- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-1651-392/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- J. V.
- Kategorijos
- 42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Henricho Jaglinskio ir Danutės Kutrienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3814-391/2014 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui A. S. dėl įpareigojimo vykdyti sandorį ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. V. pareikštu ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovą A. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti sutartinę prievolę, atsakovo prisiimtą 2012-11-29 rangos susitarimu Nr. 2, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo 20.000 Lt netesybų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2012-07-20 tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovui jai nuosavybės teise priklausiusią žemės sklypo dalį sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kartu su ūkiniu pastatu. Preliminariojoje sutartyje buvo aptarti papildomi šalių įsipareigojimai – atsakovas įsipareigojo per protingą laiką suprojektuoti ir pakloti vandens ir nuotekų tinklus bei leisti juos prisijungti ieškovei, o ieškovė įsipareigojo leisti nutiesti minėtus tinklus per jai priklausančią žemės sklypo dalį. 2012-11-29 ginčo šalys sudarė pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovas už 10.000 Lt nupirko 29 kv.m. ploto žemės sklypo dalį su ūkiniu pastatu. Tą pačią dieną šalys pasirašė du sutarties priedus. Priedu Nr. 1 šalys tiksliai apibrėžė ir detalizavo atsakovui parduotos žemės sklypo dalies ribas bei parduoto ūkinio pastato dislokacijos vietą sklypo dalyje, o priedu Nr. 2 detalizavo atsakovo įsipareigojimą suprojektuoti ir pakloti vandens ir nuotekų tinklus privedant iki ieškovei priklausančio namo. Vykdydamas šį susitarimą atsakovas privalėjo vandens ir nuotekų tinklus savo kaštais suprojektuoti ir pakloti per bendro naudojimo žemės sklypo dalį ir privesti pajungimui prie ieškovei priklausančio namo iki 2013-01-31, tačiau šio įsipareigojimo nustatytu terminu atsakovas neįvykdė. Be to, atsakovas nepateikė ieškovei jo teigimu turimo parengto vandens ir nuotekų tinklo projekto, kas pagrįstai verčia abejoti, ar atsakovo prisiimti įsipareigojimai išvis buvo pradėti vykdyti. Nepaisant to, atsakovo įsipareigojimų įvykdymas tebėra aktualus ieškovei, o ir pačiam atsakovui, ketinusiam naudotis tais pačiais vandens ir nuotekų tinklais, todėl ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą įvykdyti prievolę natūra. Taip pat už praleistą prievolės įvykdymo terminą prašė priteisti iš atsakovo susitarime numatytas 20.000 Lt netesybas (t. I, b.l. 8-10).
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo šalys buvo sutarusios, jog vandens ir nuotekų tinklų projektas bus rengiamas taip, jog ieškovei suprojektuoti vandens tinklai bus prijungiami prie tretiesiems asmenims (kaimynams) priklausančio vandentiekio. Ieškovė buvo informuota, kad norint įgyvendinti šį projektą ji privalės gauti vandentiekio savininkų sutikimus prisijungti prie jiems priklausančio vandentiekio, su kuo ieškovė sutiko. 2012 m. rugsėjo mėn. atsakovas pradėjo vandens ir nuotekų tinklų projektavimo darbus. Projektas buvo parengtas ir pateiktas ieškovei 2012 m. spalio-lapkričio mėn., tuo pačiu ji buvo informuota, jog atėjo laikas pateikti vandentiekio savininkų sutikimus dėl prisijungimo prie jiems priklausančių vandentiekio tinklų, tačiau ieškovė sutikimų iki 2012 m. gruodžio mėn. atsakovui nepateikė. Atsakovas 2013 m. sausio mėn. savo iniciatyva bandė gauti šiuos sutikimus, tačiau paaiškėjo, jog vandentiekio savininkai atsisako juos duoti dėl asmeninių nesutarimų su ieškove. Dėl to atsakovas 2013 m. vasario mėn. pradėjo rengti naują vandentiekio ir nuotekų tinklų projektą, pagal kurį ieškovei suprojektuoti ir pakloti vandentiekio tinklai turėjo būti prijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančių vandentiekio tinklų. 2013 m. balandžio mėn. ieškovė gavo statybos leidimą dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo, o atsakovas paklojo vandentiekį su įvadu į namą ir įkasė nuotekų šulinį, tačiau vandentiekis nebuvo prijungtas prie UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančių vandentiekio tinklų, nes ieškovė nepateikė šiai įmonei prašymo dėl prisijungimo prie jai priklausančių vandentiekio tinklų. Atsakovas pats negalėjo tokio prašymo pateikti, kadangi neturėjo ieškovės išduoto įgaliojimo, taip pat atsakovas negalėjo pats savavališkai ieškovės vandentiekio prijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančių vandentiekio tinklų. Atsakovas, matydamas, jog ieškovė nėra suinteresuota prisijungti savo vandentiekį prie UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančių vandentiekio tinklų, tokiu būdu trukdydama tai padaryti ir atsakovui (ieškovė buvo įsipareigojusi prie jai suprojektuotų ir paklotų vandentiekio bei nuotekų tinklų leisti prisijungti atsakovui), 2013 m liepos mėn. savo vardu parengė atskirą projektą dėl vandentiekio tinklų paklojimo bei jam priklausančius vandentiekio tinklus prijungė prie UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančių vandentiekio tinklų. Atsakovas ne kartą ieškovei siūlė prijungti jos vandentiekio tinklus prie UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančių vandentiekio tinklų, tačiau ieškovė atsisakė atsakovo siūlomos pagalbos. Atsakovo teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis suprojektavo ir paklojo vandens ir nuotekų tinklus, o galutinis darbų atlikimo terminas buvo praleistas dėl pačios ieškovės kaltės. Aplinkybė, jog ieškovė iki šios dienos nėra gavusi leidimo prisijungi prie UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančių vandentiekio tinklų, negali būti traktuojama kaip atsakovo pareigų neįvykdymas bei pagrindas 20.000 Lt baudai priteisti, juo labiau, kad atsakovas vykdydamas savo įsipareigojimus patyrė apie 8.000 Lt dydžio išlaidas. Jeigu atsakovas ir būtų neįvykdęs savo įsipareigojimų, ieškovės reikalaujama netesybų suma, atsižvelgiant į tai, jog bendra darbų suma, kuriuos turėjo atlikti atsakovas, buvo apie 8.000 Lt, turėtų būti pripažintina nepagrįstai didelė ir teismo sumažinta (t. I, b.l. 51-54).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-27 sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovą A. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti prievolę pakloti vandentiekio ir nuotekų tinklus iki ieškovės J. V. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies pagal ieškovės ir atsakovo 2012-11-29 susitarimą Nr. 2 (priedas prie 2012-11-29 pirkimo-pardavimo sutarties). Atsakovui neįvykdžius prievolės per nustatytą dviejų mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą, skirti atsakovui 100 Lt dydžio baudą už kiekvieną termino praleidimo dieną ieškovės naudai. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 20.000 Lt netesybų ir 1.944 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 21.944,00 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovo užsakymu UAB „Artva“ parengė vandentiekio ir nuotekynės atsakovui priklausančiam ūkiniam pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą. 2013-10-18 atsakovas gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą projektui, suteikusi teisę statyti vandentiekio ir nuotekų tinklus ūkiniam pastatui. Atsakovas vandentiekio ir nuotekų tinklus pastatė vietoje ūkinio pastato savo statomam gyvenamajam namui, tinklus paklojant ne per ieškovės naudojamą žemės sklypą. Vandentiekio ir nuotekų tinklai iki ieškovės naudojamos gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies iki šiol nėra pastatyti, nors buvo parengtas statybos techninis projektas, buvo gautas 2013-03-05 rašytinis pritarimas statinio projektui, parengtam UAB „Artva“. Teismas taip pat nustatė, kad tam tikrus žemės kasimo, kitus darbus atsakovas atliko ir prie ieškovės gyvenamojo namo dalies, jos naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje. Tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai iki ieškovei priklausančios namo dalies pilnai ir reikiamai pakloti, kad statybos darbai atlikti tinkamai. Teismo vertinimu, kelios atsakovo į bylą pateiktos nuotraukos negali būti laikomos atsakovo pilnai ir tinkamai atliktų statybos darbų įrodymu. Ieškovė, priešingai nei atsakovas, iki šiol neturi galimybės savo gyvenamosiose patalpose naudotis vandeniu ir nuotekų tinklais. Teismas laikė nepagrįstais atsakovo teiginius, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbus sutrukdė ieškovės įtempti santykiai su kitais gyvenamojo namo bendrasavininkiais. Tarp namo bendrasavininkių yra nustatyta naudojimosi namo patalpomis tvarka ir ieškovė nepretenduoja į namo bendrasavininkių turimus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Ieškovė, susitardama su atsakovu dėl tinklų statybos, siekė turėti atskirą nuo namo bendrasavininkių vandentiekio tinklų ir nuotekynės vandentiekio įvadą, nuotekynę. Atsakovo atsikirtimai apie ieškovės negautą namo vandentiekio savininkų sutikimą prisijungti prie jų vandentiekio yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-03-05 rašytinis pritarimas statinio projektui, suteikęs ieškovei teisę statyti vandentiekio tinklus ir nuotekynę, reiškia, jog visi reikalingi sutikimai statybos darbams atlikti buvo gauti iki leidimo statyti vandentiekį ir nuotekynę išdavimo. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįvykdė šalių 2012-11-29 susitarimu, kuris kvalifikuotinas kaip vartojimo statybos rangos sutartis, prisiimto įsipareigojimo iki 2013-01-31 pakloti vandens ir nuotekų tinklus iki ieškovės gyvenamojo namo. Į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovas nustatyta tvarka būtų įspėjęs ieškovę apie kliūtis nurodytam įsipareigojimui įvykdyti, kurių pašalinimas priklausytų nuo ieškovės. Byloje nėra duomenų, kad statybos darbai neatlikti dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių, kurios atleistų atsakovą nuo atsakomybės už prievolės neįvykdymą. Atsakovas pažeidė 2012-11-29 susitarimu prisiimtą prievolės įvykdymo terminą, bet šis susitarimas nėra pasibaigęs. Ieškovė neatsisako susitarimo ir turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę, todėl atsakovas turi įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą pakloti ieškovei vandentiekio ir nuotekų tinklus. Teismas taip pat nurodė, kad įstatymas nedraudžia ieškovei, atsakovui pažeidus prievolės įvykdymo terminą, reikalauti netesybų ir realiai įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į prievolės įvykdymo praleidimo terminą (1 metai ir 9 mėnesiai), į tai, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų nepaklojimas yra tiesiogiai susijęs su neigiamomis pasekmėmis ieškovės buitinių sąlygų kokybei, 20.000 Lt netesybos nelaikytinos aiškiai per didelėmis. Atsakovo patirtos vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo išlaidos neturi reikšmės ginčo išsprendimui, nes visą darbą atsakovas įsipareigojo atlikti savo lėšomis. Atsakovui tenka pareiga sumokėti ieškovei šalių sutartas 20.000 Lt netesybas (t. II, b.l. 30-34).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės J. V. ieškinį atmesti, civilinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismui neturint galimybės atskleisti bylos esmę pagal byloje surinktus įrodymus – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2012-11-29 susitarimo Nr. 2 pagrindu tarp ginčo šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo vartojimo statybos rangos teisiniais santykiais. Atsakovas neatitinka fiziniam asmeniui kaip rangovui keliamų reikalavimų. Atsakovas susitarimą su ieškove sudarė kaip fizinis asmuo, neveikiantis prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais, nesiekė ekonominės naudos. Atsakovo teigimu, ginčo šalių sudarytas 2012-11-29 susitarimas Nr. 2 kvalifikuotinas kaip jungtinės veiklos sutartis, nes jame išreikšta bendra šalių valia suprojektuoti, pakloti bei bendrai naudotis vandens ir nuotekų tinklais. Šiuo susitarimu ieškovė davė sutikimą atsakovui vandens ir nuotekų tinklus kloti per jai nuosavybės teise priklausančią žemę, taip pat įsipareigojo leisti atsakovui be papildomo mokesčio iš jos namo dalies prijungti tinklus į jam nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį, be to, įsipareigojo gauti vandens ir nuotekų įvado, iš kurio ketinta vesti vandenį ir nuotekas, bendrasavininkų sutikimus prisijungti prie įvado. Ieškovė taip pat įsipareigojo suderinti parengtą projektą su Vilniaus miesto savivaldybe, gauti rašytinį pritarimą statinio projektui bei pateikti prašymą UAB „Vilniaus vandenys“, kad būtų pajungtas vanduo. Atitinkamai atsakovas, turėdamas vienodą su ieškove interesą, panaudojo savo asmeninės lėšas vandentiekiui ir vandens nuotekų sistemai pakloti. Taigi, buvo aiškus ieškovės ir atsakovo jungtinės veiklos objektas ir rezultatas, todėl tarp ieškovės ir atsakovo sudarytas susitarimas turėtų būti vertinamas kaip jungtinės veiklos sutartis. Teismas, priimdamas sprendimą, nevykdė savo pareigos tinkamai kvalifikuoti susiklosčiusius teisinius santykius ir priėmė neteisėtą sprendimą, tuo pažeisdamas materialines bei procesines teisės normas ir nukrypdamas nuo vieningos teismų praktikos. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas klaidingai išsprendė sutartinės atsakomybės taikymo šalims klausimą. 2012-07-20 sudarius preliminarią sutartį ginčo šalys susitarė, jog vandens ir nuotekų tinklų projektas bus rengiamas taip, kad ieškovei suprojektuoti tinklai bus prijungiami prie tretiesiems asmenims (kaimynams) priklausančio vandentiekio. Ieškovė buvo informuota, kad norint įgyvendinti tokį projektą ji privalės gauti vandentiekio savininkų sutikimus prisijungti prie jiems priklausančio vandentiekio, su kuo ji sutiko. 2012 m. rugpjūčio mėn. atsakovas užsakė ir padarė topografines nuotraukas, taip pat buvo atlikti grunto inžineriniai ir geologiniai tyrimai, kurie būtini nuotekų įrengimui. 2012 m. rugsėjo mėn. atsakovas pradėjo vandens ir nuotekų tinklų projektavimo darbus, dėl kurių atlikimo susitarė su UAB „Artva“. Sudarant 2012-11-29 pagrindinę sutartį ir 2012-11-29 susitarimą Nr. 2, vandens ir nuotekų tinklų projektas jau buvo parengtas. 