- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- 1-135-373/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00190-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Civilinis ieškovas
- V. Š.
- Nukentėjusysis
- A. B., V. Š.
- Kaltinamasis
- I. A.
- Advokatai
- Eugenijus Karosas
- Kategorijos
- 1.2.4.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, advokatui Eugenijui Karosui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Š., nukentėjusiajai A. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), šaltkalviu, teistas: 1) 1995-06-06 Utenos rajono apylinkės teismo pagal 1961m. LR BK 271 str. 2 d., laisvės atėmimu trejiems metams ir 1000 Lt bauda.Vadovaujantis LR BK 47¹ str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, 1995-09-26 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti bausmės; 2) 1998-11-27 Utenos rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 272 str. 2 d., 271 str. 2 d., 206 str., 16 str. 2 d., 271 str.2d. laisvės atėmimu ketveriems metams su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu; 3) 2000-04-27 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 111 str. 1 d. ir subendrinus su 1998-11-27 nuosprendžiu laisvės atėmimu trejiems metams; 4) 2002-11-28 Utenos rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 d. ir subendrinus su 2000-04-27 nuosprendžiu laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu; 5) 2003-04-24 Utenos rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 272 str. 2 d., 271 str.2 d. ir subendrinus su 2002-11-28 ir 2000-04-27 nuosprendžiais laisvės atėmimu šešeriems metams su 400 Lt vertės turto konfiskavimu, 2003-09-19, 2004-07-02 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimis veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. LR BK ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d.,
Aprašomoji dalis
nustato
I. A. 2009-03-31 apie 15.30 val. Utenoje, J. Basanavičiaus g. Nr. 94 gyvenamojo namo ketvirto aukšto koridoriuje, (duomenys neskelbtini), paprašęs A. B. paskambinti iš jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6820 A“, jo negražino ir tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusios mobilųjį telefoną „Nokia 6820 A“ 100 Lt vertės su SIM kortele 10 Lt vertės ir 15 Lt vertės papildymo kortele, tuo nukentėjusiajai A. B. padarydamas 125 Lt turtinę žalą.
Taip pat, I. A. 2009-04-19 apie 18.00 val. Utenoje, prie Taikos g. Nr. 2 prekybos centro „Aibė“ esančiame kieme, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sudavė kumščiu vieną kartą V. Š. į veidą, pargriovęs ant žemės, užlaužė jam rankas ir iš džemperio kišenės ištraukęs mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“ 50 Lt vertės, jį pagrobė, tuo nukentėjusiajam V. Š. padarydamas 50 Lt turtinę žalą.
Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai A. B. turto vagystės epizode.
Kaltinamasis I. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. kovo pabaigoje su nukentėjusiaja A. B. kartu gėrė. Jis paprašė telefono paskambinti. A. B. davė telefoną, jis paskambino, apsisuko ir nuėjo. A. B. prašė grąžinti telefoną, tačiau jis negrąžino. A. B. nestūmė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusi A. B. parodė, kad š.m. kovo pabaigoje bendrabutyje, esančiame J. Basanavičiaus 90, Utenos m., su I. A. ir kitais asmenimis gėrė alų. I. A. paprašė telefono paskambinti mamai. Ji surinko jam telefono numerį ir padavė telefoną pasikalbėti. Jis pasikalbėjo, tačiau telefono negrąžino. Vieną kartą pastūmė ją, jai iš nosies bėgo kraujas. Kaltinamasis išėjo, ji bėgo laiptais žemyn, bet I. A. nepasivijo. Tada iškvietė policiją. Telefoną vertina 100 Lt.
Liudytoja L. S. parodė, kad ji, I. A., ir moteris vardu A. bendrabutyje gėrė. Žino, kad I. A. iš A. paėmė telefoną, tačiau kada ir kaip jis tai padarė, nematė.
Liudytojas A. V. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pas jį buvo atėję I. A., A. B. ir dar viena mergina. Po kurio laiko A. B. ir I. A. išėjo.
