- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- ATP-162-557/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00012-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimo, kuriuo P. B. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 579 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimu P. B. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 579 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams už tai, kad jis 2015-12-30 apie 14.02 val. kelyje Klaipėda-Kretinga (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė), 10,50 kilometre Klaipėdos rajone, vairavo automobilį „Hyundai Lantra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,83 promilės alkoholio), tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. B. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimą pakeisti, paskirtą nuobaudą sušvelninti ir taikant ATPK 30¹ nuostatas, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 6 mėnesių. Nurodo, kad jis pripažino savo kaltę, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi bei nurodė, jog žmonai 2015 m. gruodžio 30 d. prasidėjo priepuolis dėl inkstų nepakankamumo ir jis, neturėdamas kitos išeities, nes greitoji medicinos pagalba nevežė iš Plungės į Klaipėdą, o kaimynai negalėjo padėti, nes buvo darbe, o vaikai toli gyvena, nusprendė pats žmoną vežti į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Pažymi, kad neginčija apylinkės teismo nutarimu paskirtos piniginės 579 Eur baudos, tačiau apeliacinės instancijos teismo prašo pritaikyti ATPK 30¹ str. bei paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, t. y. sumažinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą iki šešių mėnesių laikotarpio.
ATPK 30¹ str. reglamentuota, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. P. B. manymu, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jam galėtų būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali. Pažymi, kad administracinį teisės pažeidimą padarė esant specifinėms ir ekstraordinarinėms aplinkybėms. 2015 m. gruodžio 30 dieną (trečiadienį) P. B. sutuoktinę D. B., kuriai 75 metai, ištiko inkstų nepakankamumo priepuolis. Aplinkybę, kad P. B. sutuoktinė D. B. serga inkstų nepakankamumo liga ir diabetine nefropatija, pagrindžia į administracinio teisės pažeidimo bylą pateiktas 2016 m. sausio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas Medicinos dokumentų išrašas (siuntimas). Jame taip pat nurodyta, kad D. B. dėl dešinio inksto nepakankamumo yra atlikta nefrostoma (išvestas kateteris), kurį reikia keisti dėl nepraeinamumo kas 2-3 savaitės, ir tai atliekama Klaipėdos universitetinėje ligoninėje urologijos skyriuje.
Nurodo, kad 2015 m. gruodžio 30 d. D. B. ištiko inkstų nepakankamumo priepuolis, staiga pasidarė bloga ir iškilo būtinybė nedelsiant važiuoti iš Plungės, kur gyvena B., į Klaipėdos universitetinę ligoninę (atstumas nuo Plungės iki Klaipėdos yra 62 km.). P. B. pirmiausiai paskambino į Plungės greitąją medicinos pagalbą, tačiau pastaroji atsisakė vežti D. B. į Klaipėdą. P. B. bandė paprašyti kaimynų pagalbos, tačiau kadangi 2015 m. gruodžio 30 diena buvo darbo diena (trečiadienis) ir priepuolis ištiko darbo metu (apie 12-13 val.), kaimynų rasti nepavyko. B. vaikai gyvena Kretingos rajone, esančiame už keliasdešimt kilometrų nuo Plungės, todėl vaikų pagalbos prašyti buvo beprasmiška, nes, kaip minėta, į ligoninę buvo būtina vykti nedelsiant. Kadangi D. B. sveikatos būklė labai greitai blogėjo, P. B., išsigandęs dėl žmonos sveikatos ir paveiktas emocijų, negalvodamas apie teisines pasekmes, pats sėdo vairuoti automobilį. P. B. buvo vartojęs alkoholio dieną prieš (2015 m. gruodžio 29 d.), apsvaigęs nesijautė. Kai 2015 m. gruodžio 30 d. apie 14.02 val. kelyje Klaipėda - Kretinga P. B. vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, D. B. sveikatai ir gyvybei buvo kilusi grėsmė, todėl vienas iš policijos pareigūnų sustabdė pakeleivingą automobilį ir paprašė D. B. skubiai nuvežti į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Tuo tarpu P. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo visiškai neginčijo (ir neginčija), labai gailėjosi (ir gailisi), kas ir buvo pažymėta administracinio teisės pažeidimo protokole bei Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarime. P. B. dabar supranta ir suvokia, kad padarė didelę klaidą, ir kad jo sprendimas vairuoti buvo nederamas. P. B. taip pat supranta ir sutinka su tuo, kad už jo elgesį turi būti skiriama nuobauda – tiek piniginė bauda, tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Visgi, P. B. prašo teismo atsižvelgti į aukščiau nurodytas aplinkybes (kurių negalima vertinti vien kaip eilinių šeimyninių aplinkybių) ir sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 6 mėnesių.