2012-11-29 susitarimu Nr. 2 ieškovė išreiškė sutikimą, kad visi darbai būtų vykdomi pagal UAB „Artva“ parengtą projektą. Šiame projekte buvo nurodyta, jog vandentiekio ir nuotekų tinklai į ieškovės ir atsakovo statinius bus jungiami prie tretiesiems asmenims priklausančio vandentiekio. Ieškovei taip pat buvo žinoma, kad siekiant darbus vykdyti pagal šį projektą, būtina jį suderinti su Vilniaus miesto savivaldybe ir gauti raštišką pritarimą statybos projektui. Tam buvo būtina turėti vandentiekio savininkų L. K., T. K. ir I. Ž. sutikimus, kuriuos ieškovė buvo įsipareigojusi gauti. 2013 m. sausio mėn. vandentiekio savininkų sutikimai dar nebuvo gauti, todėl atsakovas savo iniciatyva mėgino gauti šiuos sutikimus. Tuomet paaiškėjo, jog vandentiekio savininkai atsisako duoti sutikimus dėl asmeninių nesutarimų su ieškove. Atsakovas, matydamas, jog neturint savininkų sutikimo pagal pradinį projektą nepavyks įgyvendinti bendro su ieškove tikslo ir pasiekti sutarto rezultato, 2012 m. gruodžio mėn. pradėjo rengti naują vandentiekio ir nuotekų tinklų projektą, pagal kurį ieškovei ir atsakovui suprojektuoti ir pakloti vandentiekio tinklai turėjo būti prijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančių vandentiekio tinklų. Derinat šį projektą su Vilniaus miesto savivaldybe buvo reikalingas tik T. K. sutikimas, nes vandentiekio ir nuotekų trasa būtų ėjusi per jos ir ieškovės bendro naudojimo žemę. Šį sutikimą iš T. K. asmeniškai gavo atsakovas tik todėl, kad atsakovui perkant iš T. K. žemę ir ūkinį pastatą ji įsipareigojo leisti atsakovui prasivesti vandentiekio ir nuotekų trasas į savo nuosavybes teise valdomą turtą. Teismas neteisingai vertino susiklosčiusią situaciją dėl abiejų projektų rengimo ir įgyvendinimo aplinkybių, teigdamas, kad „išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-03-05 rašytinis pritarimas statinio projektui, suteikęs ieškovei teisę statyti vandentiekio tinklus ir nuotekynę, reiškia, kad visi reikalingi sutikimai statybos darbams atlikti buvo gauti iki leidimo statyti vandentiekį ir nuotekynę išdavimo. Atsakovas neįvykdė šalių 2012-11-29 susitarimu prisiimto įsipareigojimo iki 2013-01-31 pakloti vandens ir nuotekų tinklus iki ieškovės gyvenamojo namo“. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad T. K. sutikimas buvo gautas antrajam projektui, o ne pirmajam projektui, dėl kurio iš esmės ir buvo sutarta 2012-11-29 susitarime Nr. 2 ir dėl kurio kilo ginčas dėl netesybų priteisimo. Antrasis projektas buvo pradėtas rengti atsakovo iniciatyva, kai jis pamatė, kad dėl ieškovės kaltės ir neatliktų įsipareigojimų pirmasis projektas nebus įgyvendintas laiku arba išvis nebus įgyvendintas. 2013-03-05 buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės rašytinis pritarimas statinio projektui, kurį atsiėmė pati ieškovė. Gavus statybos leidimą, 2013-03-12 atsakovas sudarė sutartį su UAB „Statybos Meistras“, pagal kurią 2013 m. balandžio mėn. šį įmonė paklojo vandentiekį su įvadu į namą ir įkasė nuotekų šulinį. Tačiau vandentiekis nebuvo prijungtas prie UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančių vandentiekio tinklų, kadangi ieškovė nepateikė šiai įmonei prašymo dėl prisijungimo prie jai priklausančių vandentiekio tinklų, nors buvo informuota, kad tai reikia padaryti. Atsakovas, norėdamas, kad ieškovės vandentiekis kaip galima greičiau būtų prijungtas prie UAB „Vilniaus vandenys“ vandentiekio, nes nuo to priklausė kaip greitai vandentiekis bus įvestas ir jam priklausančiame name, pats atspausdino ieškovei prašymų formas, kurias ji turėjo pateikti UAB „Vilniaus vandenys“, paaiškino ką ir kaip reikia padaryti. Atsakovas pats negalėjo tokio prašymo pateikti, kadangi neturėjo ieškovės išduoto įgaliojimo, kurį ji išduoti atsisakė. Galiausiai atsakovas, matydamas, jog ieškovė nėra suinteresuota prisijungti savo vandentiekį prie UAB „Vilniaus vandenys“ vandentiekio tinklų, o tokiu būdu trukdydama tai padaryti ir atsakovui (ieškovė buvo įsipareigojusi prie jai suprojektuotų ir paklotų vandentiekio bei nuotekų tinklų leisti prisijungti atsakovui), 2013 m. liepos mėn., jau kaip statytojas, savo vardu parengė atskirą trečią projektą dėl vandentiekio tinklų paklojimo, pagal kurį vandentiekio tinklus tiesiogiai prijungė prie UAB „Vilniaus vandenys“ vandentiekio tinklų. Pagal šį projektą bendrasavininkų sutikimų nereikėjo, nes vandentiekio trasa iš valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės įėjo tiesiai į atsakovo sklypo dalį. Vandentiekio trasa iš atsakovo ūkinio pastato toliau ėjo link ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios namo dalies. Įgyvendindamas savo vandentiekio klojimo ir prijungimo darbus atsakovas, siekdamas išlaikyti gerus kaimyniškus santykius su ieškove, ne kartą ieškovei siūlė prijungti jos vandentiekio tinklus prie UAB „Vilniaus vandenys“ vandentiekio tinklų, tačiau