Liudytojas D. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis apklausė įtariamuoju I. A.. Apklausos metu I. A. buvo blaivus, kokius parodymus davė, tokius jis ir užfiksavo.
Kaltinamasis pripažįsta, kad A. B. padavus jam telefoną, jis jo nukentėjusiajai negrąžino, tačiau neigia vartojęs smurtą prieš ją. Nukentėjusioji A. B. parodė, kad jai padavus kaltinamajam telefoną, šis jo nebegrąžino, o paprašius telefoną atiduoti, I. A. ją pastūmė ir pabėgo. Jai iš nosies bėgo kraujas, nes I. A. galėjo netyčia užkliudyti alkūne. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo pripažinęs, kad jis pastebėjęs, jog A. B. turi mobilaus ryšio telefoną, nusprendė jį pavogti. Kad niekas nematytų, išsikvietė ją į koridorių ir paprašė telefono paskambinti. A. B. padavus jam telefoną, jis jį įsidėjo į striukės kišenę. A. B. prašė grąžinti telefoną, o jis ją pastūmė atgal nuo savęs abiem rankom ir išėjo iš bendrabučio (b.l.24-25, t.1). Šiuos savo parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l.28-31, t.1) ir apklausiamas įtariamuoju (b.l.80-81, t.1). Vėlesnėje įtariamojo apklausoje I. A. pripažino pasisavinęs A. B. telefoną, tačiau parodė, kad jos nestūmė (b.l. 92-93). Kaltinamasis ir nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivūs. A. B. 2009-03-31 15.53 val. nustatytas 1.45 promilių girtumas, liudytoja ji apklausta tą pačią dieną 16.15 val. (b.l.10, t.1). Šios apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad jai pareikalavus grąžinti telefoną, I. A. pasakė “net nesvaik“ ir ranka trenkė du smūgius į veidą, jai iš nosies bėgo kraujas. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad ji su I. A. susitiko prie parduotuvės, esančios Utenoje, prie J. Basanavičiaus g. 94 namo bei nurodė, kad kartu su juo buvo jai nepažįstami mergina ir vaikinas. 2009-03-31 atlikto nukentėjusios parodymų patikrinimo vietoje metu ji jau patikslino nusikaltimo vietą, sakydama, kad I. A. telefoną iš jos atėmė bendrabučio koridoriuje (b.l.12-13, t.1). Apklausiama teismo posėdyje A. B. parodė, kad kaltinamąjį sutiko bendrabučio kambaryje, o telefoną jis iš jos atėmė išsivedęs į koridorių bei nebenurodė, kad kartu su kaltinamuoju būtų buvę dar kiti asmenys.
Kaltinamasis nepripažįsta panaudojęs smurtą, siekdamas užvaldyti ar išlaikyti jau užvaldytą nukentėjusios turtą. Nukentėjusios nenuoseklūs, besikeičiantys parodymai negali būti laikomi patikimu įrodymu kaltinamojo kaltei dėl prieš nukentėjusiąją panaudoto smurto įrodyti. Byloje nėra objektyvių duomenų ar kaltinamajam užvaldant nukentėjusios turtą buvo sutrikdyta jos sveikata. Ikiteisminio tyrimo metu buvo duota užduotis atlikti A. B. padarytų sužalojimų tyrimą (b.l.14,t.1), tačiau ji pas teismo medicinos ekspertą nenuvyko. Liudytojų, kurie būtų tiesiogiai matę kaip kaltinamasis užvaldė nukentėjusiajai priklausantį turtą ar kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimą, byloje nėra. Kaltinamasis, paimdamas nukentėjusios jam paduotą telefoną ir jo negrąžindamas bei pabėgdamas, atvirai pagrobė svetimą turtą. Jis veikė viešai, esant turto savininkei, kuri suvokė neteisėto turto pagrobimo faktą ir kaltinamasis žinojo, kad ji tai suvokia, bet ignoravo šią aplinkybę. Nukentėjusioji davė jam telefoną trumpam pasinaudoti, prašė jį grąžinti, vijosi nubėgantį kaltinamąjį. Iš šių jos veiksmų kaltinamasis, pasisavindamas nukentėjusios turtą suvokė, kad veikia prieš jos valią ir to siekė. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo veika iš LR BK 180 str. 1 d. perkvalifikuotina į LR BK 178 str. 2 d. pagal kvalifikuojantį atviro svetimo turto pagrobimo požymį.
