- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-564-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė, Egidijus Žironas (pran.)
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- A. K.
- Advokatai
- Paulius Bružas, Vilija Viešūnaitė
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį dėl sumokėtos įmokos grąžinimo pareikštą atsakovei V. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. K. pareiškė teisme ieškinį atsakovei V. B.. Prašė įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui jo sumokėtą 30 000 Lt dydžio avansą. Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 26 d. ieškovas ir atsakovė sudarė preliminariąją sutartį, dėl 0,6500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. 2006 m. gruodžio 4 d. atsakovė nutraukė preliminarią sutartį bei pasiliko ieškovo sumokėtą 30 000 Lt avansą. Ieškovo teigimu atsakovės veiksmai neteisėti, nes preliminariojoje sutartyje buvo numatyta, jog žemės sklypo pirkimo kaina yra 400 000 Lt, iš kurių 30 000 Lt (avansą) ieškovas sumokėjo preliminariosios sutarties pasirašymo dieną. Kainos už žemės sklypą sumokėjimo tvarka preliminarioje sutartyje aptarta nebuvo. 2006 m. lapkričio 6 d. ieškovas gavo atsakovės pareiškimą, kuriuo jam buvo pasiūlyta 2006 m. lapkričio 10 d. atvykti į notarų biurą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Kadangi detali kainos už žemės sklypą sumokėjimo tvarka preliminarioje sutartyje aptarta nebuvo, ieškovas pasiūlė išdėstyti kainos mokėjimą dešimčiai mėnesių nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos. 2006 m. lapkričio 8 d. atsakovas gavo pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą, kuriame buvo nustatyta, jog likusi pirkimo kainos dalis – 370 000 Lt turi būti sumokėta pagrindinės sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dieną. Šios sąlygos atsakovė pakeisti nesutiko, o 2006 m. gruodžio 4 d. ieškovas gavo atsakovės pareiškimą dėl vienašališko preliminariosios sutarties nutraukimo, kuriame taip pat nurodyta, jog ieškovo sumokėtas 30 000 Lt avansas liks atsakovei kaip bauda už prievolės neįvykdymą. Ieškovas nurodė, kad neatsisakė pirkti žemės sklypo, todėl atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė preliminariąją sutartį ir pasiliko ieškovo sumokėtą avansą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktu atsiliepimu pašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji kėlusi įprastą, protingą, sąžiningą ir LR CK 6.344 str. 4 d. atitinkančią sąlygą visą suderėtą kainą sumokėti pagrindinės sutarties sudarymo metu. Atsakovė teigė preliminariosios sutarties nenutraukusi ir toliau sutinkanti perleisti žemės sklypą ieškovui, jei jis sumokėtų įstatyme nustatyta tvarka. Atsakovė nurodė, kad jai sumokėti 30 000 Lt yra ne avansas, o netesybų užtikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai priteisė ieškovui A. K. iš atsakovės V. B. įmoką, sumokėtą sudarant 2006 m. rugsėjo 26 d. preliminariąją sutartį - 30 000 Lt ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas sprendė, kad nesant preliminariojoje sutartyje aptarto pagrindinės sutarties sudarymo termino, taikytinas LR CK 6.165 str. 3 d. įtvirtintas vienerių metų nuo preliminariosios sutarties sudarymo terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, t.y. pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip 2007 m. rugsėjo 26 d. Nesant sutartyje aptartos žemės sklypo kainos sumokėjimo tvarkos, taikytinos LR CK 6.344 str. 4 d. nuostatos: jeigu įstatymai nustato, kad pirkimo-pardavimo sutartį būtina sudaryti notarinės formos ir po to įregistruoti viešame registre, tai pirkėjas kainą sutarties pasirašymo metu privalo sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo viešame registre, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką. Teismas