Pabrėžia, kad jam 2016 m. liepos 30 d. sukaks 70 metų, turi 34 metų vairavimo stažą, ir per visą šį laikotarpį nėra nė vieno karto baustas už jokius kelių eismo taisyklių pažeidimus. P. B. nuoširdžiai gailisi. Visi išgyvenimai, kuriuos P. B. patyrė ir patiria nuo pat 2015 m gruodžio 30 d. iki šios dienos, jau leidžia teigti, kad administracinės atsakomybės tikslai yra pasiekti. P. B., suvokdamas, kad už padarytą pažeidimą turi atsakyti, kaip minėta, neprašo panaikinti ar sumažinti 579 Eur baudos (kuri pensinio amžiaus žmogui yra labai didelė), taip pat pripažįsta, kad neigiamos teisinės pasekmės turi pasireikšti ir kitu būdu - prarandant teisę vairuoti transporto priemones. Tačiau mano, kad įvertinus jo amžių (beveik 70 m.), jo sutuoktinės amžių (75 m.) bei sveikatos būklę, dėl kurios kas 2-3 savaites yra būtina iš Plungės važiuoti į Klaipėdos universitetinę ligoninę 62 km., atsižvelgiant į administracinės atsakomybės paskirtį, teisingumo ir protingumo principus, jam pakaktų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesių laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimybės apelianto atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
ATPK 126 str. 4 d. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir skirdamas P. B. nuobaudą, nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima pritaikyti ATPK 30¹ str. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad P. B. neblaivus (vidutinis neblaivumo laipsnis) vairavo automobilį, tuo sukėlė realią grėsmę eismo dalyviams, sau pačiam, tyčia įvykdė vieną iš sunkiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Nurodė, kad šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Pažymėjo, kad įstatymo leidėjas, įvertinęs tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, galimas pasekmes, už tokio pobūdžio pažeidimus yra numatęs griežtas sankcijas, todėl teismas neturi pagrindo pažeidėjo nurodytus kriterijus pripažinti švelninančiais atsakomybę ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ir padarė išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti P. B. paskyrus ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalaus dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam dvejų metų terminu. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.
ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, be abejonės atsižvelgė į P. B. skunde nurodomas aplinkybes, kad pažeidėjas yra garbingo 70 metų amžiaus, turi 34 metų vairavimo stažą ir nėra nė karto baustas, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Kita vertus, vien senyvas pažeidėjo amžius ar poreikis rūpintis sergančia sutuoktine negali būti laikomas pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažeidėjo ar jo artimųjų sveikata ar asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. P. B., nors ir žinojo, kad teisė vairuoti jam reikalinga rūpinantis savo žmonos sveikata, dėl sveikatos problemų reguliariai (kas 2-3 savaites) ją vežant į Klaipėdoje esančią ligoninę, tačiau nepaisydamas to, girtavo ir sėdo neblaivus už vairo. Pažymėtina, jog nors P. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2015 m. gruodžio 30 d. jis nesijautė išgėręs, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu P. B. nurodė, kad jis iš vakaro gėrė, ir 2015 m. gruodžio 30 d. vis dar jautėsi apgirtęs, tačiau vis tiek sėdo už vairo. Taigi apeliantas sąmoningai, suprasdamas, kad gėrė alkoholinius gėrimus ir jausdamasis neblaivus (jo neblaivumas siekė net 1,83 prom. Ir daugiau kaip keturis kartus viršijo maksimalią leistiną normą), tai ignoruodamas ėmėsi vairuoti.
