Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-07-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-5850-982/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-07-20
Bylos Nr.
A2.6.-5850-982/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04939-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
G. Z.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-5850-982/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04939-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.4.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. liepos 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baustas administracine tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas G. Z. surašytas už tai, kad 2015 m. gegužės 9 d., 20.15 val., (duomenys neskelbtini), nebūdamas teisėtas valdytojas, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės nėra įgijęs, vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę ir pasišalino iš įvykio vietos, nepranešęs apie tai automobilio savininkui ar policijai. Įvykio metu apgadinta viena transporto priemonė. Šiais veiksmais G. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 219.2, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino vairavęs transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Nuvažiavo nuo kelio ir apgadino jo vairuojamą transporto priemonę. Kadangi neturi teisės vairuoti, išsigando ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip pat nurodė, kad vairavo įmonės, kurioje tuo metu dirbo, automobilį. Transporto priemonę paėmė iš nesaugomo angaro ir važiavo pas draugą. Nors garažo durys buvo užrakintos, tačiau jis žinojo jas lengvai atsidarant.

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1) nurodytas G. Z. veikos aplinkybes įrodo policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad buvo gautas nurodymas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur automobilis trenkėsi į medį ir vairuotojas šalinasi iš įvykio vietos. Nuvykus į minėtą vietą, buvo rastas krovininis automobilis Ford Transit, vairuotojo nebuvo (b. 1. 2), eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, automobilio Ford Transit stovėjimo vieta po eismo įvykio, bei jam padaryti apgadinimai (b. 1. 3), A. K. ir R. K. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad eidami (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo tai keliu, tai kelkraščiu, dėl ko ir kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, arba automobilis techniškai netvarkingas, nes skleidė įvairius gergždžiančius garsus. Netrukus, automobilio vairuotojas, nestabdydamas nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į krūmus. Priėjus prie automobilio, asmuo, t.y. G. Z. nesutiko, kad būtų iškviesta policija ir pabandė užkurti automobilį, o tam nepavykus, išlipo ir pradėjo bėgti. Vairuotoją, bėgantį iš eismo įvykio dar bandė vytis, tačiau jis pasislėpė namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (b. 1. 8, 9), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, iš kurio matyti, kad automobilis Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutransportuotas (b. 1. 10), automobilio Ford Transit foto nuotraukos, kuriose matyti įvykio vietoje paliktas automobilis, jam padaryti apgadinimai (b. 1. 12-15), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus iš kurio matyti, kad asmuo turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. 1. 27-32), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad gavus nurodymą ir nuvykus į (duomenys neskelbtini) buvo rastas nuo kelio nuvažiavęs ir į medį atsitrenkęs automobilis Ford Transit, vairuotojo nebuvo. Vėliau nustatyta, kad automobilį vairavo G. Z.. Nurodoma, kad dėl pavogto automobilio pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. 1. 34), M. T. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad rado išlaužtas angaro, kuriame stovėjo automobilis Ford Transit, duris, o automobilio jame nebuvo. Įtaria, kad automobiliu galėjo išvažiuoti G. Z. (b. l. 6), R. R. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad iš užrakinti angaro buvo pagrobtas automobilis Ford Transit (b. l. 7).

Administracinio teisės pažeidimo protokole G. Z. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., kuri numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), taip pat pagal 130 str. 1 d., kuri numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. nekyla (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis N62-7988/2010). Toks Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę ar kitokį turtą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. Z. apgadino tik jo vairuotą automobilį, todėl jo veikoje nėra ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo požymių. Pažymėtina, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio metu žala gamtai nepadaryta (b. l. 26).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-10-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009 aiškindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas padarė išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse. Pažeidimo padarymo metu KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 222 p.).

Pagal KET 222 punktą nukentėjusiuoju nuo eismo įvykio laikytinas kitos transporto priemonės (kitų transporto priemonių) ar kito turto naudotojas (kuris nebūtinai turi būti ir to turto savininkas), nukentėjęs nuo transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, poveikio. Atsižvelgiant į tai, KET 222 punkto prasme nukentėjusiuoju nėra laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, eismo įvykio metu nevairavęs tos transporto priemonės. Tad tokios transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra būtina sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Vairuotojas, kuris teisėtai naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-04 nutarimas Nr. N756-175/2010).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. Z. įmonės, kurioje tuo metu dirbo, automobilį paėmė savavališkai, dėl ko jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje būtina sąlyga taikyti administracinę atsakomybę už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, pripažįstama tai, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimu atsiradusi žala, t.y. transporto priemonių ar kito turto apgadinimai, turi būti padaryti ne paties pažeidimą padariusio asmens, bet kitų eismo dalyvių valdytoms transporto priemonėms ar kitam turtui. Akivaizdu, kad šios veikos pavojingumą lemia tai, kad eismo įvykyje apgadinama būtent kito eismo dalyvio, bet ne eismo įvykį sukėlusio asmens vairuojama transporto priemonė. Vien tik ta aplinkybė, kad eismo įvykį sukėlė ne transporto priemonės savininkas ar teisėtas jos valdytojas, o asmuo, kurio ta transporto priemonė buvo valdoma neteisėtai, negali lemti veikos pavojingumo. Teismo įsitikinimu, transporto priemonės valdymo forma įtakos eismo saugumui neturi, todėl ją neteisėtai valdančio asmens veiksmai, eismo saugumo požiūriu, negali būti traktuojamas kitaip, nei analogiškomis aplinkybėmis būtų traktuojami transporto priemonės savininko ar jos teisėto valdytojo veiksmai.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad G. Z. padarytas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį kyla administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., taip pat jis neturėjo pareigos pranešti apie jį policijai ir pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, todėl negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 130 str. 1 d.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas pripažįsta, kad G. Z. veikoje nėra LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėties, todėl jo veika perkvalifikuotina į ATPK 128 str. 1 d., nes jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės nėra įgijęs.

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad G. Z. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai šios teisės nėra įgijęs, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d., todėl jis baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad asmuo gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad G. Z. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę, neturėdamas šios teisės, tačiau tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, G. Z. skirtina nuobauda, numatyta ATPK 128 str. 1 d., sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 31 str., 128 str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d., ir skirti administracinę nuobaudą – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Darius UrbonasPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).