Nukentėjusioji A. B. teisiamojo posėdžio metu iš jos pavogtą telefoną įvertino 100,00 Lt. Todėl kaltinime tikslintina pavogto turto vertė, nurodant, kad telefono „Nokia 6820 A“ kaina ne 300 Lt, o 100 Lt.
Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai V. Š. turto plėšimo epizode.
Kaltinamasis I. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. balandžio mėnesį su nukentėjusiuoju V. Š. ir kitais gėrė Utenos m., Aukštakalnio mikrorajone prie parduotuvės „Aibė“. Su V. Š. susiginčijo, sudavė vieną smūgį jam į nosį, jis priklaupė, iš kišenės ant smėlio iškrito telefonas. Jis paėmė telefoną ir atidavė M. U..
Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjęs ir civilinis ieškovas V. Š. parodė, kad 2009 m. balandžio viduryje, pavakary su I. A., M. U. ir L. S. gėrė prie „Aibės“ parduotuvės Aukštakalnyje. I. A. pradėjo jį tampyti, sakė atiduoti telefoną, jis nesutiko, tada sudavė į veidą ir užsukęs ranką pargriovė ant žemės, prispaudė prie žemės su kojom, sudavė kelis kartus, ištraukė iš kišenės telefoną Nokia 3310, 50 Lt vertės. Jis prašė grąžinti, bet I. A. padavė telefoną kitam, tas ištraukė kortelę ir atidavė. Jam (nukentėjusiajam) buvo lūpa prakirsta, mėlynė buvo. Jis tiksliai negali pasakyti kas traukė telefoną, bet kai jį paleido, L. S. buvo nuo jo dviejų metrų atstumu, telefonas buvo pas I. A., kuris buvo šalia jo, o M. U. sėdėjo ant smėlio krūvos. Jis paprašė grąžinti telefoną. L. S. sakė I. A. atiduoti telefoną. Jis neatidavė, grąžino tik kortelę ir sakė dink. Žalai atlyginti prašo priteisti 50 Lt.
Liudytoja L. S. parodė, kad ji, I. A., nukentėjęs girtavo prie „Aibės“ parduotuvės. I. A. su V. Š. susikivirčijo. I. A. trenkė į kaktą V. Š. ir iš jo sportinės striukės kairės viršutinės kišenės ištraukė telefoną Nokia 3310 bei padavė jai palaikyti. Ji sakė, kad reikia atiduoti telefoną, tada I. A. telefoną iš jos atėmė.
Liudytojas M. U. parodė, kad 2009 m. pavasarį su I. A., V. Š., L. S. girtavo. V. Š. toliau paėjęs maigė telefoną. I. A. kelis kartus paprašė nukentėjusiojo duoti telefoną paskambinti. V. Š. sakė palaukti. Išgirdo trinktelėjimą. V. Š. nebuvo nukritęs ant žemės, jis sakė pabaigs rašyti žinutę ir duos telefoną paskambinti. Tada I. A. šėrė kumščiu ar delnu nukentėjusiajam antrą kartą. V. Š. išėmė savo kortelę ir padavė telefoną I. A.. I. A. įsidėjo savo kortelę. V. Š. išėjo.
Liudytoja V. M. parodė, kad policijos komisariate buvo gautas pranešimas, jog Taikos g., Utenos m., sumuštas ir apiplėštas vaikinas. Nuvykusi matė, kad vaikinui buvo krūvinas veidas, mėlynės. Vyriškis parodė kur jį sumušė ir atėmė telefoną bei nurodė kaltinamąjį ir liudytoją L. S..
