- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-23
- Bylos Nr.
- 1-846-908/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44125-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Kaltinamasis
- K. Ž., E. S.
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Advokatai
- Marius Zabita, Aldevinas Švedas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S. (E. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:
1) 2013-06-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. 2013-11-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 parų;
2) 2013-12-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val.;
3) 2014-03-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2013-12-17 nuosprendžiu, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą;
Žemesnės instancijos teismas
4) 2014-06-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2014-03-19 nuosprendžiu, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 24 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bei tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. 2015-04-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
5) 2015 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu 20 parų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityta 2013 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės atlikta dalis;
6) 2016 m. sausio 21 d. Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 302 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. paleistas lygtinai, 2017 m. sausio 26 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;
7) 2019-05-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. balandžio 26 d., 12.30 val., iki 2017 m. balandžio 27 d., 15.15 val., t. y. 2 paros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 75 str. 2 d. 7 p.); 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.); 4) neturėti ir neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 11 p.),
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas:
1. 2012-12-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas, 12 mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., bei tęsti mokslus;
2. 2013-01-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas, 12 mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., bei tęsti mokslus;
3. 2013-09-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas, 12 mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslus, nekeisti gyvenamosios vietos;
4. 2014-02-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos) ir 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – paskirta 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas, 12 mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslus, nekeisti gyvenamosios vietos.
5. 2014-03-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas, 12 mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslus, nekeisti gyvenamosios vietos.
6. 2014-06-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 9 mėnesiams ir 12 MGL (1560 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas, 24 mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslus arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
7. 2015-12-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu) paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2016-03-15 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeista 2015-12-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams bei 12 MGL (452 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą ir įpareigojant mokytis arba dirbti, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose. 2017-09-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
jis, veikdamas kartu su K. Ž., 2017-07-30, apie 2 val., viešoje vietoje, t. y. prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bėgdami su K. Ž. pasivijo M. G., jis (E. S.) pargriovė M. G. ant žemės, tada abu bendrais veiksmais spyrė kojomis ne mažiau 6 kartų M. G. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei nukentėjusiajam M. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės alkūnės odos nubrozdinimais.
Šiais veiksmais E. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
K. Ž. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent
jis, veikdamas kartu su E. S., 2017-07-30, 2 val., viešoje vietoje, t. y. prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bėgdami su E. S. pasivijo M. G. ir, pastarąjį E. S. pargriovus ant žemės, abu bendrais veiksmais skyrė kojomis ne mažiau 6 kartų M. G. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės alkūnės odos nubrozdinimais.
Po to, jis (K. Ž.), nukentėjusiajam M. G. sėdint ant suoliuko, iš chuliganiškų paskatų koja spyrė nukentėjusiajam į veidą, tokiais savo veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosikaulių lūžiu, viršutinio 1-o iš kairės, apatinių 1-o ir 2-o iš kairės, apatinio 1-o dešinės dantų vainikų nuskėlimais.
Šiais veiksmais K. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, buvo penkiese. Su dviračiais atvažiavo du vaikinai. Norėjo susipažinti, paprašė pridegti cigaretę. Atvažiavę vaikinai pradėjo bendrauti su merginomis. D. paprašė pasivažinėti su dviračiu. M. leidus, ji išvažiavo pasivažinėti su M. draugu. Matė, kaip M. pasitiko privažiuojančią D. Apie ką jie kalbėjo, negirdėjo. M. čiupo dviratį ir pradėjo bėgti. Kadangi jis pargriovė merginą nuo dviračio ant žemės, jis (E. S.) pasakė, kad reikia M. sulaikyti ir pradėjo jį vytis. M. dviratį varėsi, bėgo vinguriuodamas, M. pagavo skvere, už kokių 20 m. M. pasuko į šoną, tada jį čiupo ir su dviračiu pargriuvo. Kadangi buvo slidu, šlapia, todėl jis M. ir pastūmė. Pargriuvus dviratis buvo šalia, tačiau iš kokios pusės neatsimena. Kojomis M. nemušė. M. gulėjo ant pilvo, veidu į žemę, o jis gulėjo prie M. galvos. Užgulęs M. nelaikė. Matė, kad K. vejasi M. Po to iš galo pribėgo K. ir smūgiavo M. kojomis, kad šis atsiprašytų. Dviratis netrukdė K. pribėgti prie nukentėjusiojo. Jis pats tuo metu stojosi nuo žemės. Kol stojosi, K. smūgiavo M. ir tai truko gal apie 10 sekundžių. Jis stojosi ilgai. K. jis nieko nesakė. K. pats liovėsi spardyti M. Jie nuėjo prie panelių. Einant nukentėjusiajam nieko nesakė. Atėjus prie panelių, M. merginos atsiprašinėjo, tada K. spyrė M. į veidą ir pasakė „Eik iš čia“. Jis norėjo iškviesti policijos pareigūnus ir išsiaiškinti, kodėl taip nutiko (t. 3, b. l. 128-131).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. Ž. nurodė, kad 2017 m. liepos 30 d. su E. S. ir kitais pažįstamais buvo (duomenys neskelbtini). Parkelyje prie (duomenys neskelbtini) sėdėjo ir rūkė. Buvo truputį išgėrę. Su dviračiu privažiavo M. su draugu. Paprašė prisidegti. M. paklausė, ar gali susipažinti su merginomis. Jis mandagiai pasakė, kad patys bendrauja su merginomis. Jo (K. Ž.) mergina D. paprašė M. leisti pasivažinėti dviračiu ir išvažiavo. Jis savo panelei važiuoti dviračiu nedraudė. Vienas iš vaikinų ėmė kalbinti K., kuri yra E. panelė, norėjo susipažinti. Jį (K. Ž.) tai sunervino. Pasakė, kad jie negali prie jų prisijungti. Išsivystė ginčas. Vienas iš vaikinų ėmė šalintis su dviračiu. Atsistojęs pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiuoju. M. pradėjo šalintis ir tuo metu privažiavo jo draugas. Išgirdo, kad mergina nukrito nuo dviračio. Paties kritimo fakto nematė. E. sakė, kad M. griebė už dviračio. M. pradėjo šalintis. Merginos veidas buvo nubrozdintas, ji gulėjo ant šono nukritusi nuo dviračio. E. bėgo paskui M., o jis (K. Ž.) iš paskos. E. čiupo M. rankas ir jie kartu nugriuvo ant žemės. Visas veiksmas vyko parkelyje, prie (duomenys neskelbtini). Nematė, ar E. S. ką nors darė M. Jis pribėgęs spyrė gulinčiam M. Kojomis sudavė 4-5 smūgius, tai truko apie 15-20 sekundžių. E. S. dėl tokio jo elgesio nieko nesakė. M. pasakė eiti ir atsiprašyti merginos. Buvo piktas, kad M. sužalojo merginą. Grįžus prie suoliuko, M. liepė merginos atsiprašyti. M. merginą apsikabino, pradėjo atsiprašinėti. Apkabinimas jį sunervino, jis pradėjo pavydėti ir spyrė M. į veidą. Kadangi buvo vakaras, aplinkui daug žmonių nebuvo. Gailisi dėl tokio savo elgesio ir nukentėjusiojo atsiprašo. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu (t. 3, b. l. 126-128).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. G. parodė, kad su draugu K. K. nusprendė pasivažinėti dviračiais. Važiavo link (duomenys neskelbtini). Vienu metu jų keliai išsiskyrė: K. K., išgirdęs šaukiant savo vardą, sustojo prie žmonių, sėdėjusių ant suoliuko, o nukentėjusysis privažiavo prie suoliuko iš kitos pusės. Bendravimas prie suoliuko vyko apie 15 min., o smūgius jam sudavė prie takelio, kuris veda į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jiems sustojus prie kompanijos su jais bendravo draugiškai. Jiedu su draugu prisėdo ant suolo. Dvi merginos gėrė alkoholinius gėrimus. K. K. pradėjo bendrauti su merginomis. Jam (nukentėjusiajam) buvo nejauku, nes žmonės buvo nepažįstami, jis nelabai norėjo bendrauti. Jis sėdėjo ant suoliuko krašto. Viena iš merginų jo paprašė leisti pasivažinėti dviračiu. Pirmą kartą leido jai pasivažinėti. Jai sugrįžus, K. Ž. paprašė leisti pasivažinėti dviračiu. Vaikinas buvo su šlepetėmis, o dviračio pedalai metaliniai, todėl nukentėjusysis pagalvojo, kad jam skaudės kojas, minant metalinius pedalus. Jis K. Ž. neleido važiuoti dviračiu, nes manė, kad pastarasis gali negrįžti, tačiau šis vis tiek atsisėdo ant dviračio basas ir nuvažiavo. K. K. daugiau bendravo su kompanija, o jis (nukentėjusysis) tuo metu buvo nuošalyje, su merginomis neflirtavo, iš viso nelabai ten norėjo būti. Visi sėdėjo ant suoliuko, o merginos gėrė, sėdėdamos ant žemės. Grįžęs K. Ž. atsisėdo ant suoliuko, o dviratis stovėjo kiek toliau. D. vėl paprašė pasivažinėti dviračiu. Jis (nukentėjusysis) jai neleido, nes mergina buvo išgėrusi. Jos draugai taip pat jai neleido važiuoti, tačiau ji vis tiek paėmė dviratį ir nuvažiavo. Tada K. Ž. ėmė elgtis agresyviai, keiktis. Jam nepatiko judviejų su draugu kompanija. Iš pradžių, kai tik jie prisijungė, K. Ž. taip nesielgė, tačiau jam nusibodo, kad draugas bendravo su merginomis. D. be leidimo paėmė dviratį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), o jis (nukentėjusysis) liko laukti, kol mergina grįš su dviračiu. Tada K. Ž. pradėjo eiti link jo, darydamas judesius su koja į jo pusę. Jis (nukentėjusysis) traukėsi, palaikydamas atstumą. Tada K. Ž. jį pradėjo stumti nuo suoliuko. Jis išsigando ir pradėjo ristele bėgti į tą pusę, į kurią jau buvo nuvažiavęs jo draugas. Ką tuo metu veikė E. S., nežino, nes visą dėmesį sutelkė į K. Ž.. Jis bėgo į tą pusę, į kurią nuvažiavo K. K., iš ten atvažiavo D. Jis (nukentėjusysis) pradėjo iš tolo šaukti, kad ji sustotų. Šaukė iš 10-15 m atstumo. D. privažiuojant pamanė, kad ji pravažiuos pro šalį ir jis neatgaus dviračio, šis bus pasisavintas, todėl bandė rankomis ją sustabdyti, kad nepravažiuotų. D. bandė jį apvažiuoti. Jiedu susitrenkė vienas į kitą. Ji nukrito nuo dviračio ant žemės. Jis pakėlė dviratį – buvo nukritusi grandinė. Tada vaikinai ėmė bėgti link jo. Pirmas bėgo K. Ž., po to E. S.. Matė, kaip jiedu atbėga, nes švietė žibintai. Jis metė dviratį. Jautė, kad vienas vaikinas artėja ir jį pagaus. Jis suklaidino K. Ž., staiga ėmęs bėgti į kitą pusę, K. Ž. nugriuvo ant žolės, tačiau iš priekio prie jo pribėgo E. S.. K. Ž. atsikėlė ir taip pat pribėgo prie jo. Mano, kad kaltinamieji prie jo buvo abu, nes buvo mušamas iš skirtingų pusių. Jį spardė kažkiek laiko. Jam atsikėlus, sakė: „einam su manimi“. Kuris iš vaikinų tai sakė, nežino. Daugiausiai iniciatyvos rodė K. Ž.. E. S. vijosi tam, kad padėtų K. Ž.. E. S. jį pagavo pirmas ir parvertė ant žemės. Pradėjo spardyti. Kiek kartų spyrė, neatsimena. Apie 10 kartų spyrė. Negalėjo tyrėjai pasakyti tikslaus smūgių skaičiaus. Smūgiavo į įvairias kūno vietas. Buvo užsidengęs galvą, gulėjo ant šono susirietęs, todėl į pilvą smūgių negavo, nebent į šonus. Smūgiavo du žmones. Smūgiai buvo iš skirtingų pusių. Smūgius gavo į priekį, galvą ir nugarą. Į veidą smūgių negavo, tik į pakaušį, kojas. Dar ir atsistojus, jam smūgiavo. Spardydami vaikinai nesikalbėjo. Kai liovėsi spardyti, jis pamatė, kad vaikinai stovi dviese jam iš šonų. Jie jį pakėlė ir liepė eiti atsiprašyti merginos. Jie ėjo jam iš šonų, padėję rankas jam ant pačių, nes pačiam buvo sunku eiti. Po tokių veiksmų jis norėjo išspręsti konfliktą paprasčiausiu būdu. Priėjo prie suoliuko, kur sėdėjo D. K. Ž. griežtai liepė atsiklaupti ir atsipašyti merginos. Jis atsisėdo šalia jos, nes buvo stipriai apspardytas. Atsisėdęs šalia pradėjo atsiprašinėti. Neprisimena, ar D. buvo sužalota. Ji sėdėjo ant suoliuko, užsidengusi galvą ir nelabai reagavo į atsiprašymą. Kol atsiprašinėjo K. Ž. griežtai liepė klauptis. K. Ž. neapsikentęs spyrė jam į veidą. Pajuto, kad nuskilo dantis, iš nosies bėga kraujas. Jie nusuko į kairę pusę ir pasišalino, palikdami jį vieną. Paėmęs dviratį nuėjo į (duomenys neskelbtini) pradžią, ten sutiktų žmonių, paprašė iškviesti policiją. Jis nepamena, ar įvykio metu toje vietoje vaikščiojo praeiviai. Civilinio ieškinio sumos dėl operacijos, nurodytos ieškinyje ir pažymoje, skiriasi, nes iš pradžių buvo remtasi interneto duomenimis, o vėliau mažesnę konkrečią sumą nurodė gydytojas. Operacija iki šiol nepadaryta, nes neturi pinigų. Nemokamai gal ir galima kreiptis dėl operacijos, tačiau jis girdėjo, kad tai sudėtinga operacija, nes reikia atstatyti nosikaulio kampą, todėl kreipėsi į specialistą. Jaučia pasunkėjusį kvėpavimą vienoje nosies pusėje. Daktaras nustatė, kad po lūžio pasislinkęs kaulas. Jo išvaizda pasikeitė. Jis taisėsi 4 dantis, kiekvieną už 60 Eur. Sumokėjo 120 Eur. Nori patikslinti civilinį ieškinį: prašo atlyginti 500 Eur neturtinės žalos, 2800 Eur turtinės žalos už operaciją ir 228 Eur už dantų taisymą. Iki šiol nė vienas kaltinamasis jam žalos neatlygino. Įtampa tarp jo ir K. Ž. kilo dar iki D. nukritimo (T. 4, b. l. 18-20).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. Ž. – S. parodė, ji yra E. S. žmona. Visų įvykio detalių tiksliai neatsimena. Ji, E., K., D. ir A. sėdėjo parke ir gėrė. Prie jų su dviračiais privažiavo du vaikinai ir atsisėdo ant suoliuko. D. paklausė vieno iš vaikinų ar gali paimti dviratį ir juo pasivažinėti. D. paėmė dviratį ir nuvažiavo. Po 5 min, grįžus D., ją kažkas patraukė už dviračio rankenos, ji nukrito nuo dviračio ir susižalojo ranką ar kelį. K. nusivijo vieną iš vaikinų. Ką darė E. ji nematė. Smurto ji nematė. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 81), liudytoja juos patvirtino ir papildomai parodė, kad neatsimena ar visi gėrė alkoholį. Tarp atvykusių vaikinų ir jų jokio pokalbio nebuvo. Sėdint ant suoliuko bendravimas vyko draugiškai, jokios įtampos nebuvo. A. D. paėmė ant nugaros. E. ir K. nuėjo nukentėjusiajam iš paskos. Kas toliau vyko ji nematė. Liudytoja atsakė į proceso dalyvių klausimus (t. 3, b. l. 156-157).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. K. parodė, kad M. yra jo draugas. Vakare, esant šiltam orui, jie važinėjo dviračiais. Važinėjant užgirdo savo vardą. Privažiavus arčiau sugalvojo paprašyti cigaretės. Kompanijoje buvo 3 vaikinai ir 2 merginos. Jie gėrė alkoholinius gėrimus, pradėjo bendrauti. Su kuria mergina bendravo, neatsimena. Vėliau D. paprašė M. leisti pavažinėti dviračiu. Jo (K. K.) dviračio neprašė. M. leidus, ji išvažiavo, jis liko su kompanija. Jokių pretenzijų nebuvo, buvo draugiškas pokalbis. D. parvažiavus, vienas iš vaikinų paprašė dviračio, tačiau M. neleido. Po truputį bendravimas keitėsi. Prie merginų jie nepriekabiavo. Vaikinui sugrįžus, D. vėl paėmė dviratį, tačiau M. buvo nusiteikęs jai dviračio nebeduoti. Ar M. verbaliai išreiškė šį nesutikimą, jis nepamena. D. išvyko dviračiu antrą kartą. Išvykus D. vienas iš vaikinų pradėjo eskaluoti konfliktą: pradėjo elgtis agresyviai, keikėsi. Jie traukėsi. Tuo metu D. važinėjo po parkelį. Jo paties dviratis stovėjo šalia. Atsisėdus ant dviračio, tas žmogus pradėjo jį išstūminėti. Rodė, kad šalintųsi. Jis pradėjo lėtai minti. Matė, kad bėgantį M. kažkas vejasi. M. bandė D. sustabdyti. Girdėjo, kad nukrito nuo dviračio. Svetimų žmonių pagalba, jis (K. K.) iškvietė policiją. Į įvykio vietą jis grįžo po ilgesnio laiko, pasibaigus šiam įvykiui. Po konflikto jis sutiko M. M. buvo šoke, buvo kraujuotas, buvo matyti danties įskilimai, veidas purvinas, rūbai suglamžyti, sužalota nosies pertvara. M. pasakojo, kad buvo parverstas, jį spardė, prašė atsiklaupti ir atsiprašyti draugės, kurią parvertė. Atsiprašinėjant merginos, jam spyrė į veidą. M. sakė, kad jį spardė keli žmonės. Į veidą spyrė K. Ž.. Vaikinų vardus sužinojo po tyrimo. Jis pats (K. K.) matė, kaip M. nukrito nuo dviračio, smūgių nematė. Po to M. papasakojo, kad nutrūko dviračio grandinė ir negalėjo išvažiuoti. Būtų pabėgę. Nutrūkus dviračio grandinei, M. metė dviratį ir pradėjo bėgti. Iš pradžių vijosi vienas žmogus, kuris ėjo agresyviai, keikėsi. Nukritus vijosi nebe vienas vaikinas. Kaip vėliau pasakojo, mergina nukrito nuo dviračio todėl, kad važiavo greitai, o jie norėdami išvažiuoti bandė merginą sustabdyti, nesuvaldžiusi dviračio mergina krito. Grįžęs po įvykio vaikinų ir merginų nematė. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 99), liudytojas juos patvirtino ir papildomai parodė, kad važiuojant iš parko, M. nukritus ant žemės buvo tamsu. Situaciją (dėl spardymo metu buvusio žmonių kiekio) suprato iš šauksmų, žmonių siluetų. Kas ką darė, neužfiksavo. Apie veiksmus sprendė iš žmonių siluetų. Tiksliai atsimena, kad buvo du vaikinai. Tyrimo metu tyrėja paprašė pasakyti smūgių skaičių, tai daugiau buvo spėjimas. Matė žmones, girdėjo riksmus, matė smūgius. Liudytojas atsakė į proceso dalyvių klausimus (t. 3, b. l. 157-161).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. parodė, kad vakare su D., K. ir E. išėjo į pasivaikščioti miestą. Nuėjo į senamiesčio pusę, į parką. Atsisėdę ant suoliuko pradėjo bendrauti. Buvo išgėręs 200 ml, 38 laipsnių trauktinės, tačiau kas vyksta suvokė. D. su jais taip pat išgėrinėjo. Prie jų atvažiavę du vaikinai kažko paprašė ir prisijungė prie jų. Sėdint, D. vieno iš atvykusių vaikinų paprašė pavažinėti dviračiu. Vaikinui leidus, ji paėmė dviratį. D. važinėjo vieną kartą, po to antrą kartą. Kai D. išvažiavo dviračiu, K. keikdamasis rodė vaikinams agresiją. Viena iš vaikinų pasišalino, tada K. pradėjo rodyti agresiją kojomis, jomis maskatuotis. Jis pats (A. P.) žiūrėjo tuo metu į planšetę. Matė, kai vaikinas sugriebė dviratį, tačiau nežino ar liepė D. nulipti. Pagriebus už vairo, D. nukrito. Šis momentas nepatiko E. S. ir K. Ž.. K. ir E. pradėjo bėgti, vytis nukentėjusįjį. D. gulėjo ant žemės, ji ją pakėlęs nuvedė prie suoliuko. Ji negalėjo paeiti. Kartu su M. grįžo ir E., ir K.. Vaikinai nukentėjusįjį atsitempė jėga, tačiau kuris tai padarė, jam nėra žinoma. K. smogė vieną kartą, o po to tą vaikiną paleido. Po smūgio vaikinui padarytų sužalojimų nematė. Mano, kad smūgį K. sudavė koja. Ką tuo metu darė E., jam nėra žinoma. Nukentėjusysis nieko nekalbėjo. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 112), liudytojas juos patvirtino ir papildomai parodė, kad įvykis įvyko ne liepos 30 d., o 24 d. Liudytojas atsakė į proceso dalyvių klausimus (t. 3, b. l. 161-162).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji buvo kartu su K., A., E. ir K. Ji su K. gėrė. Išgėrė puse butelio „Trejos devynerios“. K. Ž. jai rodė dėmesį, tačiau tuo metu ji su juo nedraugavo. Privažiavę du vaikinai paprašė cigaretės. Vaikinai prisijungė prie jų ir atsisėdo ant suoliuko. Vienas iš vaikinų buvo vardu E. Vyko pokalbis, jokio konflikto nebuvo. Jai buvo nuobodu, todėl vieno iš atvykusių vaikinų paprašė dviračio. Šiam leidus, ji apvažiavo vieną ratą. Grįžo. Paprašius antrą kartą, vaikinui leidus, ji vėl išvažiavo dviračiu. Grįždama pamatė, kad ją stabdo dviračio savininkas. Jis ėjo link jos, rodė, kad ji sustotų. Ji važiavo greitai. Bandė apvažiuoti dviračio savininką, tačiau jis paėmė už rankenos ir ją nuvertė ant grindinio. Po to ją gulinčią ant grindinio pakėlė A. Ji nematė nei kas nukentėjusįjį vijosi, nei kas kvietė policijos pareigūnus. Neatsimena, ar dviračio savininkas jos atsiprašė. Atsimena, kad ją nešė A. ir atsisėdę ant suoliuko sėdėjo. Smūgių nematė, kadangi visą laiką sėdėjo nulenkusi galvą. Kad spyrė, girdėjo. Liudytoja atsakė į proceso dalyvių klausimus (t. 3, b. l. 162-164).
K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Jis nepažįsta jokio asmens vardu A. P.. Jis pažįsta D. V., nes pastaroji yra jo draugė, panelė, o K. Ž. yra jo panelės draugė. M. G. jis nepažįsta. 2017-07-30 naktį, po vidurnakčio apie 1 val., (duomenys neskelbtini) prie paminklo jis buvo su savo panele D. V. ir jos drauge K. Ž.. Prie jų privažiavo su dviračiais kažkokie du vyrukai, kurie paklausė, ar gali prie jų prisijungti. Jiems atsakė, kad negali, bet jo panelė paprašė vieno iš vaikinų dviračio pasivažinėti ir vaikinas jai leido. Ji nuvažiavo pasivažinėti, o kitas vaikinas priėjo prie K. ir pradėjo ją kalbinti. Jis tam vaikinui pasakė, kad mergina turi vaikiną ir jis pasitrauktų nuo jos. Tada kilo žodinis konfliktas tarp jo ir to vaikino, kuris kalbino K. Tas vaikinas užšoko ant savo dviračio ir nuvažiavo. Atsisukęs pamatė, kad kitas vaikinas, kuris davė dviračiu pavažiuoti jo panelei, sugriebė jo draugę, važiuojančią dviračiu, ir numetė ją ant žemės. Tai pamatęs pradėjo vytis vaikiną, o pastarasis, nespėjęs užlipti ant dviračio, bėgo nuo jo laikydamas dviratį rankose. Jis pribėgęs arčiau prie vaikino spyrė vaikinui per kojas ir vaikinas parkrito. Tada jis vaikinui vieną kartą su dešine koja spyrė į veidą. Nukentėjusiajam besikeliant sudavė dešinės rankos kumščiu į pilvą. Kai vaikinas atsistojo, dar kartą delnu sudavė per veidą ir padavęs vaikinui dviratį liepė važiuoti šalin. Šiam nuėjus, netrukus atvyko policija (T. 1, b. l. 144-145).
Papildomai apklaustas K. Ž. parodė, kad E. S. pargriovė M. G., tačiau nespyrė (T. 1, b. l. 160-161).
Įtariamasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. K. Ž. yra jo draugas 8 m. A. – jo pažįstamas. D. ir K. yra jo draugės. 2017-07-30, apie 24 val., penkiese, t. y. jis, K., A., D. ir K. atėjo į parkelį prie (duomenys neskelbtini). Parkelyje sėdėjo, ilsėjosi, buvo geras oras. Apie 1 val. prie jų su dviračiais privažiavo du nepažįstami vaikinai, sustojo prie jų suoliuko, pradėjo bendrauti, paprašė cigaretės. Po to D. vieno vaikino, kaip dabar jau žino, M. G. paprašė pasivažinėti dviračiu. M. D. davė dviratį ir ši išvažiavo. Tarp vaikinų ir K. įvyko kažkoks konfliktas, dėl ko konfliktas įvyko jis nežino ir vaikinai norėjo jau išeiti, K. juos varė lauk. M. norėjo paimti savo dviratį. M. draugas nuvažiavo, o M. sulaukė D. ir jai privažiuojant, čiupo už dviračio rankenos, dėl to D. nugriuvo nuo dviračio. M. paėmė savo dviratį ir pradėjo važiuoti. Jis su K. visa tai pamatę, pradėjo vytis M., jis prie M. pribėgo pirmas ir abiem savo rankomis nustūmė M. nuo dviračio. M. nukrito ant žemės. Tuo metu pribėgo K. ir 4-5 kartus koja spyrė M. Tada jis su K. pakėlė M. nuo žemės ir abu vedė prie suoliuko, kad atsiprašytų D. M. atsisėdo ant suoliuko ir atsiprašinėjo D. Tada K., stovėdamas priešais M., koja spyrė M. į veidą. Jis tuo metu stovėjo prie suoliuko ir visa tai matė. Atvažiavo policijos pareigūnai. Kas juos iškvietė, nežino. Prisipažįsta, kad M. nustūmė nuo dviračio, tačiau M. nespardė ir nemušė. M. nustūmė nuo dviračio, nes M. bėgo, nors prieš dėl M. veiksmų D. nukrito nuo dviračio ir susižeidė. Dėl savo veiksmų gailisi iš dalies. Nesigaili, kad M. nustūmė nuo dviračio, bet gailisi, kad nesulaikė K., kai pastarasis spardė M. (T. 2, b. l. 8-9).
E. S. papildomos apklausos metu parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą jis susipažino, suprato, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Išsamius parodymus davė ankstesnių apklausų metu, lieka prie savo duotų parodymų, papildymų neturi. Prisipažįstu, kad tai jis pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, tačiau neprisipažįsta, kad spardė kojomis. Jam pargriovus ant žemės, nukentėjusiajam ne mažiau tris kartus spyrė K. Ž., po to K. Ž. nukentėjusiajam, kai pastarasis sėdėjo ant suoliuko, koja spyrė į veidą. Nuoširdžiai gailisi (T. 1, b. l. 29).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. G. apklausos metu parodė, kad 2017-07-30, apie 2 val., su draugu K. K. važiavo dviračiais pro (duomenys neskelbtini), link netoliese esančio parkelio. Įvažiavę į parkelį K. K. sustojo prie vieno suoliuko, ant kurio sėdėjo 5 žmonės. Jis buvo toliau nuo K. K., tačiau pamatęs, kad draugas sustojo prie minėtos kompanijos, ir jis privažiavo prie jų. Kompanijoje buvo trys vaikinai ir dvi neblaivios merginos. Iš pradžių jie buvo draugiški, merginos tiesė rankas susipažinti savo iniciatyva. Jis su K. K. pasidėjo dviračius šalia savęs ir atsisėdo prie šalia ant suolelio sėdėjusių 3 vaikinų. K. K. pradėjo bendrauti su viena iš merginų. Kita mergina paprašė jo pasivažinėti su dviračiu, jis leido. Mergina pasiėmė dviratį ir išvažiavo, kur ji važinėjo nematė. Ji važinėjo apie 5 min. Kai mergina grįžo, tada vienas iš vaikinų paprašė pasivažinėti su jo dviračiu. Jis vaikinui neleido važinėtis su jo dviračiu, bet šis vis tiek be jo leidimo paėmė jo dviratį ir išvažiavo 5 min. Grįžus vaikinui, prieš tai važiavusi mergina vėl norėjo pasivažinėti. Jis jai neleido, bet ji paėmė dviratį be jo leidimo ir išvažiavo. Liko keturiese. Vienas iš vaikinų pasakė, kad pastarajam nepatinka jų kompanija ir liepė išeiti. K. K. atsisėdo ant savo dviračio ir išvažiavo. Jis pasakė vaikinui, kad palauks merginos, kuri yra išvažiavusi su jo dviračiu. Vaikinas nesutiko su tuo. Tada vaikinas atsistojo nuo suoliuko ir ėjo link jo rodydamas kovinius veiksmus. Jis pasitraukė nuo vaikino. Išsigando, kad jo gyvybei ir turtui gresia pavojus, todėl pradėjo bėgti link nuvažiuojančio K. K.. Pamatė, kad link jo važiuoja mergina su jo dviračiu. Atsistojo vidury kelio ir šaukė merginai, kad ši sustotų ir atiduotų jo dviratį, tačiau mergina nelėtino greičio. Mergina, būdama neblaivi, nesugebėjo jo apvažiuoti ir kliudydama jo plaštaką, pargriuvo. Du vaikinai, kurie sėdėjo ant suoliuko pradėjo bėgti link jo. Jis bandė pakelti savo dviratį ir nuo vaikinų pabėgti, tačiau dviratis buvo sugadintas, juo pavažiuoti nebegalėjo. Tada pradėjo bėgti. Vaikinai jį pasivijo, parvertė jį ant žemės ir pradėjo jį spardyti (apie 10 kartų), tada vaikinai jam leido atsikelti. Vaikinas, kuris pirmas jį pagavo, pradėjo reikalauti iš jo pinigų, tačiau vaikinai galiausiai nurodė, kad nueiti atsiprašyti merginos, kuri buvo nukritusi nuo jo dviračio. Jis nuėjo atsiprašyti merginos. Mergina tuo metu sėdėjo ant suoliuko, jis prisėdo šalia. Sakant atsiprašymo žodžius vienas iš vaikinų, vardu K., koja jam spyrė į veidą. Jam skaudėjo, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Dėl šio incidento prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. (T. 1, b. l. 39-40).
Nukentėjusysis M. G. papildomos apklausos metu parodė, kad papildomai nori paaiškinti, kad pirminės apklausos metu minėjo, kad vienas iš vaikinų pasakė, kad jam nepatinka jų kompanija ir eidamas link jo rodė kovinius veiksmus, tai nori pasakyti, kad tai tas pats vaikinas, kuris jam spyrė į veiką. Kiek jam žinoma, vaikino, kuris jam spyrė į veidą, vardas yra K. Be to, nori paminėti, kad link jo pradėjo bėgti du vaikinai, jis bėgo, o jie jį vijosi. Vienas vaikinas, kurio vardo jis nežino, apsikabindamas jį iš priekio, pargriovė ant žemės, po to pribėgo kitas vaikinas, kaip dabar žino, vardu K. Tada abu pradėjo jį spardyti, nuo smūgių savo galvą jis dengėsi rankomis. Negali pasakyti kiek ir kuris vaikinas jam spyrė, tačiau bendrai jam buvo spirta ne mažiau 10 kartų. Po to vaikinai pasakė, kad eiti atsiprašyti merginos, jis atsistojo. Nuėjo prie merginos ir atsisėdo ant suoliuko, ant jo sėdėjo ir mergina, kuri buvo nukritusi nuo dviračio. Jis atsiprašė merginos, žodį „atsiprašau“ sakė kelis kartus. Tada vaikinas, kurio vardas K., jam koja spyrė į veidą. Pajuto didelį skausmą, pamatė, kad iš nosies bėga kraujas (T. 1, b. l. 49-50).
Nukentėjusysis M. G. papildomos apklausos metu parodė, kad prie ankščiau duotų parodymų nori pridurti ir patikslinti, kad atpažinimo metu iš nuotraukų, jis atpažino ne tą vaikiną, kuris jį užpuolė kartu su K. Akistatos metu, pamatęs vaikiną gyvai, gali patvirtinti, kad tai tikrai tas vaikinas, kuris jam bėgant, apkabindamas jį iš kairiojo šono pargriovė ant žemės. Negali pasakyti kuris vaikinas jį spardė, negali pasakyti ar spardė abu vaikinai ar vienas, jausmas buvo toks, kad spardo du vaikinai, nes buvo spardoma į skirtingas kūno vietas, labiau tikėtina, kad spardė kojomis, o ne smūgiavo rankomis, spyrė ne mažiau 6-7 kartus. Spardomas gulėjo ant žemės susirietęs, rankomis dengėsi galvą, juto fizinį skausmą, bet tuo metu į galvą ir veidą smūgių nebuvo suduota. Po to, kai jau sėdėdamas ant suoliuko atsiprašinėjo D., K. jam koja, nepamena kuria, spyrė į veidą. Tikrai matė, kad spyrė K., o vaikinas, su kuriuo buvo akistata. Nuo K. smūgio jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies, girdėjo, kad sutraškėjo nosis, burnoje pajuto danties trupinius, pajuto labai stiprų skausmą. Negali pasakyti, ar jį spardė tas vaikinas, su kuriuo šiandien buvo akistata, tačiau jausmas buvo toks, kad yra spardomas kelių vaikinų (T. 1, b. l. 54-55).
Liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. G. yra jo draugas. 2017-07-30, naktį, apie 2 val., kartu su M. G. važinėjo dviračiais ir važiavo (duomenys neskelbtini). Važiuodami išgirdo šaukiant jo vardą. Kadangi pagalvojo, kad šaukiamas yra jis, su M. privažiavo arčiau suoliuko, prie kurio buvo 5-6 žmonių kompanija. Privažiavus paaiškėjo, kad visgi buvo šaukiamas ne jis, o kitas K., kuris ir buvo toje žmonių kompanijoje. Pradėjo bendrauti su šia kompanija, jie buvo draugiški. Viena mergina iš tos kompanijos paprašė M. pasivažinėti dviračiu, M. jai dviratį davė, mergina išvažiavo pasivažinėti. Su kompanija bendravo bendromis temomis be konfliktų. Vienu metu, vienas kompanijoje buvęs vaikinas pasidarė agresyvus, reiškė nepasitenkinimą, galimai dėl to, kad jie bendravo su jų kompanijoje buvusiomis merginomis. Vaikinas juos pradėjo varyti nuo suoliuko. Kadangi nenorėjo konflikto, pradėjome eiti nuo suoliuko. Jis ėjo link dviračio, M. ėjo kartu su juo. Kadangi su M. dviračiu buvo išvažiavusi mergina, nuo suoliuko paėjus gal 15 m., M. pamatė, kad mergina grįžta su dviračiu. M. pradėjo stabdyti merginą su dviračiu. Jis nematė, kaip M. sustabdė dviratį, tačiau matė, kad mergina nukrito nuo dviračio ant žemės. M. paėmė savo dviratį ir bandė važiuoti, tačiau pavažiuoti negalėjo, nes buvo nukritusi grandinė. Pamatė, kaip du vaikinai pradėjo bėgti į jų pusę, link M. Jis tuo metu nuo M. stovėjo gal 10-15 m. atstumu. Kadangi M. nepavyko važiuoti savo dviračiu, M. metė dviratį ir pradėjo bėgti nuo tų vaikinų. Jis stovėjo ir matė, kaip du vaikinai vijosi M., M. pargriuvo ir abu vaikinai bendrai M. spyrė kojomis 8-10 kartų. Kur konkrečiai spardė negali pasakyti, spardė bendrai į M. kūną. Visa tai pamatęs jis išvažiavo ieškoti pagalbos, sutiko nepažįstamus žmones, kurie paskolino savo telefoną, su kuriuo jis paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Jo telefonas tuo metu buvo išsikrovęs. Iškvietęs policiją su dviračiu važiavo link (duomenys neskelbtini), su juo kartu ėjo du sutikę padėti žmonės, tai buvo du vyrai, kurių jis nepažįsta, jų duomenų neturi. Einant link (duomenys neskelbtini)pamatė M., M. veidas buvo sužalotas, kruvinas. Tada atvažiavo policijos pareigūnai, M. įsėdo į pareigūnų automobilį, o jis su dviračiais iš pradžių laukė M., tačiau nesulaukęs išvažiavo namo. Kitą dieną jam M. pasakojo, kad vaikinai reikalavo, jog M. atsiprašytų merginos, kuri nukrito nuo dviračio, kad M. atsiprašė, tačiau vis viena vienas vaikinas koja spyrė M. į veidą. Šio spyrio į veidą, apie kurį sužinojo iš M., jis nematė, nes kaip tik tuo metu kvietė pagalbą. Šiuos vaikinus, kurie spardė M., jis gal ir atpažintų, tačiau nėra tuo tikras (T. 1, b. l. 99-100).
Šalies argumentai
M. G. 2017 rugpjūčio 28 d. pareiškime nurodė, kad 2017 m. liepos 30 d., apie 02.00 val., parkelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), jis buvo sumuštas nepažįstamo asmens, kuris jam spyrė iš kojos į veido sritį ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 24).
2017 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad į parką galima patekti pro kelis įėjimus. Pagrindinis įėjimas yra kitapus (duomenys neskelbtini), po dešine puse. Įėjimas į parką grįstas trinkelėmis. Įėjus į parką, kairėje pusėje yra du, rudos spalvos, mediniai suolai. M. G., kai jam koja buvo spirta į nosį, sėdėjo ant pirmo suolo, esančio po dešine puse. Įvykio vieta buvo nufotografuota. Nuotraukose užfiksuota vieta, kur M. G. buvo suduoti smūgiai kojomis (t. 1, b. l. 28-33).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvadoje Nr. G 2556/2017 (01) konstatuota, jog M. G. nustatyti šie kūno sužalojimai: nosikaulių lūžis, viršutinio 1-o iš kairės, apatinių 1-s ir 2-s iš kairės, apatinio 1-o dešinės dantų vainikų nuskėlimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), iki kreipiantis medicinos pagalbos (2017-07-30). Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Šie sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kairės alkūnės odos nubrozdinimas, padarytas kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-07-30). Sužalojimai padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka. Kairės alkūnės odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas ir nugriuvus, ir minėta kūno sritimi kontaktavus su kietu paviršiumi. Įprastai kaulų lūžiai sugyja kauliniais rumbais (randais), dantų vainikų nuskėlimai įsišlifuoja, odos nubrozdinimai sugyja be pasekmių (t. 1, b.l. 59-60).
2018 m. gegužės 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog A. P., pagal bendrus veido bruožus atpažino E. S., kaip asmenį, kuris su K. Ž. vijosi nukentėjusįjį vaikiną (t. 1, b. l. 115-116).
Akistatos protokole užfiksuota suvestų į akistatą M. G. ir E. S., parodymai. E. S. parodė, kad 2017 m. liepos 30 d., apie 24 val., penkiese atėjo į parkelį prie (duomenys neskelbtini). Apie 01.00 val., prie jų su dviračiais privažiavo du vaikinai, kurie jam yra nepažįstami, jis juos matė pirmą kartą. Vaikinai sustojo prie jų suoliuko, pradėjo bendrauti, apie ką bendravo ir ko prašė neprisimena. Po to, jo pažįstama D., vaikino, kuris dabar sėdi priešais jį (M. G.), paprašė pasivažinėti dviračiu. Vaikinas davė dviratį ir D. išvažiavo. Tarp nepažįstamų vaikinų ir K. įvyko kažkoks konfliktas, dėl ko kilo konfliktas jam nėra žinoma. Jis pats į konfliktą nesivėlė. K. vaikinus varė lauk. Priešais sėdintis vaikinas sulaukė D., paėmė už dviračio rankenos, dėl ko D. nugriuvo nuo dviračio. Vaikinas paėmęs dviratį pradėjo važiuoti. Tada jis su K. pradėjo vaikiną vytis. Jis pirmas pribėgo prie vaikino ir abiem savo rankomis nustūmė jį nuo dviračio, jis nukrito ant žemės. Tuo metu pribėgo K. ir pradėjo vaikiną mušti, sudavė ne mažiau 3 kartus, gal ir daugiau, neskaičiavo. Nepamena ar mušė rankomis ar kojomis, nematė kur pataikė. Jis vaikino nemušė. Kėlė jį nuo žemės, kad šis atsistotų. Po to jis su K. pakėlė vaikiną nuo žemės, abu nuvedėme jį prie suoliuko, kad šis atsiprašytų D. Priešais sėdintis vaikinas (M. G.) atsisėdo ant suoliuko ir atsiprašinėjo D. Tada K., stovėdamas priešais M., koja spyrė M. į veidą. Jis tuo metu stovėjo prie suoliuko ir viską matė. Tada atvažiavo policijos pareigūnai. M. G. akistatos su E. S. metu parodė, kad viskas teisingai pasakyta iki tos vietos, kuomet D. nukrito nuo dviračio. M. G. parodė, kad jis bėgo nuo prieš jį sėdinčio vaikino (E. S.) ir K. Dviračiu jis nevažiavo, juo važiuoti negalėjo, kadangi buvo nukritusi dviračio grandinė. Jam bėgant E. S. apkabindamas jį iš kairiojo šono, jį pargriovė ant žemės. Jis pargriuvo. Negali pasakyti, kuris vaikinas jį spardė, ar spardė abu, ar vienas. Jausmas buvo toks, kad spardo abu. Spardoma buvo į skirtingas kūno vietas, labiau tikėtina, kad spardė kojomis, o ne smūgiavo rankomis, spyrė ne mažiau 6-7 kartus. Po to nustojo jį spardyti ir pasakė, kad keltųsi. Atsikėlus kažkuris vaikinas pasakė, kad jis jiems skolingas pinigų. Liepė nueiti ir atsiprašyti D., trise nuėjo ant suoliuko kur sėdėjo D. Jis atsisėdo šalia D. ir atsiprašinėjo, kalbėjo. E. S. su K. stovėjo priešais jį. Atsiprašinėjant D., K. jam koja spyrė į veidą. Nepamena ar spyrė dešine, ar kaire koja. Nuo šio smūgio jam pradėjo bėgti kraujas, girdėjo, kad sutraškėjo nosis, burnoje pajuto danties trupinius, pajuto labai stiprų skausmą. Vienas iš vaikinų pasakė greičiau iš čia eiti ir jie išėjo, nuėjo į kairę pusę, o jis į dešinę, link dviračio. Eidamas matė atsitiktinius žmones, kuriu paprašė iškviesti medikus ir policiją (t. 2, b. l. 16).