ieškovė atsisakė tai daryti. Atsakovo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog galutinis darbų atlikimo terminas buvo praleistas ne dėl atsakovo, bet dėl pačios ieškovės kaltės. Be to, priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovas yra tinkamai įvykdęs įsipareigojimus, kylančius iš 2012-11-29 susitarimo Nr. 2, t. y. atsakovas yra suprojektavęs ir paklojęs ieškovei tiek vandentiekio, tiek nuotekų tinklus. Ieškovė iki šiol neturi vandens tik dėl to, kad pati nebuvo pateikusi prašymo UAB „Vilniaus vandenys“, po kurio pateikimo vanduo būtų įvestas į ieškovei priklausančią namo dalį. Teismas atsakovui taikė civilinę atsakomybę, neatsižvelgdamas ir nevertindamas to, kad pati ieškovė savo neveikimu prisidėjo prie to, jog ji iki šiol savo gyvenamajame name neturi nei vandens, nei nuotekų tinklų. Teismas turėjo taikyti atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus, nustatytus CK 6.253 straipsnio 5 dalyje ir CK 6.259 straipsnyje, bei atleisti atsakovą nuo 2012-11-29 susitarime Nr. 2 numatytų netesybų. Atsakovas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs tikrosios šalių valios, netinkamai kvalifikavo ginčo santykius, taikė netinkamas materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Bylos esmės atskleidimui reikia nustatyti papildomas aplinkybes, kurios gali būti išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu, pvz., apklausti liudytojus – žemės sklypo bendrasavininkius (t. II, b.l. 40-52).
Atsiliepimas
Ieškovė J. V. atsiliepimu į skundą teismo prašo atsakovo A. S. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-27 sprendimą palikti nepakeistą, žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme neskirti, priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, atsakovo atsikirtimų pagrindą, oponuojantį ieškovės reikalavimams, pirmosios instancijos teismo procese sudarė gynyba, nuosekliai orientuota į naudojimą argumento, kuris liko neįrodytas, jog prievolės vykdymo terminą atsakovas praleido neva dėl pačios ieškovės kaltės. Atsakovas, pasirinkęs būtent tokį atsikirtimų pagrindą, neginčijo tarp šalių buvus prievolinius rangos santykius, neginčijo jo turėtos sutartinės prievolės ir nuosekliai įrodinėjo prievolės vykdymo etapus, nepajėgdamas įrodyti bet kuriuos iš jų buvus anksčiau praleisto termino ir nepaneigdamas termino prievolei įvykdyti praleidimo fakto. Tuo tarpu apeliaciniame skunde atsakovas, piktnaudžiaudamas teise, keičia atsikirtimų pagrindą, imdamasis įrodinėti neva tarp šalių buvus ne rangos, o jungtinės veiklos teisinius santykius. Turėdamas teisę laisvai disponuoti jam priklausančiomis teisėmis, universitetinį teisinį išsilavinimą turintis atsakovas, pirmosios instancijos teisme pasirinkęs vienokį atsikirtimų pagrindą ir nutaręs jį radikaliai keisti apeliaciniame skunde, tokios procesinės teisės neturi. Ieškovė nurodo, kad jau 2012-07-20 preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo per protingą laiką suprojektuoti ir pakloti vandens ir nuotekų tinklus bei leisti juos prisijungti į ieškovei priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo leisti nutiesti minėtus tinklus per jai priklausantį žemės sklypą. Po 2012-11-29 notariškai patvirtintos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, šalys konkretizuodamos šį susitarimą, tą pačią 2012-11-29 dieną sudarė rangai būdingiausio turinio Susitarimą Nr. 2, kurio sudarymo aplinkybės ir lingvistinė analizė neduoda pagrindo išvadai, jog tai galėjo būti jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią šalys veikia kaip partneriai, siekdami bendro vieningo rezultato. Nė vienoje iš minėtų sutarčių tarp šalių nėra susitarta dėl būdingiausių jungtinei veiklai būtinų atributų – jokio šalims priklausančio turto, darbo ar žinių kooperavimo bendram tikslui siekti, jokių šalių bendrų įnašų, jokių susitarimų dėl bendros dalinės nuosavybės, kaip partnerystės rezultato, jokių bendrų išlaidų ar nuostolių pasidalijimo principų, jokios atsakomybės pagal bendras prievoles, jokio pelno tarp šalių paskirstymo. Ieškovei derantis ir sudarant preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo daikto pardavimo bei turint visas galimybes laisvai disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu, nebuvo jokios būtinybės parduoti atsakovui sklypą už mažesnę, negu vidutinė rinkos vertė, kainą, jeigu statybinėje įmonėje dirbantis atsakovas prieš susitariant dėl sklypo pardavimo nebūtų pats pasisiūlęs per protingą terminą suprojektuoti ir pakloti vandens ir nuotekų tinklus į ieškovės namą, kas buvo aktualu ieškovei. Tinklų nutiesimas iki ieškovės namo per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą yra objektyviai būtina techninė sąlyga ieškovės poreikių patenkinimui (vandens ir kanalizacijos