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjęs V. Š. bei kaltinamasis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l.41-44, 84-88, t.1).
Kaltinamasis pripažįsta patį nukentėjusiojo V. Š. telefono užvaldymo faktą, bet teigia neištraukęs telefono iš nukentėjusiojo kišenės, o parodo, kad jam sudavus smūgį nukentėjusiajam, telefonas pats iškrito iš kišenės ant smėlio krūvos ir jis telefoną pasiėmė. Ši kaltinamojo versija paneigta nukentėjusiojo V. Š. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l.36-37, t.1) duotais parodymais, kad I. A. vieną kartą kumščiu jam sudavus į veidą ir užsukus ranką pargriovus ant žemės, telefonas buvo ištrauktas iš džemperio kišenės. Nukentėjęs, būdamas kaltinamojo pargriautas ir prispaustas prie žemės, negalėjo matyti kas ištraukė jo telefoną, tačiau ši aplinkybė nustatyta liudytojos L. S. parodymais. Ji tiek nagrinėjant bylą teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. A. vieną kartą ranka trenkė V. Š. į kaktos sritį. Nukentėjęs nugriuvo ant žemės. I. A. prilaikė V. Š. viena ranka, o kita ranka iš sportinio švarkelio šoninės kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 3310“ (b.l. 69-70, t.1). Tai, kad būtent kaltinamasis pasisavino nukentėjusiojo telefoną patvirtino ir liudytojas M. U..
Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, pagrobė jam priklausantį turtą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t.y. jis suvokė, kad svetimą turtą pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nukentėjusysis pas teismo medicinos ekspertą kreipėsi tik 2009-05-06, t.y. daugiau kaip po dviejų savaičių po įvykio, todėl jo kūno paviršiuje sužalojimų nebuvo rasta. Tai, kad nukentėjęs, pagrobiant jo turtą buvo sužalotas, patvirtino liudytoja policijos pareigūnė V. M., kuri V. Š. matė iš karto po įvykio ir parodė, kad jo veidas buvo kruvinas su kraujosruvomis. Nesant kvalifikuojančių požymių kaltinamojo veika šiame epizode atitinka LR BK 180 str. 1 d.
Skiriant bausmes kaltinamajam I. A. atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkina, kad veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis penkis kartus teistas, daugiausia už tyčinius nusikaltimus nuosavybei ir vėl padarė analogiškus tyčinius, baigtus apysunkius nusikaltimus, praėjus tik kiek daugiau kaip metams po paskutinės bausmės atlikimo. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nesitaiso ir yra pavojingas visuomenei. Jis baustas administracine tvarka, įtrauktas į priklausomybių įskaitą, charakterizuojamas patenkinamai, iki suėmimo dirbo.
Kaltinamasis, būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui, vėl padarė tyčinius nusikaltimus. Todėl jis laikytinas recidyvistu ir jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė (LR BK 27 str. 1d., 56 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad yra tik kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad viena iš kaltinamojo padarytų veikų yra smurtinio pobūdžio ir tai rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei, tai, kad anksčiau kaltinamajam skirtos bausmės neturėjo reikiamo taisomojo poveikio, jam skirtinos didesnės nei sankcijų vidurkis bausmės.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Š. ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo pagrįstas nukentėjusiojo parodymais, kaltinamasis jo dydžio neginčija, todėl tenkintinas pilnai (Lietuvos Respublikos BPK 115str. 1d.), priteisiant iš kaltinamojo 50,00 Lt.
Kaltinamajam I. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – suėmimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 304str., 305str., 307str., teismas
nusprendžia
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams dviems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes iš dalies sudėti, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laikotarpį 2009 m. kovo nuo 31 d. iki balandžio 1 d. (dvi dienas) ir suėmimą nuo 2009-04-19 iki nuosprendžio priėmimo dienos.
Priteisti iš I. A. 50,00 Lt (penkiasdešimt litų) nukentėjusiajam V. Š. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. A. palikti kardomąją priemonę - suėmimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.