Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui C. Y. H. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VVTAĮT).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Abu planavo gyventi ir dirbti Taivane. 2019-06-01 C. Y.-H. įsidarbino firmoje (duomenys neskelbtini), bet po mėnesio išėjo iš darbo ir pradėjo mokytis, kad išlaikytų CFA sertifikatą ir galėtų dirbti banke. Banke (Citybank) jis pradėjo dirbti rugsėjo ar spalio mėnesį. Tuo metu ieškovė dar nedirbo, o netrukus pasijuto esanti nėščia. Pirmieji nėštumo mėnesiai buvo labai sunkūs. Ieškovė planavo atvykti gimdyti į Lietuvą, kad gimęs vaikas turėtų Lietuvos pilietybę.

C.Y.-H. iš pradžių džiaugėsi nėštumu, planavo bendrą ateitį, bet vėliau santykiai pašlijo. Ieškovė kinų kalbos, kuria atsakovas kalbėjo su savo tėvais, nesuprato, tačiau iš pasikeitusio atsakovo elgesio suprato, kad jo tėvai apie ieškovę galvoja taip, lyg ši pretenduotų į jų turtą (Taivane atsakovo tėvai turi kelis butus).

2019-09-19 ieškovė grįžo į Lietuvą viena, o atsakovas liko gyventi ir dirbti Taivane.

Su atsakovu aktyviai bendravo per socialinius tinklus, jis domėjosi ieškovės nėštumu, vėliau bendravimas retėjo, į klausimą, kada jis atvyks į Lietuvą, sakydavo “vėliau”, o nuo 2020 m. sausio mėnesio ryšys nutrūko.

Ieškovė 2019-09-24 pirmą kartą dėl nėštumo apsilankė VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Motinystės centre, buvo atlikta nėštumo ultagarsinė patikra, nustatytas 15 sav. +4 d. nėštumas, taigi, pastojimo data nustatyta apie 2019-06-20, kai dar ieškovė gyveno Kinijos Respublikoje, Taivane.

Ieškovė 2020-03-13 nuo atsakovo pagimdė sūnų J., a .k. (duomenys neskelbtini).

Gimus sūnui J., ieškovė paskambino atsakovui telefonu ir pranešė, kad jiems gimė sūnus, tačiau jis neišsakė noro atvykti į Lietuvą. Dar kurį laiką vyko pasikalbėjimai telefonu, bet vis rečiau, kol ryšys visai nutrūko. 2020 m. birželio mėnesį jis užblokavo ieškovę socialiniuose tinkluose.

Šalių bendras gyvenimas nesusiklostė. 2020 m. rudenį atsakovas padavė ieškovę į teismą Taivane dėl santuokos nutraukimo. Ieškovei buvo siunčiami dokumentai anglų kalba ir siūloma klausimą spręsti taikiai. Į teismą ieškovė nevyko, nes kelionė ilga, brangi, turėjo rūpintis gimusiu vaikeliu, taip pat buvo paskelbta pandemija. Teismui pateiktame ieškinyje nebuvo nurodyta, kad santuokoje yra gimęs vaikas, todėl ieškovė, gavusi 2021-04-22 civilinės bylos nuosprendį, kuriuo buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka, jį apskundė, tačiau atėjo teismo nutarimas, kad ji nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl skundas nebuvo priimtas. Žyminio mokesčio nemokėjo dėl finansinių sunkumų ir nemokėjimo tradicinės kinų kalbos.

Santuokos įregistravimą norėjo legalizuoti Lietuvoje. Buvo nuvykusi į Rygoje veikiančią Kinijos ambasadą dėl santuokos legalizavimo patvirtinimo, tačiau ieškovės vienos prašymo ir dokumento nepakako, buvo pareikalauta Apostiles, tačiau iš atsakovo to nesulaukė.

Registruojant J. K. gimimą, neturėdama santuokos sudarymo užsienio valstybėje legalizuotio dokumento, vaiko gimimo dokumentuose buvo įrašyta tik mama – R. K., apie tėvą duomenys neįrašyti. Taigi, nors Jo. K. gimė santuokoje, jo tėvystė nėra nei pripažinta, nei nustatyta.

Nepilnametis sūnus J. K. gyvena su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė rūpinasi jo sveikata, ugdymu, jį išlaiko, su vaiku ieškovę sieja stiprus emocinis ryšys, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove.