vamzdžiai name), bet ne joks ieškovės žemės įnašas į nesamą partnerystę, kaip tą spekuliatyviai aiškina atsakovas. Atsakovo minimos asmeninės lėšos turėtų reikšti ne atsakovo indėlį savo lėšomis į nesamą partnerystę, o tik rangai būdingą rangovo pareigą atlikti darbą savo kaštais ir rizika, nes pareiga užsakovui sumokėti kyla tik už atliktą ir priimtą darbą. Tačiau ieškovė į priekį sumokėjo atsakovui už dar neatliktą darbą, sutikdama parduoti jam dalį žemės sklypo už mažesnę negu reali kainą. Nepaisant to, nesąžiningai veikiantis atsakovas, neįvykdęs rangos prievolės paties pasiūlytu ir prisiimtu terminu, ignoruoja tokį atsiskaitymo būdą, gautą už neatliktus rangos darbus atlygį įvardydamas savo lėšomis neegzistuojančioje partnerystėje. Atsakovas savo argumentuose dėl egzistuojančių tarp šalių tariamai ne rangos, o jungtinės veiklos teisinių santykių spekuliatyviai operuoja ta aplinkybe, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai turėjo būti tuo pačiu metu įvesti ir ieškovei, ir pačiam atsakovui. Tačiau nėra jokio logiško paaiškinimo, kodėl pagal atsakovo į bylą pateiktą su savo įmone UAB „Statybų meistras“ sudarytą 2013-03-13 Darbų atlikimo sutartį dalis vandentiekio ir nuotekų tinklų į atsakovo sklypą buvo nutiesta pagal šią rangos sutartį, o likusioji dalis iki ieškovės namo turėjo būti tiesiama pagal neva jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Jeigu, anot atsakovo, 2012-11-29 Susitarimas Nr. 2 tarp šalių turėtų būti kvalifikuojamas kaip jungtinės veiklos sutartis (nors jame nėra jokių ieškovės įsipareigojimų ar bendro siekio dėl dalies vandentiekio ir nuotekų tinklų nutiesimo į atsakovo sklypą), atsakovas nenurodo jokių argumentų, kodėl į savo sklypą netiesė tinklų pagal tą patį Susitarimą Nr. 2, bet sudarė atskirą 2013-03-13 Darbų atlikimo sutartį su savo įmone UAB „Statybų meistras“. Bet kuriuo atveju, neatsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimą, atsakovui atsiranda sutartinė atsakomybė už darbų atlikimo terminų pažeidimą, kas ir yra šios bylos dalyku. Atsakovas neįrodė, kad egzistuoja jo atsakomybę naikinančios aplinkybės, kad terminas sutartinei prievolei įvykdyti praleistas dėl ieškovės kaltės. Atvirkščiai, atsakovas nuosekliai įrodinėjo ir įrodė, kad prievolę vykdyti jis ėmėsi tik jau praleidęs terminą ir ypač po ieškinio gavimo (t. II, b.l. 56-60).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis skundo nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovu A. S., kad žodinis jo apeliacinio skundo nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, ginčo šalys turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžių metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijai pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, jog būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai. Be to, atsakovas savo apeliaciniame skunde nesuformulavo konkretaus prašymo apklausti liudytojus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o savo iniciatyva kviesti liudytojų teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Dėl ginčo esmės
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012-07-20 tarp ieškovės J. V. ir atsakovo A. S. buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis (t. I, b.l. 13-14). Šia sutartimi ginčo šalys susitarė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jos pasirašymo dienos sudaryti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė parduos atsakovui nurodytą turtą už bendrą 10.000 Lt kainą (preliminariosios sutarties 1-3 punktai). Be to, šia sutartimi atsakovas įsipareigojo per protingą laiką suprojektuoti ir pakloti vandens ir nuotekų tinklus bei leisti juos prisijungti į ieškovei priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovė įsipareigojo leisti atsakovui nutiesti šiuos tinklus per jai priklausantį žemės sklypą (preliminariosios sutarties 17 punktas). 2012-11-29 tarp ginčo šalių buvo sudaryta pagrindinė nurodyto turto pirkimo-pardavimo sutartis (t. I, b.l. 22-31), kurios priedu Nr. 1 buvo apibrėžta tiksli atsakovo iš ieškovės nusipirkto turto buvimo vieta, o priedu Nr. 2 detalizuotas ginčo šalių susitarimas dėl vandens ir nuotekų tinklų projektavimo, paklojimo ir prijungimo (t. I, b.l. 17-18). Pastarajame priede, dar pavadintame 2012-11-29 susitarimas Nr. 2, buvo nurodyta, jog atsakovas įsipareigoja iki 2013-01-31 savo lėšomis suprojektuoti ir pakloti vandens ir nuotekų tinklus iki ieškovei priklausančios gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies, o ieškovė sutinka, kad šie tinklai būtų klojami per bendro naudojimo žemę (žemės sklypo plane, 1997-02-24 patvirtintame Vilniaus žemėtvarkos instituto Vilniaus reg. Kadastro ir geodezijos centro, pažymėtą indeksu E) ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (žemės sklypo plane, 1997-02-24 patvirtintame Vilniaus žemėtvarkos instituto Vilniaus reg. Kadastro ir geodezijos centro, pažymėtą indeksu C), pagal projektą, kurį parengė UAB „Artva“, taip pat ieškovė patvirtina, kad į minėtus tinklus be jokio papildomo mokesčio leis prisijungti atsakovui, į jam priklausančią sklypo dalį. Priede nurodyta ir tai, kad atsakovui neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų iki 2013-01-31, jis ieškovei sumoka 20.000 Lt netesybas, o ieškovė neduoda sutikimo tiesti inžinierinius tinklus per bendro naudojimo žemę ar jai asmenine nuosavybe priklausantį žemės sklypą (t. I, b.l. 18).