamas posūkį, pasuko į pagrindinį kelią – (duomenys neskelbtini) gatvę ir, persirikiavęs į antrą eismo juostą, pavažiavęs apie 5 metrus, suko į kairę pusę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. BMW automobilis atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, kai šis puse korpuso jai buvo pasuktas į (duomenys neskelbtini) gatvę. Taigi, nagrinėjamą eismo įvykį tiesioginiu priežastiniu ryšiu lėmė J. J. nepastabumas. KET 137 punkte nustatyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. KET 127 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 140.1 punkte nustatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Nagrinėjamu atveju J. J. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, laiku nepastebėjo priekyje sukimo manevrą pradėjusio automobilio, priėmė sprendimą lenkti minėtą automobilį iš kairės, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip kirsdamas dvigubą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją ir su minėtu automobiliu susidūrė, po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į gyvenamojo namo tvorą, būtent J. J. padaryti veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio pasekmėmis.
Skundą pateikęs J. J. skundžiamu nutarimu nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą.
Konstatuotina ir tai, kad J. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatytose ribose.
Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, J. J. asmenybę, konstatuotina, jog jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnyje yra nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą ir rūšį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Be to, už šio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Už minėtų nusižengimų padarymą J. J. paskirtos minimalios nuobaudos – piniginės baudos, teisė vairuoti transporto priemones atimta 4 mėnesiams, kas nežymiai viršija minimalų jos atėmimo terminą. Teismo nuomone, J. J. skirta administracinė nuobauda atitinka padarytų nusižengimų pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Įvertinęs šių aplinkybių visumą, J. J. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-06-20 nutarimas Nr. 30-ANR_N-7785-2018 paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
J. J. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7785-2018 palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.