- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-22
- Bylos Nr.
- e2YT-32215-1101/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19501-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Pareiškėjas
- B. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje dalyvauja V. M. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja B. M. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos sutuoktinio L. M. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) 1/2 buto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priėmė pareiškėja faktiškai pradėjusi valdyti turtą.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su L. M. Būdama santuokoje, pareiškėja 1992 m. vasario 13 d. pasirašė sutartį, kuria nusipirko dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Įrašas apie pareiškėją, kaip nurodytojo buto savininkę, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Apsilankius pas notarą, pareiškėja buvo informuota, jog nežiūrint įrašo, kad buto savininke nurodyta tik ji viena, jos sutuoktinis buvo šio buto bendraturtis, todėl atitinkamai po jo mirties 1/2 buto dalis tapo palikimu ir turėjo būti priimta. Testamentų registro duomenimis po palikėjo mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, o taip pat niekas kitas, išskyrus pareiškėją, nepriėmė po palikėjo mirties likusio palikimo pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėja pažymėjo, kad po palikėjo mirties, jų dukra V. M. palikimo nepriėmė ir sutinka, jog po jos tėvo mirties likusį palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėja.
3. Pareiškėja akcentavo, jog dar 1988 m. deklaravo savo gyvenamąją vietą bute ir nuo to laiko iki dabar (37 metus) gyvena tame pačiame bute. Iš karto po palikėjo mirties pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, t. y. liko gyventi visame bute, po velionio mirties likusius jo asmeninius daiktus sutvarkė – dalį susidėvėjusių ar nereikalingų daiktų išmetė, dalį pasiliko naudojimui. Pareiškėjos teigimu, ji visada mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, įsiskolinimų už butą, jo išlaikymą niekada nebuvo ir šiuo metu nėra.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą patenkinti. Nurodė, jog patvirtina pareiškime nurodytą aplinkybę, kad po tėvo mirties, ji palikimo faktiniu valdymu nepriėmė, o jį faktiniu valdymu priėmė jos motina (pareiškėja). Suinteresuotas asmuo teigia, kad po palikėjo mirties pareiškėja liko gyventi ir iki šiol gyvena pirmiau minėtame bute, kurį naudoja ir valdo kaip savo, juo rūpinasi, prižiūri, moka komunalinius mokesčius už visą butą, įsiskolinimų už butą, jo išlaikymą niekada nebuvo susidarę.
5. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja B. M. ir L. M. (miręs (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke yra įregistruota tik pareiškėja, tačiau turtas yra įgytas santuokos metu (1992 m. vasario 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 pagrindu), todėl priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise (pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė).
7. Palikimas po L. M. mirties atsirado (duomenys neskelbtini) (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 568 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, konstatuojamas tais atvejais, kai įpėdinis pradeda valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą.
8. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pareiškėjos pareiškime nurodytais duomenimis, po L. M. mirties jo sutuoktinė B. M. toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo būtu rūpinosi, mokėjo mokesčius, naudojosi vyro paliktais kilnojamaisiais daiktais. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjos paaiškinimais.
9. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po L. M. mirties priimti jo palikimą pretenduotų kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėja B. M. po sutuoktinio L. M. mirties savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėja B. M. po sutuoktinio L. M. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad ji galėtų įgyvendinti savo, kaip L. M. įpėdinės, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio L. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjai B. M. įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.