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovas tinkamai įvykdė 2012-11-29 susitarimu Nr. 2 prisiimtą įsipareigojimą iki 2013-01-31 savo lėšomis suprojektuoti ir pakloti vandens ir nuotekų tinklus iki ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies per bendro naudojimo žemę ar jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (t. I, b.l. 8-10, 51-54). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovas šio įsipareigojimo neįvykdė, todėl pagal ieškovės ieškinio reikalavimus įpareigojo atsakovą nurodytą įsipareigojimą įvykdyti natūra bei priteisė iš atsakovo ieškovei 20.000 Lt netesybas (t. II, b.l. 30-34).
Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka tik iš dalies.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012 m. spalio mėn. ieškovės užsakymu UAB „Artva“ parengė Vandentiekio ir buitinės nuotekynės tinklų esamam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), statybos projektą (t. I, b.l. 69, 92-192), kuriam 2012-12-05 raštu pritarė Nacionalinė žemės tarnyba (t. I, b.l. 99) bei 2013-03-05 raštu pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (t. I, b.l. 86). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2013-03-12 tarp atsakovo ir UAB „Statybos meistras“ buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis, kuria bendrovė įsipareigojo iki 2013-05-31 pagal atsakovo aptartą projektą jo statomame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikti grunto kasinėjimo ir nuotekų rentinių montavimo darbus, švaraus vandens magistralės 34 metrų D32 praklojimo 2 m gylyje darbus, švaraus vandens magistralės 48 metrų D32 betranšėjo prastūmimo 2 m gylyje darbus (t. I, b.l. 87-90). 2013-06-05 darbų priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, kad darbai pagal nurodytą sutartį įvykdyti (t. I, b.l. 91). Byloje taip pat yra fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti vandens ir nuotekų tinklų tiesimo darbai (t. I, b.l. 76, 199). Nepaisant to, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aptarti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad atsakovas paklojo vandens ir nuotekų tinklus iki ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies ir kad ieškovei, kaip kad teigia atsakovas, teliko kreiptis į UAB „Vilniaus vandenys“ su prašymu prijungti jos vandentiekio tinklus prie šios bendrovės vandentiekio tinklų. Nors iš aptartų įrodymų matyti, jog buvo atliekami vandens ir nuotekų tinklų klojimo darbai, tačiau iš jų nėra aišku, ar šie darbai buvo atliekami prie ieškovei priklausančio gyvenamojo namo dalies jos žemės sklypo ar bendro naudojimo žemės sklypo dalyje ar prie atsakovui priklausančio ūkinio pastato jo žemės sklypo dalyje. Atsakovo pozicija šiuo klausimu buvo prieštaringa – viena vertus, atsakovas teigė, jog nutiesė vandens ir nuotekų tinklus iki ieškovei priklausančio gyvenamojo namo dalies, kita vertus, nurodė, jog to negalėjo padaryti dėl ieškovės nebendradarbiavimo ir tinklus nutiesė tik iki savo ūkinio pastato. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas turėjo į bylą pateikti patikimus įrodymus savo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti, pavyzdžiui, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, taip pat galėjo remtis liudytojų (kitų žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendrasavininkių) parodymais, tačiau tokia teise nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme jis nepasinaudojo. Tuo tarpu ieškovė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį laikėsi nuoseklios pozicijos, kad atsakovas vandens ir nuotekų tinklų nenutiesė iki jai priklausančios gyvenamojo namo dalies. Duomenų, jog atsakovas to negalėjo padaryti dėl ieškovės kaltų veiksmų, byloje nėra.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog tinkamai įvykdė 2012-11-29 susitarimu Nr. 2 prisiimtą įsipareigojimą iki 2013-01-31 savo lėšomis suprojektuoti ir pakloti vandens ir nuotekų tinklus iki ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies per bendro naudojimo žemę ar jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (CPK 176-178, 185 straipsniai).
