Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-01-28 · Administracinė byla Nr. eI2-4757-596/2026

Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-01-28
Bylos Nr.
eI2-4757-596/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06567-2025-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Dovydas Raišutis
Administracinė byla Nr. eI2-4757-596/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06567-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 28 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjai ir jos atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,atsakovo atstovui Kristupui Baubliui,vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas arba Departamentas) 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Paaiškina, kad ji 2025 m. rugsėjo 25 d. pateikė atsakovui prašymą panaikinti/ištrinti jos vardą iš Šengeno informacinės sistemos (toliau – ir SIS), tačiau skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė atsisakyti atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes: 1) nenustatyta, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; 2) nenustatyta, kad asmuo turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą.

Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendimas turi būti panaikintas, nes yra neproporcingas, jame nenurodytos visos jai gresiančios pasekmės ir apribojimai, ji nesitikėjo, kad gali būti priimtas toks Sprendimas, kadangi dar net neturėjo išduoto leidimo gyventi Lietuvoje bei atkreipia dėmesį į įsiteisėjusius teismų sprendimus administracinėse bylose, kuriose aiškiai nurodyta, kad atsakovo priimti sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvą ar Šengeno zoną yra nepagrįsti.

Atkreipia dėmesį, kad jai atvykus į Lietuvą ieškoti darbo, ją priėmė, bet iš karto atleido MB „(duomenys neskelbtini)“, jai nebuvo mokamas atlyginimas ir ji nebuvo tinkamai įdarbinta, dėl to leidimas laikinai gyventi buvo neišduotas, nors minėta bendrija nesusijusi su ja, kaip fiziniu asmeniu. Gavusi dokumentus dėl išsiuntimo iš Lietuvos, ji išvyko į kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini), kur buvo ir planavo teikti dokumentus dėl leidimo gyventi išdavimo Ispanijoje, tačiau turi galiojantį SIS draudimą.

Pareiškėja cituoja Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka arba Tvarka) 50.2, 50.3.2 punktų nuostatas ir teigia, kad nesant jokio pagrindo atsakovas privalo iš šio sąrašo išbraukti jos duomenis. Pareiškėja taip pat cituoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ arba Įstatymas) 97 straipsnio 1 dalies, 98 (1) straipsnio 2 dalies, 133 straipsnio 5 dalies nuostatas ir teigia, kad ji jokio pažeidimo nėra padariusi, nuo pareigūnų nesislėpė, o atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise, siekdamas jos neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą E. S. šalį ir tiksliai nenurodydamas, kokiu pagrindu, todėl Sprendimas yra neteisėtas, per griežtas, prieštaraujantis UTPĮ ir viešajai tvarkai.