Kas mėnesį vaiko išlaikymui reiktų skirti ne mažiau kaip po 490-500 Eur. Į 1 MMA, kuri nuo 2022 m. sausio mėn. yra 730 Eur (neatskaičius mokesčių), išlaikymo sumą orientuoja ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika. Išlaikymo išlaidų sumą sudaro išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, sveikatos palaikymui, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui ir kitiems poreikiams tenkinti. Nuo 2022-03-01 planuoju leisti sūnų į darželį, nors kol kas vietos vaikui darželyje neturiu. Vaiko išlaikymui reikalingą sumą abu tėvai turi teikti lygiomis dalimis. Priklausomai nuo kiekvieno iš tėvų turtinės padėties, nuo lygybės principo gali būti nukrypstama. Sūnus auga, jo poreikiai didėja.

Sūnui J. K. netrukus sukaks 2 metai. Šiuo metu ieškovė nedirba, nes augina vaiką. Jos pajamas sudaro: 140,80 Eur socialinė pašalpa ir 111,20 Eur išmoka vaikui, viso 252 Eur pajamų per mėnesį. Ieškovei sūnų išlaikyti padeda jos tėvai.

Atsakovas yra jaunas, sveikas, turi galimybę dirbti ir pareigą teikti savo vaikui išlaikymą.

Atsakovas išlaikymo neteikia nuo pat vaiko gimimo, todėl, vadovaujantis CK 3.200 str., išlaikymo įsiskolinimas nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. už 23 mėnesius, po 220 Eur, sudaro 5 060 Eur.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Teismui nėra žinoma atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.

Išvadą byloje teikiančios institucijos VVTAĮT atstovė teismo posėdyje palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes, jog siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, 2022 m. balandžio 5 d. Skyriaus vyriausioji specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Ieškovė su mažamečiu sūnumi gyvena nuosavame name, nuosavybės teise priklausančiame R. K. tėvams D. ir E. K.. Namas (apie 200 kv. m.) su visais patogumais, , kuriame yra 11 kambarių ir erdvi virtuvė, namuose tvarkinga. Mažametis J. miega viename kambaryje su mama. Berniukui skirta lova, turi asmeninę erdvę. Vaikui yra sudarytos sąlygos poreikių tenkinimui. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai. Vaikas turi daug jo amžių atitinkančių žaislų, kurie sudėti į dėžes, sudėti lentynose. Apsilankymo metu mažametis J. drąsiai iš dėžės ėmė žaislus, rodė ir dėjo atgal į dėžę. Apsilankymo metu ieškovė paaiškino, kad sūnaus J. tėvas yra Taivano pilietis, atsakovas sūnumi nesidomi, ryšio nepalaiko, aplankyti neatvyksta, išlaikymo neteikia. Vaiko motina R. K. ieškinyje išreiškė norą, kad sūnaus J. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, vaiko motina R. K.. Kadangi sūnaus J. tėvystė nenustatyta, vaikas yra motinos pavarde, todėl ieškinyje prašo, kad būtų nustatyta tėvystė mažamečio J. K. atžvilgiu. Vaiko tėvas vaikui išlaikymo neteikia ir jokiomis kitomis priemonėmis prie vaiko augimo, auklėjimo, sveikatos, ugdymo neprisideda, tad ieškinyje prašo, kad vaikui teiktų išlaikymą po 220 Eurų, kas mėnesį. Apsilankymo metu pastebėta, jog ryšys tarp motinos ir sūnaus yra labai stiprus. Pokalbio metu vaikas sėdėjo motinai ant kelių, vėliau ją apkabino, ėmė už rankos, kalbino. Mamos ir vaiko elgesys ramus, švelnus. Apie atsakovą C. Y.-H., gim. (duomenys neskelbtini), Skyrius jokių duomenų neturi.

Skyriaus nuomone, nesant galimybės atlikti DNR ekspertizės – tėvystė gali būti nustatyta kitais byloje surinktais įrodymais, tokiais kaip, kad bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas ir kiti įrodymai.

Skyrius neturi duomenų apie tai, kad motina R. K. netinkamai vykdytu savo motinos pareigas mažamečio vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad mažametis J. nuo pat gimimo gyvena su motina, tėvo nėra matęs, Skyriaus nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus.

Atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio mažamečiam vaikui bei ieškovės esamą turtinę padėtį, Skyriaus nuomone, iš atsakovo turėtų būti priteistinas išlaikymas užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas mažamečiam vaikui Skyriaus nuomone užtikrins mažamečio vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

Pateikti duomenys rodo, kad ieškovė R. K. 2019-04-02 sudarė santuoką su atsakovu C. Y.-H.. Santuoka registruota Lingya Districkt Vidaus reikalų registravimo biure, Taivane, Kinijos respublikoje (Santuokos liudijimas Nr. 00003119). Lietuvos Respublikoje santuoka registruota nebuvo. Santuoka tarp šalių buvo nutraukta Taivano Kaohsiung jaunino ir šeimos reikalų teismo 2021-04-22 civilinės bylos nuosprendžiu Nr. 491.