Nepaisant to, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovas įpareigotas ne tik įvykdyti nurodytą įsipareigojimą natūra, bet ir sumokėti ieškovei 20.000 Lt netesybas, kadangi tai yra dvigubos atsakomybės taikymas atsakovui. Iš 2012-11-29 susitarimo Nr. 2 turinio akivaizdu, kad 20.000 Lt netesybas atsakovas turi mokėti ieškovei tik tuo atveju, jeigu jis apskritai niekada neįvykdys savo prisiimto įsipareigojimo suprojektuoti ir pakloti vandens ir nuotekų tinklus iki ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies, o ne tuomet, kai tik praleis terminą šiam įsipareigojimui įvykdyti: „A. S. neįvykdžius aukščiau prisiimtų įsipareigojimų iki 2013 m. sausio 31 d., jis J. V. sumoka netesybų, kurių suma 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų ir J. V. neduoda sutikimo tiesti inžinierinius tinklus per bendro naudojimo žemę (žemės sklypo plane, 1997-02-24 patvirtinto Vilniaus žemėtvarkos instituto Vilniaus reg. Kadastro ir geodezijos centro, pažymėta indeksu E) ar jai asmenine nuosavybe priklausantį žemės sklypą (žemės sklypo plane, 1997-02-24 patvirtinto Vilniaus žemėtvarkos instituto Vilniaus reg. Kadastro ir geodezijos centro, pažymėta indeksu C).“. Iš pastarosios 2012-11-29 susitarimo Nr. 2 nuostatos lingvistinio aiškinimo seka išvada, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo vienu metu ir įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą natūra, ir sumokėti netesybas, o turi pasirinkti vieną iš nurodytų savo pažeistų teisių gynybos būdų. Priešingas pastarosios nuostatos aiškinimas neatitiktų protingumo ir teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis, 6.193 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nurodytą reikšmingą 2012-11-29 susitarimo Nr. 2 nuostatą aiškino ir taikė netinkamai, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas – teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas natūra įvykdyti 2012-11-29 susitarimu Nr. 2 prisiimtą įsipareigojimą savo lėšomis suprojektuoti ir pakloti vandens ir nuotekų tinklus iki ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies paliekama nepakeista (CK 6.213 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteistos 20.000 Lt netesybos, naikinama ieškovės ieškinį šioje dalyje atmetant (CPK 326 straipsnis).
Be to teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo nustatyta 100 Lt dydžio baudą už kiekvieną termino praleidimo dieną ieškovės naudai, santykyje su nustatyta 20.000 litų bauda už visiško įsipereigojimo neįvykdymą, yra pernelyg didelė ir sudarytų net tris tūkstančius litų per mėnesį, todėl mažintina iki adekvačios pažeidimui sumos – 300 eurų per mėnesį.
Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai, kiek tai susiję su 2012-11-29 susitarimo Nr. 2 pagrindu tarp ginčo šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimu, neturi įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismo sprendimą pakeitus perpaskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 600 litų žyminį mokestį už turtinį reikalavimą dėl baudos priteisimo ir 144 litus už patenkintus neturtinius reikalavimus. Taip pat ji sumokėjo 1200 litų advokato paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 700 litų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 744 Lt dydžio žyminį mokestį (t. II, b.l. 39). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies – panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo buvo priteista 20.000 Lt netesybų, atsakovui iš ieškovės priteitinas 600 Lt dydžio žyminis mokestis. Tuo tarpu ieškovei, patenkinus jos neturtinį reikalavimą, iš atsakovo priteistina 144 litai žyminio mokesčio sumokėto pirmosios instancijos teisme ir pusė jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti abejų instancijų teismuose – 950 litų. Viso ieškovei priteistina 1.094 litai. Atsakovui priteistina – 600 litų. Šias sumas įskaičius už bylinėjimąsi abejų instancijų teismuose ieškovei iš atsakovo priteistina 494 litai arba 143 eurai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-27 sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti prievolę pakloti vandentiekio ir nuotekų tinklus iki ieškovės J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini), dalies pagal ieškovės J. V. ir atsakovo A. S. 2012 m. lapkričio 29 d. Susitarimą Nr. 2 (Priedas prie pirkimo-pardavimo sutarties, pasirašytos 2012-11-29).
Atsakovui A. S. neįvykdžius prievolės per nustatytą 2 (dviejų) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą, skirti atsakovui A. S. 300 eurų dydžio baudą už kiekvieną termino praleidimo mėnesį ieškovės J. V. naudai.
Perpaskirstyti visas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš A. S. 143 eurus bylinėjimosi išlaidų J. V.