Šalies argumentai
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 87,52 Eur (t. 1, b.l. 63-65).
Nukentėjusiojo T. G. civiliniu ieškiniu prašoma priteisti turtinę žalą (3500-4500 Eur būsimų išlaidų dėl nosies rekonstrukcijos, 240 Eur už 4 nuskilusių dantų atstatyma) ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (T. 3, b. l. 106).
Dr?ger Alkotest 6810 duomenys patvirtina, kad K. Ž. 2017 m. liepos 30 d., 03.39 val., nustatytas 0,15 promilių girtumas (t. 1, b. l. 136).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, o K. Ž. – BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodo nukentėjusiojo M. G., liudytojų K. K., A. P., D. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolas ir kt. byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Kaltinamasis K. Ž. prisipažino viešoje vietoje, t. y. parke prie (duomenys neskelbtini), spardęs ant žemės E. S. pargriautą M. G. į įvairias kūno vietas; taip pat prisipažino nukentėjusiajam tame pačiame parke atsiprašinėjant ant suoliuko sėdinčios D. V., koja spyręs į veidą, taip padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis akcentuoja, kad kaltinime nurodytus veiksmus padarė dėl asmeninių paskatų – norėdamas, kad nukentėjusysis atsiprašytų jo merginos, kurią M. G. prieš tai nuvertė nuo dviračio. E. S. teisme nurodė, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nepadarė, tik vijosi bėgantį nukentėjusįjį, norėdamas tiesiog jį sulaikyti ir priversti atsiprašyti draugės, tačiau jo nemušė, nelaikė, o tik slysdamas ant šlapios žolės kartu su nukentėjusiuoju nuvirto, gulėjo apie 10 sekundžių. Ar smūgius sudavė K. Ž., nematė. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. kaltę pripažino iš dalies: nurodė, kad kartu su K. Ž. vijosi M. G., jis parvertė nukentėjusįjį ant žemės, tada K. Ž. pastarajam sudavė smūgius koja. Jis pats nukentėjusiojo nemušė, tačiau smurtaujančio draugo nestabdė.
Kaltinamojo E. S. teiginius, išsakytus teisme, kad jis tik paslydo ant žemės kartu su nukentėjusiuoju ir gulėjo ant jo nugriuvęs, prieš jį nesmurtaudamas, nematydamas K. Ž. smurtinių veiksmų, teismas vertina kritiškai, nes jie nelogiški, prieštaraujantys kitiems bylos duomenims, taip pat ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad tyčia kartu su draugu vijosi nukentėjusįjį ir jį pargriovė ant žemės. Nukentėjusysis M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pakankamai išsamiai ir detaliai nurodė įvykio aplinkybes. Papasakojo, kaip kartu su draugu K. K. prisijungė prie parke ant suoliuko alkoholį vartojusios kompanijos ir iš pradžių visi bendravo draugiškai. Jis davė pasivažinėti dviračiu D. V., vėliau be jo leidimo pasivažinėti išvyko K. Ž., tuo jam sukeldamas įtarimus, kad gali būti pasisavintas jo turtas. Nukentėjusiojo teigimu, antrą kartą be leidimo su jo dviračiu išvažiavus neblaiviai D. V., K. Ž. pradėjo agresyviai elgtis jo atžvilgiu, liepdamas pasišalinti. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo K. K. parodymai patvirtina, kad K. Ž. įžūlus ir agresyvus elgesys pasireiškė dar prieš tai, kai antrą kartą pasivažinėjusi su dviračiu sugrįžo D. V.. Tai patvirtina ir liudytojo A. P., buvusio K. Ž. kompanijoje, parodymai. Teisme A. P. paaiškino, kad jo bičiulei D. išvažiavus su dviračiu, K. keikdamasis rodė vaikinams agresiją. Vienas iš vaikinų (K. K.) pasišalino, tada K. pradėjo rodyti agresiją – maskatuoti kojomis. Liudytojo A. P. teigimu, vaikinas (M. G.) sugriebė už dviračio, dėl to D. nukrito. Tai nepatiko E. S. ir K. Ž.. K. ir E. pradėjo bėgti, vytis nukentėjusįjį. Jis pakėlė merginą ir nuvedė prie suoliuko. Kartu su nukentėjusiuoju grįžo E. ir K. Vaikinai nukentėjusįjį atsitempė jėga. K. spyrė koja vieną kartą, o po to tą vaikiną paleido (T. 3, b. l. 161-162). Tai, kad K. buvo agresyvus dar iki incidento su D., ikiteisminio tyrimo metu teigė ir E. S.. Minėti įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo K. Ž. įžūlus ir agresyvus elgesys prie jo kompanijos prisijungusių asmenų atžvilgiu pasireiškė ne tada ir ne dėl to, kad nukentėjusiajam bandant sustabdyti nuo dviračio nukrito liudytoja D. V., o anksčiau. Pats K. Ž. teisme parodė, kad tik girdėjo, jog mergina nukrito nuo dviračio, tačiau paties kritimo aplinkybių, t. y. ir M. G. veiksmų nematė. Tai paneigia versiją, kad smurtinį elgesį sukėlė būtent K. Ž. merginos sužalojimas, o bendrininkų tikslas buvo nukentėjusiojo atsiprašymas. Byloje nustatyta, kad pasiviję M. G. kaltinamieji iš karto ėmė prieš jį smurtauti, ir tik po to, kai suspardytas nukentėjusysis atsistojo nuo žemės, jį vedė atsiprašyti D. V.. Tai rodo, kad pirmiausia siekta pademonstruoti savo galią, ignoruojant visuotinai priimtas elgesio taisykles. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja D. V. teisme paneigė buvusi K. Ž. mergina, to nepatvirtino ir jos bičiulis A. P. Kaltinamojo E. S. parodymus, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu nesmurtavo, paneigia nukentėjusiojo, teigusio, kad jis buvo pargriautas būtent E. S., parodymai. Nors nukentėjusysis paaiškino, kad pagriautas ant žemės nematė, kas jį spardo, tačiau nuosekliai viso proceso metu teigė, kad jautė, jog yra spardomas dviejų asmenų, nes smūgiai vienu metu buvo suduodami iš skirtingų pusių į įvairias kūno vietas. Kad E. S. tyčia vijosi ir pastūmė ant žemės M. G. patvirtino ir K. Ž., nurodydamas, kad pasivijęs nukentėjusįjį E. čiupo M. rankas ir jie nugriuvo ant žemės. Tyčia vijęsis ir pargriovęs M. G. ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir pats kaltinamasis E. S.. Liudytojas K. Jis matė, jog M. vejasi. Iš pradžių vijosi vienas žmogus, vėliau vijosi nebe vienas vaikinas. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus šio liudytojo parodymus (T. 1, b. l. 99), K. K. juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad pirmas pasišalino nuo suolelio ir maždaug iš už 10-15 m. matė, kaip du vaikinai vijosi M. Liudytojo teigimu, M. pargriuvo ir abu vaikinai bendrai M. spyrė kojomis apie 8-10 kartų. Kur konkrečiai spardė, negali pasakyti, spardė bendrai į M. kūną. Visa tai pamatęs, jis išvažiavo ieškoti pagalbos, sutiko nepažįstamus žmones, kurie paskolino savo telefoną, su kuriuo jis ir paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Liudytojas akcentavo, kad tai matė pats, o iš M. uižinojo, kad vėliau buvo ir spyris į veidą, kurio liudytojas nematė, nes kaip tik tuo metu kvietė pagalbą. Minėtas aplinkybes be nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2556/2017(01), kurioje nurodyta, kad M. G. be nosikaulių lūžio, padarytas ir kairės alkūnės odos nubrozdinimas, padarytas kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-07-30). Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas neturi pagrindo nesiremti iš esmės nuoseklius parodymus davusiais nukentėjusiuoju M. G. ir liudytojais K. K., A. P.. Nėra duomenų, kad būtų norima apkalbėti ar pakenkti E. S.. Nukentėjusysis ir liudytojai davė parodymus prisiekę, jų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja kitiems bylos duomenims ir vieni kitus papildo. Nors E. S. neigia pažeidęs viešąją tvarką, veikdamas bendrininkų grupe su K. Ž., tačiau ir pats nurodė, kad nesustabdė smurtaujančio K. Ž., nesakė jam liautis, taip pritardamas pastarojo nukentėjusio atžvilgiu vykdomam smurtui. Abiejų bendrininkų veiksmų bendrumą patvirtina aptarta bylos medžiaga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, baudžiamasis įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). Nagrinėjamu atveju iš aptartų aplinkybių matyti, kad bendrininkų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais.
Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrai veikę asmenys atsako kaip bendrininkai tiek atvejais, kai asmuo sužalojamas nuo bendrininkų smūgių visumos, tiek nuo vieno iš bendrininkų smūgių, kai nustatoma, kad bendrininkai veikė tyčia. Kaip minėta, kaltinamųjų E. S. ir K. Ž. veiksmų bendrumą patvirtina ir paties kaltinamojo E. S. pasisakymas teime, kad jis apgailestauja, jog nesustabdė smurtaujančio K. Ž., be to, ir kaltinamųjų veiksmai jau po to, kai nukentėjusysis buvo pargriautas ant žemės ir suspardytas: šiam atsistojus nuo žemės, E. S. nekvietė sumuštam jaunuoliui pagalbos, bet kartu su K. Ž. nutempė M. G. prie suoliuko. Aptartos aplinkybės, pagrindžia išvadą, kad kaltinamieji suprato bendrais veiksmais smurtaudami prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje (jį pargriaudami, spardydami), trikdantys visuomenės rimtį ir tvarką, norėjo taip elgtis, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, kurių atžvilgiu jų tyčia nebuvo apibrėžta.
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. dėl kaltininko veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, kyla baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikaltimo padarymo motyvas neturi įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, t. y. viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas ir asmeniniais motyvais, tačiau būtina nustatyti, kad veika (įžūlus, agresyvus elgesys, grasinimai, patyčios ir pan.) sukėlė padarinius – buvo sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamieji atliko viešoje vietoje, t. y. prie Katedros aikštės esančiame parke. Teismui dėl minėtos vietos priskyrimo viešajai vietai abejonių nekyla, nes tai vieta, esanti pačiame sostinės centre, bet kuriuo paros metu lankoma žmonių. Pagal teismų praktiką viešoji vieta suprantama tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra arba turi teisę lankytis bet kurie kiti asmenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos be nukentėjusiojo ir kaltinamųjų minėtoje vietoje buvo ir keletas konflikte nedalyvavusių asmenų (K. K., A. P., D. V., K. Ž.). Liudytojas K. K. patvirtino, kad buvo šokiruotas ir išgąsdintas prieš draugą pavartotos agresijos ir smurto, jis, sutrikdytas pastarojo užpuolimo, bėgo ieškoti pagalbos, kreipėsi į nepažįstamus praeivius, kurių telefonu kvietė policiją. Kaltinamųjų argumentai dėl nukentėjusiojo turėto incidento su liudytoja D. V., kuri be savininko leidimo išvyko važinėtis nukentėjusiojo dviračiu, nėra pagrindas paneigti išvadą, kad smurtu viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka – būtinieji šio nusikaltimo padariniai, tuo labiau, kad, kaip nurodė nukentėjusysis ir patvirtino liudytojai K. K. ir A. P., įžūlūs ir agresyvūs veiksmai prieš nukentėjusįjį prasidėjo dar iki incidento su šia liudytoja. Juos dar iki D. nukritimo matęs ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir E. S., tačiau, nepaisant to, draugo nesudrausmino, priešingai, kartu su K. Ž. nusivijo pasišalinti bandantį nukentėjusįjį. Dėl menkos dingsties kilęs konfliktas išsivystė į intensyvių smurtinių veiksmų atlikimą viešoje M. G. atžvilgiu. Aptartos aplinkybės atitinka BK 284 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius.
Pažymėtina ir tai, kad K. Ž. smurtas prieš nukentėjusįjį nesiliovė ir šiam atsiprašius D. V.: K. Ž., po to, kai bendrais su E. S. veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nukentėjusiajam M. G. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, nutempė M. G. prie suoliuko ir liepė atsiprašyti ten sėdinčios D. V.. Nukentėjusiajam atsiprašinėjant merginos K. Ž. M. G., sėdinčiam ant suoliuko, koja spyrė į veidą, sulaužydamas nosies kaulą, nuskeldamas kelis dantis. Tokia neadekvati kaltinamojo K. Ž. reakcija į nukentėjusiojo veiksmus – atsiprašymą – rodo, kad jis veikė, vedamas chuliganiškų paskatų. Kaip žinia, veikos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą lemia veiksmų atlikimo paskatos. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tokiam kaltinamojo tyčiniam poelgiui priežasčių nebuvo.
Įvertinus surinktus įrodymus byloje akivaizdu, kad veikdami bendrai abu kaltinamieji 2017 m. liepos 30 d., apie 2 val., viešoje vietoj, esančioje prie (duomenys neskelbtini), pasivijo besišalinantį M. G., E. S. pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, tada kaltinamieji spyrė kojomis ne mažiau 6 kartų M. G. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajam M. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės alkūnės odos nubrozdinimais, tai konstatuota specialisto išvadoje Nr. G 2556/2017(01). K. Ž. iš karto po to, kai kartu su bendrininku spardydamas nukentėjusįjį sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką (BK 284 straipsnis), nukentėjusiajam M. G. jau sėdint ant suoliuko ir atsiprašinėjant D. V., iš chuliganiškų paskatų koja spyrė į veidą, padarydamas nosikaulių lūžį, viršutinio 1-o iš kairės, apatinių 1-o ir 2-o iš kairės, apatinio 1-o dešinės dantų vainikų nuskėlimą (specialisto išvada Nr. G 2556/2017(01), t. y. K. Ž., veikdamas jau be bendrininko (pastarojo veika buvo jau pasibaigusi, nes jis, kaip matyti iš bylos medžiagos, tuo metu tiesiog pasyviai stebėjo, kaip nukentėjusysis atsiprašinėja D. V.), padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šios K. Ž. veikos nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų ir nebuvo sukelta BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismo vertinimu, situacija, kai dėl bandymo atgauti savo dviratį ir dėl to įvykusio incidento su D. V., bėgantis nukentėjusysis yra bendrininkų vejamasis, parverčiamas ant žemės ir spardomas, taip pažeidžiant viešąją rimtį ir tvarką, vėliau privedamas prie merginos, ten K. Ž. jam liepia atsiklaupusiam atsiprašyti ir, M. G. atsiprašinėjant, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtinas morales normas, jam spiria į veidą, sulaužydamas nosies kaulą ir nuskeldamas dantis, rodo, kad kaltinamasis K. Ž. smurtą prieš atsiprašinėjantį nukentėjusįjį naudojo ne dėl prieš tai įvykusio incidento su dviračiu, o norėdamas pastarąjį pažeminti, parodyti savo pranašumą, priešpastatyti save prieš kitą žmogų, pademonstruoti savo niekinamą požiūrį. Teisme ištirti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad nukentėjusysis nesunkiai buvo sužalotas ne dėl asmeninių santykių, o ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtinas morales normas, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo K. Ž. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.
Dėl bausmės skyrimo
E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo K. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad BK 284 traipsnyje numatytą nusikaltimą padarė, veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo asmenybę (nusikaltimą padarė būdamas teistas, baustas administracine tvarka, nėra duomenų apie asmens gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, augina mažametį vaiką, dirba). Įvertinęs aptartas aplinkybes, E. S. padarytą nusikalstamą veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad asmuo ne kartą teistas, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina griežčiausia sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Vis dėlto, įvertinus tai, kad ne E. S. vaidmuo nusikalstamuose veiksmuose prieš nukentėjusįjį buvo pagrindinis, bausmės dydis nustatomas mažesnis už sankcijose numatytą vidurkį.
Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nuosprendžiu paskirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Įvertinus kaltinamojo E. S. jauną amžių, į pastangas keisti gyvenimo būdą (užsiima individualia veikla, įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, turi mažametį vaiką), teismas mano, kad jo atžvilgiu realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas netaikytinas, nes šiuo metu tai prieštarautų bendriems teisingumo ir protingumo principams. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad jų visuma leidžia E. S. paskyrus bausmę, jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams šešiems mėnesiams, kartu skiriant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus: visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 75 str. 2 d. 7 p.); 2) dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje (BK 75 str. 2 d. 5 p.); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.); 4) neturėti ir neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 11 p.).
E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Skirdamas bausmę kaltinamajam K. Ž. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du nusikaltimai – nesunkus ir apysunkis), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę (nusikaltimą padarė būdamas teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nėra). Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam K. Ž. už nusikalstamas veikas – griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą, bausmės dydžius nustatant mažesnius už sankcijose numatytą vidurkį. Bausmės, skirtos už nusikalstamas veikas, tarpusavyje subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu.
K. Ž. nusikaltimus padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nuosprendžiu paskirta (Vilniaus apygardos teismo 2016-03-15 nuosprendžiu pakeista) subendrintos 5 m. laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, prie jos pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.
Dėl civilinio atsakovo
Civiliniai ieškovai M. G. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašo priteisti nusikaltimu padarytą žalą iš kalto asmens. Iš minėtų ieškinių matyti, kad turtinė ir neturtinė žala abiejų ieškovų yra siejama su M. G. sveikatai dėl nusikaltimo kilusiomis pasekmėmis – o būtent, nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nosies kaulų lūžio ir dantų nuskėlimo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvadoje Nr. G 2556/2017 (01) konstatuota, jog be kita ko M. G. nustatyti šie kūno sužalojimai: nosikaulių lūžis, viršutinio 1-o iš kairės, apatinių 1-s ir 2-s iš kairės, apatinio 1-o dešinės dantų vainikų nuskėlimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), iki kreipiantis medicinos pagalbos (2017-07-30). Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Šie sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą sukėlė būtent kaltinamojo K. Ž. nusikalstami veiksmai. Kadangi abu civiliniai ieškovai savo ieškininį reikalavimą sieja būtent su šio nusikaltimo padariniais (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas), nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. Ž. yra laikytinas civiliniu atsakovu, nes būtent jo veika priežastiniu ryšiu susijusi su nesunkaus sveikatos sutrikdymo padariniais.
Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio
Teismui yra pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriame prašoma iš kalto asmens priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 85,72 Eur dydžio žalą dėl nukentėjusiojo M. G. gydymo (T. 1, b. l. 62-66). Teismui taip pat pateiktas prašymas nagrinėti civilinį ieškinį ieškovui nedalyvaujant. Civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Iš pateikto Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio ir gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad M. G. buvo suteiktos otorinolaringologo, radiologo, veido ir žandikaulių chirurgo gydymo paslaugos dėl nosies kaulų ir danties lūžio. Byloje nustatyta, kad šiuos sužalojimus nukentęjusysis patyrė dėl nusikalstamų kaltinamojo K. Ž. veiksmų. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 85,72 Eur. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius (T. 1, b. l. 65). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinio ieškinio dydis nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo K. Ž. priteistina 85,72 Eur žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. civilinio ieškinio
Byloje taip pat pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kalto asmens priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro 3500-4500 Eur nosies rekonstrukcijos išlaidos, 4 nuskilusių dantų atstatymo išlaidos (vieno danties atsatymo kaina – 60 Eur). Teismo posėdžio metu civilinis ieškovas savo ieškininį reikalavimą dalyje dėl turtinės žalos pritesimo patikslino, nurodydamas, kad prašo priteisti 2800 Eur už būsimą nosies rekonstrukcinę operaciją ir 228 Eur už dantų taisymą.
Dėl turtinės žalos dydžio nustatymo
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis prašo priteisti būsimą žalą už gydymo išlaidas, t. y. ateityje numatomos nosies rekonstrukcinės plastikos operacijos išlaidas – 2800 Eur.
Kaip minėta, paprastai civilinė atsakomybė taikoma jau už padarytą žalą, tačiau ji gali būti taikoma ir už būsimą žalą, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. Minėta norma nustatyta, kad būsimos žalos dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti, remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama ir į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios ir būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).
Teismo posėdžio metu M. G. nurodė, kad pradžioje reikšdamas ieškinį jis pateikė informaciją iš dėl nosies rekonstrukcijos, remdamasis informacija iš interneto, o vėliau mažesnę konkrečią sumą nurodė gydytojas. Nukentėjusiojo teigimu, po nosies lūžio yra pasislinkęs kaulas, dėl to jaučia pasunkėjusį kvėpavimą vienoje nosies pusėje. Jo manymu, yra pakitusi jo išvaizda. Operacija iki šiol nepadaryta, nes neturi pinigų. Ieškovas sutiko, kad tokia operacija gali būti padaryta ir nemokamai, tačiau, jo manymu, mokamos paslaugos bus atliktos geriau, nes tai sudėtinga operacija, reikia atstatyti nosikaulio kampą. Teismas vertina, kad paminėtos aplinkybės, taip pat ir tai, kad nukentėjusysis tik po įvykio praėjus daugiau nei dvejiems metams kreipėsi konsultacijos į gydytoją, rodo, kad nedelsiant lėšų nukentėjusiojo operacijai nereikia. Kaip matyti iš nukentėjusiojo pateiktos 2019-05-16 medicinos dokumentų išrašo, tik kilus poreikiui teisme pagrįsti jo civilinio ieškinio pagrįstumą dalyje dėl būsimos žalos už gydymo išlaidas, M. G. kreipėsi į gydytoją, kuris nustatęs potrauminę nosies deformaciją ir išorinės nosies ašie ir vidinės pertvaros iškrypimą, rekomendavo nosies rekonstrukcinę plastiką, pateikdamas bendrą orientacinę kainą, jos nedetalizuodamas, o tai savaime nepatvirtina, kad operacija nukentėjusiajam tikrai bus atlikta ir tikrai už tokią sumą. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiajam atlikus minėtą operaciją, jis galės kreiptis dėl turėtų gydymo išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, jų pagrindu nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, šiuo metu būsimas išlaidas priteisti netikslinga.
Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš nusikalstamą veiką padariusio asmens ir išlaidas už 4 nuskilusių dantų atstatymą. Byloje pateikti kasos pajamų orderiai, iš kurių matyti, kad M. G. odontologinės paslaugos kainavo 225 Eur (b. l. 152). Įvertinus pateiktus mokėjimo dokumentus, teismas laiko, kad nurodyto dydžio išlaidos dantų gydymui yra priteistinos iš kaltinamojo K. Ž..
Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.
Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, kadangi jam buvo sulaužytas nosies kaulas, nuskelti dantys. Nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl sužalojimo veido srityje. M. G. – jaunas žmogus, jo teigimu, dėl minėto sveikatos sužalojimo pakito išvaizda, apsunkintas kvėpavimas. Be to, dėl viešoje vietoje patirto smurto jis patyrė ne tik fizinį skausmą ir nepatogumus, bet ir pažeminimo jausmą. Jo prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis neviršija teismų praktikoje nustatomų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kūno sužalojimus, padarytus panašių nusikalstamų veikų metu, be to, juo išlaikoma pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgus ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą (K. Ž. jauno amžiaus, darbingas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę).
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, todėl priteistinas. Teismo vertinimu būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti atitinka ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 301, 302, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
E. S. (E. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirtį jam bausmę – laisvės atėmimą septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nuosprendžiu paskirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant E. S. visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 75 str. 2 d. 7 p.); 2) tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 5 p.); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.); 4) neturėti ir neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 11 p.).
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nuosprendžiu įskaitytą laiką.
K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskiriant K. Ž. vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016-03-15 nuosprendžiu), prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies pridedant nauju nuosprendžiu skiriamos bausmės dalį, ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams ir 12 MGL (452 eurų) dydžio baudą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019 m. rugsėjo 23 d.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti: priteisti iš kaltinamojo K. Ž. 85,72 Eur gydymo išlaidų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
M. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš kaltinamojo K. Ž. nukentėjusiajam M. G. 225 eurų turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.