Apeliantas tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad būdamas neblaivus vairavo esant būtinybei – jis į ligoninę vežė savo sunegalavusią žmoną, o apeliaciniame skunde nurodė, kad taip elgėsi todėl, kad greitoji medicinos pagalba atsisakė vežti D. B. į Klaipėdą, kaimynai dirbo, o vaikai gyvena Kretingos rajone, esančiame už keliasdešimt kilometrų nuo Plungės, todėl vaikų pagalbos prašyti buvo beprasmiška. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų (be subjektyvaus pažeidėjo ir jo žmonos vertinimo), kad įvykio dieną būtų kilęs realus pavojus D. B. sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad P. B. iš tiesų 2015-12-30 bandė iškviesti greitąją medicinos pagalbą (GMP) savo žmonai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V-1004 patvirtinto “Greitosios medicinos pagalbos iškvietimų įvertinimo ir greitosios medicinos pagalbos brigados siuntimo į iškvietimo vietą tvarkos aprašo” 13 p. įtvirtinta, kad GMP dispečeris, gavęs pagalbos prašymą tiesiogiai iš skambinančio asmens arba BPC operatoriaus pranešimą dėl GMP paslaugų, pagal pirminę pranešėjo informaciją turi įvertinti, kuriai reagavimo kategorijai priskirtinas iškvietimas, o 15 p. I p. p. nurodyta, kad kai kreipiamasi dėl neatidėliotinos greitosios medicinos pagalbos poreikio, GMP brigada siunčiama iš karto kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 min. nuo iškvietimo. Taigi tuo atveju, jei D. B. iš tiesų buvo prasidėjęs inkstų nepakankamumo priepuolis ir užsikišus kateteriui buvo kilusi reali grėsmė jos sveikatai ar net gyvybei, GPM būtų privalėjusi nedelsiant reaguoti į iškvietimą. Kita vertus, minėto tvarkos aprašo 15 p. II 1.3 p. p. nurodyta, kad net ir tuo atveju, kai paciento sveikatos būklė nėra pavojinga gyvybei ir kai būtinoji medicinos pagalba nereikalinga, tačiau pacientas arba artimieji kategoriškai reikalauja atvykti, GMP brigada gali būti siunčiama per 30 min. nuo iškvietimo užregistravimo. Iš išvardinto matyti, jog arba P. B. nekvietė greitosios pagalbos ar kategoriškai nereikalavo jos atvykimo, arba D. B. nebuvo prasidėjęs ūmus priepuolis, reikalavęs skubaus pagalbos suteikimo, ir P. B. vežė D. B. eiliniam planiniam kateterio pakeitimui, nusprendęs pats, būdamas neblaivus, sėsti už automobilio vairo. Tuo pačiu pastebėtina, kad tuo atveju, jei dėl užsikišusio kateterio D. B. būtų kilęs realus pavojus, į gydymo įstaigą atvykusi moteris būtų nedelsiant hospitalizuota ar jai būtų suteikta skubi medicininė pagalba, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jokių duomenų iš Klaipėdos universitetinės ligoninės apie ūminį D. B. sveikatos pablogėjimą nepateikė - byloje yra tik UAB „Plungės sveikatos centro“ medicinos dokumentų išrašas apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žmonos lėtines ligas ir apie būtinybę dėl inksto nepakankamumo kas 2-3 savaites keisti į išorę išvestą kateterį (b. l. 15), iš kurio negalima daryti jokios išvados dėl 2015-12-30 egzistavusio ūmaus sveikatos pablogėjimo.