konstatavo, kad visą žemės sklypo kainą pirkėjas (ieškovas) privalėjo sumokėti pagrindinės sutarties pasirašymo metu, o pardavėja (atsakovė) neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nustatyti ankstesnės pagrindinės sutarties pasirašymo datos ir vienašališkai reikalauti, kad visa žemės sklypo kaina būtų sumokėta anksčiau, negu 2007 m. rugsėjo 26 d.. Pirkėjas (ieškovas) privalėjo iki 2007 m. rugsėjo 26 d. būti visiškai pasiruošęs sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir sutarties sudarymo dieną sumokėti už pirkinį visą preliminariojoje sutartyje numatytą kainą. Kadangi abi šalys nesilaikė paminėtų taisyklių - atsakovė vienašališkai nustatė ankstesnę pagrindinės sutarties pasirašymo datą ir informavo ieškovą nesutinkanti suteikti ieškovui 10 mėnesių termino visai žemės sklypo kainai sumokėti, o ieškovas neišsiaiškino atsakovės 2006 m. 12 gruodžio 4 d. pareiškimo prasmės ir skubotai suvokė, kad atsakovė atsisako parduoti jam preliminariojoje sutartyje numatytą sklypą, teismas nusprendė, kad šalių prisiimta prievolė iki 2007 m. rugsėjo 26 d. sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį neįvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, esant vienodai abiejų šalių kaltei. Padaręs tokią išvadą teismas taikė CK 6.259 str. 1 d. nuostatas ir abi šalis visiškai atleido nuo atsakomybės. Spręsdamas dėl 30 000 Lt teismas nurodė, kad šią sumą, pagal preliminariąją sutartį perduotą įskaityti į mokėjimus pagal pagrindinę sutartį, galima laikyti avansu, o pagrindinės sutarties nesudarius laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo ir jų gali būti reikalaujama pagal LR CK 6.237 str.
Šalies argumentai
Atsakovė padavė apeliacinį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl abiejų šalių kaltės, nes atsakovė preliminariosios sutarties nenutraukė ir žemės sklypo ieškovui parduoti neatsisakė, o ieškovas nenurodė pagrįstos ir rimtos preliminariosios sutarties atsisakymo priežasties. Apeliantės nuomone teismas, aiškindamas sutartį, neatsižvelgė į šalių ikisutartinius santykius, jų sąžiningumą, į aplinkybę, kad preliminariąją sutartį ieškovas sudarė neturėdamas lėšų ir nesistengė jų rasti. Todėl, teigiama skunde, akivaizdu, kad pagrindinis sandoris nebuvo sudarytas dėl ieškovo kaltės ir yra pagrindas taikyti šalių sutartas netesybas – baudą. Pagal LR CK 165 str. 4 d. šalis, atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį, privalo kitai šaliai atlyginti nuostolius, tame tarpe ir prarastos galimybes vertę, todėl 30 000 Lt turi būti įskaityta kaip bauda, kuri neviršija minimalių atsakovės nuostolių.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė savo veiksmais – 2006 m. gruodžio 4 d. pareiškimu, suklaidino ieškovą ir jis pagrįstai manė, kad atsakovė nutraukė tarp jų buvusius įsipareigojimus. Atsakovės teiginys, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai ir neketino sudaryti pagrindinės sutarties, prieštarauja bylos medžiagai, pagal kurią ieškovas turėjo galimybę sumokėti už perkamą žemę. Atsiliepime nurodoma, kad netenkintinas atsakovės reikalavimas 30 000 Lt avansą įskaityti kaip baudą, nes pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės, o ir bauda negali būti didesnė už atsakovės patirtus realius nuostolius.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Byloje nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 26 d. šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl 0,6500 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Sulygo, kad žemės sklypo pirkimo kaina yra 400 000 Lt, o 30 000 Lt ieškovas sumokėjo preliminariosios sutarties pasirašymo metu. Pagrindinė sutartis nesudaryta ir ieškovas prašo priteisi iš atsakovės jo sumokėtus 30 000 Lt.