Ieškovė R. K., būdama santuokoje su atsakovu C. Y.-H., (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų J. K. (gimimo įrašas 2020-03-23 Nr. 41). Sūnus gyvena kartu su motina. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdyje kategoriškai teigia, kad šio vaiko tėvu yra atsakovas, su kuriuo ji buvo sudariusi santuoką Taivane. Sūnus gimė šalims būnat santuokoje. Ieškovė norėjo santuoką įregistruoti ir Lietuvoje, tačiau iš atsakovo negavusi reikiamų dokumentų, santuokos fakto įregistruoti Lietuvos Respublikoje negalėjo. Aplinkybę, jog šalys buvo sudarę santuoką ir jiems esant santuokoje susilaukė sūnaus J. K. patvirtiną į bylą pateikti 2019-04-02 Santuokos liudijimas, vaiko gimimo įrašas Nr. 41 ir Taivano Kaohsiung jaunino ir šeimos reikalų teismo 2021-04-22 civilinės bylos nuosprendis Nr. 491, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka. Todėl, esant visiems šiems byloje nustatytiems duomenims, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai ir nustatytina, kad atsakovas yra jos pagimdyto sūnaus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o J. K. yra C. Y.-H. sūnus (CK 3.146, 3.148 str.).

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169, 3.174 straipsniai).

Į bylą pateikta VVTAĮT išvada patvirtina, kad ieškovės šeima gyvena ieškovės tėvams priklausančiame name, su visais patogumais, jame yra 11 kambarių, virtuvė. Namuose švaru, tvarkinga. Vaikas gyvena kambaryje kartu su mama, jame yra visi reikalingi baldai. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, nepilnamečio vaiko J. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Prašymų dėl atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo nepareikšta. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku nėra, konkreti bendravimo tvarka nenustatoma (CK 3.170 straipsnis), kartu konstatuojant, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus.

Nepilnamečių vaikų tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 , 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl yra būtina nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t.y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tuo atveju, kai sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (CK 3.3 str. 1 d. ).

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas nuo vaiko gimimo neprisideda prie jo išlaikymo. Vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. Šis principas įtvirtintas ir Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d., numatančioje, kad tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Ieškovė prašo išlaikymą sūnui priteisti po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Tiek ieškovės paaiškinimai, tiek į bylą pateikta VVTAĮT išvada patvirtina, kad ieškovė šiuo metu nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose. Jos mėnesio pajamas sudaro 140,80 Eur dydžio socialinė pašalpa ir 111,20 Eur išmoka vaikui. Byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra.

Atsakovas yra darbingo amžiaus ir išlaikymo sūnui neteikia nuo jo gimimo. Netinkamas tėvų pareigos vykdymas arba visiškas jos nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą vaikams, kuris užtikrintų būtinas vaikams vystytis sąlygas.

Ieškovė prašo priteisti po 220,00 Eur išlaikymą kas mėnesį. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ji turi papildomų išlaidų dėl vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, nesant duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, dėl kurių jis negalėtų dirbti ir išlaikyti savo nepilnamečio vaiko, įvertinus ieškovės turtinę padėtį, atsižvelgiant išimtinai į vaiko poreikius bei interesus, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas po 220,00 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2022-03-21, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Teismo nuomone, toks išlaikymo dydis laikytinas proporcingu nepilnamečio vaiko poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai. Pripažintina, kad tokio dydžio išlaikymo suma yra pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Taip pat ieškovė reiškia reikalavimą ir dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.

CK 3.200 str. reglamentuoja, kad išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Nurodyta teisės norma nustato bendrąjį principą, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečio vaiko. Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos (LAT 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas gimus vaikui neprisidėjo prie jo išlaikymo. Atsakovas būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas tėvas privalėjo išlaikymą vaikui užtikrinti. Vadovaujantis CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 23 mėnesių laikotarpį po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš viso 5 060,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 5 060,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos

Iš atsakovo valstybei priteistinos 273 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurais sudaro 100 Eur žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti tėvystę ir 173 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 42, 79, 87, 88, 92, 96, 140, 268 –270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti, kad atsakovas C. Y.-H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio sūnaus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o J. K. yra jo sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaikas J. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad atsakovas C. Y.-H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus.

Priteisti iš atsakovo C. Y.-H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt) periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo C. Y.-H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5060 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą J. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečiam J. K. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovo C. Y.-H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 273,00 bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteistą sumą atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.