Dar daugiau abejonių apelianto deklaruojamu skubėjimu į ligoninę esant ūmiam žmonos susirgimui kelia P. B. sprendimas žmoną vežti iš Plungės miesto į Klaipėdą. Remiantis internetu prieinamomis duomenų bazėmis (www.maps.lt ir www.maps.google.com) matyti, kad vos 1,2 km atstumu nuo P. B. namų ((duomenys neskelbtini), Plungė) yra Plungės savivaldybės ligoninė ((duomenys neskelbtini), Plungė), į kurią nugabenus sunegalavusią žmoną jai be jokios abejonės būtų suteikta pirminė pagalba arba, kvalifikuotai įvertinus pacientės būklę, būtų pasirūpinta pacientės pristatymu GMP automobiliu į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Be to, vertinant susiklosčiusią situaciją matyti, kad be vairavimo automobilį būnant neblaiviam, siekiant D. B. nugabenti būtent į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje buvo atliekamos jos planinės procedūros, P. B. turėjo kitų alternatyvų – vos 2,4 km (remiantis internetu prieinama duomenų baze www.maps.google.com) nuo apelianto namų yra Plungės autobusų stotis, o šalia jos yra ir Plungės traukinių stotis, iš kur kiekvieną dieną įvairiu paros metu vyksta tarpmiestinis susisiekimas su Klaipėdos miestu. Be to, P. B., matydamas, jo teigimu, kritinę žmonos situaciją, galėjo pasinaudoti ir taksi paslaugomis, tačiau šiuo atveju, nepaisydamas tokių veiksmų pavojingumo ir egzistavusių saugių alternatyvų, nusprendė rizikuoti ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pats sėdo už automobilio vairo. Taip pat pastebėtina, kad skunde nurodyta, jog B. vaikai gyvena Kretingos rajone, esančiame už keliasdešimt kilometrų nuo Plungės, todėl P. B. nusprendė, kad vaikų pagalbos prašyti buvo beprasmiška, nors iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 8) matyti, kad P. B. iš Plungės į Klaipėdą važiavo pro Kretingą, iš kur D. B. toliau galėjo vežti jų vaikai, tačiau ir šio, sąlyginai saugesnio elgesio varianto nepasirinkęs P. B. nusprendė tęsti savo kelionę, važiuodamas į Klaipėdos miestą, kuriame itin intensyvus transporto eismas, taip dar labiau didindamas savo veikos pavojingumą. P. B. privalėjo iš anksto numatyti tokio neatsakingo ir lengvabūdiško savo veikimo neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas – sunkesnis susisiekimas su gydymo įstaigomis – nelaikytinas aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą skirti jam švelnesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą.
Apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo P. B. trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas bus trumpinamas, šis tikslas nebus pasiektas, nes P. B., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam paskirta minimali bauda ir minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Taigi dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas neatitiktų ATPK 20 str. įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Kartu nagrinėjamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl apelianto argumentai, susiję su teisės vairuoti reikalingumu rūpinantis jo žmonos sveikata (D. B. planinėms procedūromis į Klaipėdos universitetinę ligoninę gali nuvykti ne tik vežama vyro, tačiau ir pasinaudodama viešuoju transportu ar paprašydama vaikų pagalbos), nėra ir negali būti vertinami kaip absoliutūs visas kitas aplinkybes nurungiantys duomenys, dėl kurių būtų galima švelninti jam skirtą nuobaudą. Aplinkybė, kad P. B. pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Apeliantas jau sėsdamas prie vairo neblaivus žinojo, kad teisė vairuoti jam yra labai reikalinga dėl žmonos sveikatos, suprato, kad toks jo elgesys gali nulemti specialiosios teisės praradimą, tačiau vis tiek elgėsi priešingai teisei, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. P. B. skirta minimali ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka P. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
P. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.