Byloje sprendžiamas ginčas dėl piniginių mokėjimų ir netesybų pagal preliminariąją sutartį. LR CK 6.165 str. 4 d. nustatyta: „jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius“. Kadangi nuostolius privalo atlyginti šalis, dėl kurios kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė šalis, pirmiausia reikalinga nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas - kaltę (LR CK 6.248 str.), ją sąlygojusius neteisėtus veiksmus (LR CK 6.246 str.), o po to ir priežastinį ryšį (LR CK 6.247 str.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ar apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.246 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, pagrįstai sprendė, jog dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo (pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo) kaltos abi sutarties šalys. Sutarties dalyviai turi būti rūpestingi ir apdairūs jau parengiamojoje sandorio stadijoje – derantis, sudarant preliminariąją sutartį ir atliekant kitus parengiamuosius veiksmus. Šalys, preliminariojoje sutartyje nenustatydamos pagrindinės sutarties sudarymo datos ir apmokėjimo tvarkos, nebuvo nei rūpestingos, nei apdairios. Iš bylos aplinkybių galima spręsti, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovas buvo suinteresuotas kuo ilgesniu terminu pagrindinei sutarčiai sudaryti, o atsakovė tikėjosi, kad visa pirkimo-pardavimo sutarties kaina jai bus sumokėta jos pasirašymo metu. Tačiau šie šalių pageidavimai atskleisti ir įrašyti į preliminariąją sutartį nebuvo. To pasėkoje šalių sutartiniai santykiai susikomplikavo, o tolimesnis jų elgesys sąlygojo abipusį prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą. Skundžiamame sprendime teisingai nurodyta, kad šalims nesusitarus dėl paminėtų sąlygų, taikytinos įstatymo nuostatos. Preliminariojoje sutartyje nenurodžius termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus (LR CK 6.165 str. 3 d.). Ši įstatymo nuostata ne tik apibrėžia maksimalų preliminariosios sutarties galiojimo terminą, bet ir suteikia šalims laiką pasiruošti pagrindinės sutarties sudarymui. Šiuo atveju tai buvo ieškovui parankus laikas pasiruošti kainos sumokėjimui. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovas preliminariąją sutartį pasirašė neturėdamas pakankamai lėšų pirkti sklypą. Juolab, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai – sąskaitos išrašas, avansinė sutartis, pirkimo-pardavimo sutarties netiesiogiai patvirtina finansavimą. Tuo tarpu atsakovė, nepaisydama įstatymu nustatyto vienerių metų termino, jau 2006 m. lapkričio 6 d. ir 8 d. primygtinai pasiūlė ieškovui sudaryti pagrindinę sutartį, likusią kainos dalį sumokant sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dieną. Ieškovui pasiūlius išdėstyti kainos mokėjimą dešimčiai mėnesių nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos, atsakovė 2006 m. gruodžio 4 d. parašė ieškovui pareiškimą, kuriame nurodė, kad nesutinka laukti dešimt mėnesių, kad nuo pareiškimo ieškovui įteikimo dienos įgyja teisę žemės sklypą parduoti kitam asmeniui, kad 30 000 Lt užstato suma jai lieka kaip bauda už prievolės nevykdymą. Pareiškime tiesiogiai nepasisakyta dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, tačiau apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad tekstas yra klaidinantis ir galėjo sukelti ieškovui sutarties nutraukimo įspūdį. Nesant šalių susitarimo dėl atsiskaitymo tvarkos atsakovė, remdamasi LR CK 6.344 str. 4 d., turėjo teisę reikalauti atsiskaitymo pagrindinės sutarties sudarymo dieną, tačiau ji negalėjo vienašališkai nustatyti ankstesnės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos ir prisiimti teisę parduoti sutarties dalyką kitam asmeniui. Ieškovas gi, savo ruoštu, neturėjo teisės, pažeisdamas paminėtą LR CK 6.344 str. 4 d., reikalauti kainos sumokėjimo išdėstymo. Jis galėjo priminti atsakovei preliminariosios sutarties trukmę ir siūlyti pagrindinę sutartį sudaryti bet kuriuo momentu iki 2006 m. rugsėjo 26 d., tačiau to nepadarė, o kreipėsi į teismą dėl sumokėtos 30 000 Lt sumos priteisimo. Esant tokioms aplinkybėms pagrįsta išvada, kad ir ieškovas, ir atsakovė nebuvo tiek rūpestingi ar apdairūs, kiek tai buvo būtina pagrindinės sutarties sudarymui (LR CK 6.246 str. 3 d.), nesielgė protingai ir teisingai (LR CK 6.4 str.), nesistengė bendradarbiauti su kita šalimi (LR CK 6.38 str. 3 d.). Teismo išvada, kad pagrindinė prievolė nebuvo sudaryta dėl lygiavertės abiejų šalių kaltės, pagrįsta. Skolininko kaltė yra preziumuojama (LR CK 6.248 str. 1 d.), t.y. skolininkas (atsakovas) privalo įrodyti, kad jo kaltės nėra. Tačiau ši taisyklė nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje savo kaltės nebuvimą privalo įrodyti tik pardavėja, kadangi ji dalyvauja kaip atsakovė, arba tik ieškovas vien todėl, kad atsakovė nutarė jį esant kaltu ir negrąžina preliminariosios sutarties sudarymo metu gautos pinigų sumos. Kadangi pagal LR CK 6.165 str. 4 d. nuostatas kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo gali būti bet kuri preliminariosios sutarties šalis, šioje byloje abu dalyvaujantys asmenys turėjo įrodyti savo kaltės nebuvimą. Kaip matyti iš aptartų bylos aplinkybių, nė vienai šaliai tokių aplinkybių įrodyti nepavyko.
Esant priešpriešiniams šalių įsipareigojimams ir vienodai kaltei, apylinkės teismas pagrįstai taikė LR CK 6.259 str. 1 d., reglamentuojančią skolininko atsakomybės sumažinimą arba atleidimą nuo jos. LR CK 165 str. piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai nenumatyti. Tačiau įstatymas nedraudžia susitarti dėl prievolės užtikrinimo nustatant netesybas (baudą) arba nustatyti iš anksto aptartų nuostolių atlyginimą. Nagrinėjamu atveju preliminariojoje sutartyje šalys sulygo dėl netesybų kaip baudos: jei sudaryti pagrindinę sutartį atsisakys pardavėjas (atsakovė), ji įsipareigojo grąžinti pirminę įmoką ir sumokėti 30 000 Lt baudą (sutarties V.1 p.), o jei pirkėjas (ieškovas) – sumokėta pirminė įmoka (30 000 Lt) lieka pardavėjui kaip bauda (sutarties V.2 p.). Tokiu būdu šalys susitarė dėl vienodo dydžio netesybų viena kitos atžvilgiu. Vadinasi pritaikius LR CK 6.259 str. 1 d. abi šalys atleidžiamos nuo vienodų netesybų viena kitai mokėjimo. Todėl atsakovė neįgyja teisės į baudą - pagal preliminariąją sutartį gautą 30 000 Lt sumą. Pagal preliminariosios sutarties IV.2 p. ši suma turėjo būti įskaityta į žemės sklypo pardavimo kainą. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, atsakovei perduota 30 000 Lt suma tapo jos be pagrindo įgytas turtas (LR CK 6.237 str. 1, 2 d), kurį pirmosios instancijos teismas teisėtai priteisė (grąžino) ieškovui.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) numatytų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Netenkinant atsakovės apeliacinio skundo iš jos ieškovui priteisiamos pastarojo atstovavimo išlaidos, turėtos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Įvertinant bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme apimtį, trukmę bei sudėtingumą, prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažinama iki 700 Lt (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės V. B. ieškovui A. K. priteisti 700 Lt (septynis šimtus litų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.