- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-19
- Bylos Nr.
- 2A-854-378/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gražina Davidonienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- O. L.
- Atsakovas
- S. R.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė, Audronė Jasinskienė
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovei S. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Kauno miesto apylinkės teismo prašė priteisti iš atsakovės 2793,53 Lt žalos atlyginimo, 200 Lt žalos nustatymo išlaidų, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, jog 2006-01-28 iš atsakovės buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, buvo užlietas jai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune. Sugadintos kambario, koridoriaus, virtuvės, vonios ir tualeto lubos ir sienos, dėl užliejimo kalta atsakovė, kuri pamiršo užsukti čiaupą. Butas po užpylimo nesuremontuotas, nes neturi lėšų. Atsakovė ir jos dukra žadėjo atlyginti nuostolius, sumokėjo 250 Lt, tačiau šios sumos nepakanka buto remontui. Butas buvo geros būklės, apie 2000 - 2001 m. buvo atliktas kapitalinis remontas. UAB „Skena“ nuostolius dėl buto užpylimo įvertino 3043,59 Lt. Kadangi 250 litų atsakovė yra sumokėjusi, todėl turi būti priteista 2793,59 Lt žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Teismas nustatė, kad žala ieškovės butui buvo padaryta dėl atsakovės kaltės, nes ji nepasirūpino tinkamu vandentiekio įrenginių eksploatavimu, todėl privalo atsakyti už savo valdomo daikto padarytą žalą (CK 6.263 str. 2 d., 6.266 str.). Teismas pripažino, jog atstovės argumentai dėl civilinės atsakomybės sąlygų neįrodymo atsakovės atžvilgiu, nepagrįsti. Butas po 2006-01-28 įvykio nesuremontuotas, ieškovė gali pasirinkti žalos atlyginimo būdą (CK 6.281 str.), todėl nustatant žalos dydį, teismas atsižvelgė į ekspertizės akte nurodytą remonto kainą (atmetus buto apdailos nusidėvėjimą), paskaičiuotą buto remonto atveju samdant įmonę. Argumentus dėl UAB „Kauno komprojektas“ ekspertizės išvados ir UAB „Skena“ akto vertinimo kritiškai, teismas atmetė. Ekspertizė buvo atlikta 2006-10-31 teismo nutarties pagrindu, ekspertais pasitikėjo abi šalys, joms buvo suteikta galimybė pateikti klausimus. Ekspertinė įstaiga įvykdė teismo įpareigojimą pranešti šalims apie atliekamą ekspertizę. Paskyrus ekspertizę, šalys privalėjo pačios ja domėtis, susisiekti su ekspertais ir išsiaiškinti ekspertizės laiką ir kitus klausimus, susijusius su ekspertize. A. Veselka paskyrė ekspertizės vadovu A. Šukaitį, tačiau teismas nenustatė tarpusavio pavaldumo santykių ir su UAB „Skena“ aktą surašiusiu A. Z. . Jie yra UAB „Kauno komprojektas“ ekspertai, tačiau A. Z. atliekant ekspertizę nedalyvavo. Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių ekspertams buvo privalu nusišalinti (CPK 67 str., 65 str.) ir dėl kurių nebūtų galima A. Z. liudytojo apklausa (CPK 189 str.). Atliekant ekspertizę, dalyvavo du ekspertai – A. Šukaitis ir A. Veselka, tačiau aktą pasirašė tik A. Šukaitis, todėl buvo pažeistas CPK 216 str. numatytas reikalavimas. Teismo nuomone, toks pažeidimas nesudaro pagrindo netikėti ekspertizės išvada. Ekspertų kvalifikacija ir kompetencija teismas neabejojo, o posėdžio metu juos apklausus, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingos išvados davimą. UAB „Skena“ aktas nenuginčytas, žalos paskaičiavimus atlikęs A. Z. turi eksperto kvalifikaciją., todėl teismas šį aktą laikė rašytiniu įrodymu dėl žalos dydžio nustatymo (CPK 177 str.).
Už virtuvės bei vonios ir tualeto remontą atsakovė atsiskaitė sumokėdama 250 litų. Todėl teismas sprendė, jog ekspertizės sąmatoje ir UAB „Skena“ žalos paskaičiavime (sąmatoje) nurodytos išlaidos mažintinos. Teismas laikė, jog iki įvykio buvusiai buto būklei atkurti būtina perdažyti visas koridoriaus ir kambario lubas, šių patalpų visų sienų tapetus pakeisti naujais. Argumentus, jog ekspertizės akte ir UAB „Skena“ akte nurodyta per aukšta tapetų kaina, teismas vertino kritiškai, nes šie rašytiniai įrodymai nepaneigti (CPK 178 str.). Nustatydamas žalos dydį, teismas rėmėsi ekspertizės akte nurodytais remonto darbų ir medžiagų įkainiais, atmesdamas nurodytus paskaičiavimus už tualeto ir vonios patalpos bei virtuvės patalpos darbus ir medžiagas. Teismas sprendė, jog koridoriaus ir kambario remonto darbų išlaidų suma, įvertinus buto apdailos nusidėvėjimą, sudaro 2486,05 Lt. Ekspertizės akte nurodyta, jog dalis kambario (2-3) defektų atsirado iki buto užpylimo dėl kitų priežasčių. Tai patvirtino ekspertai A. Šukaitis ir A. Veselka, kurie nurodė, jog kambario vakarinė siena turi peršalimo požymių, lubų kampe yra dėmių, atsiradusių ir dėl užpylimo ir dėl peršalimo, didelė juoda dėmė atsiradusi dėl peršalimo, kitame kambario kampe yra peršalimo defektas. Ekspertas A. Veselka nurodė, jog už ¼ dalį kambario remonto darbų turėtų susimokėti buto savininkas. Šia apimtimi priteistinų išlaidų dydį teismas sumažino ir priteisė 2113,15 Lt žalos atlyginimo (CK 6.263 str., 6.281 str.). Teismas atsižvelgė ir į tai, jog ieškovės iniciatyva iškviesta liudytoja N. S. pripažino, jog po įvykio su atsakove buvo tartasi dėl 2000 Lt žalos atlyginimo.
Teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 200 Lt už UAB “Skena“ atliktą žalos įvertinimą, kadangi šios išlaidos susijusios su nuostolių dėl buto užpylimo įvertinimu (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.). Taip pat iš atsakovės ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos - 73,94 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.), 532 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.), 100 Lt būtinų ir pagrįstų išlaidų antstoliui (CPK 88 str. 1 d. 4 p., 8 p.), valstybei – 30,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistos išlaidos atsakovei - 240 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d., 98 str.), 144 Lt išlaidų už ekspertizę (CPK 88 str. 1 d. 1 p.), valstybei – 9,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė S. R. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Motyvuose nurodo, jog teismas pažeidė CPK 185 str., 216 str., 218 str. nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią ekspertų išvada negali būti laikoma specialia įrodinėjimo priemone. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004 nurodė, jog ekspertizę atliekantys asmenys privalo laikytis įstatymų nustatytos ekspertizės atlikimo tvarkos, nes šios tvarkos pažeidimai gali lemti išvados negalėjimą būti specialia įrodinėjimo priemone - eksperto išvada. Tuo tarpu UAB "Kauno komprojektas" ekspertizės aktas aiškiai prieštarauja įstatymo reikalavimams. Ekspertizę atlikęs ekspertas A. Šukaitis dėl tarnybos yra priklausomas nuo liudytojo, žalos įvertinimo aktą surašiusio A. Z. , todėl, vadovaujantis CPK 67 str. 2 d. l p. jis negalėjo dalyvauti nagrinėjant bylą ir privalėjo nusišalinti nuo ekspertizės. Ekspertai neįvykdė teismo nutarties įpareigojimo „suteikti galimybę šalims dalyvauti atliekant ekspertizę", todėl atsakovė negalėjo tinkamai pasiruošti ekspertų apklausai teismo posėdyje. Ekspertizės akto tiriamoji dalis neatitinka nei CPK 216 str. nei LR Teismo ekspertizės įstatymo 24 str. reikalavimų (nėra smulkiai aprašyti atlikti tyrimai, naudoti metodai ir priemonės, gauti rezultatai). Į teismo nutartyje užduotus klausimus ekspertai atsakė neišsamiai ir neaiškiai, kartais net prieštaringai (į 1-ąjį ir 2-ąjį klausimus atsakę, jog negalima teigti, kad visi buto remonto defektai yra atsiradę tuo pačiu metu - t. y. 2006-01-28, į 3-čiąjį klausimą atsakė, kad visų defektų atsiradimo priežastis yra ta pati. Teismo posėdyje ekspertas A. Šukaitis pripažino, jog ekspertizės akte esančioje kambario 2-3 fotonuotraukoje matomas lubų kampas yra visiškai priešingoje kambario pusėje nei užpylimo žymės, o akte esantis buto planas su fotonuotraukų vietų atžymomis nukopijuotas iš UAB "Skena" žalos vertinimo akto). Todėl teismas negalėjo ekspertizės išvados laikyti eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme. Toks dokumentas laikytinas kita įrodinėjimo priemone - rašytiniu įrodymu. Nė vienas proceso dalyvis (išskyrus ieškovę ir ginčo bute gyvenančius jos šeimos narius) nepatvirtino 2006-01-28 sušlapusius ir atšokusius kambario bei koridoriaus tapetus, o specialistą žalai įvertinti išsikvietė tik 2006 m. balandžio mėnesį. Teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad virtuvės bei vonios ir tualeto patalpų suremontavimo kaina neįvertinus nusidėvėjimo sudarė 185,71 Lt (UAB "Skena" žalos įvertinimo akto lokalinė sąmata), o atsakovė sumokėjo 250 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė O. L. nurodė, jog apeliacinis skundas nepagrįstas. Nesuprantama, kaip teismas ekspertizės aktu grįsdamas sprendimą gali pažeisti įstatymo nuostatas, juk ekspertizės aktą rašė apeliantės pasirinkti ekspertai. Atsakovės atstovės pageidavimu ekspertai buvo apklausti teismo posėdyje, kur išsamiai davė paaiškinimus, atsakė į visus atsakovės atstovės klausimus. Ekspertai turi reikiamą kvalifikaciją, darbo stažą, atitinkamas licencijas darbų atlikimui, jų išvados nenuginčytos įstatymu nustatyta tvarka. A. Z. , nuo kurio tariamai tarnybiškai priklausomas ekspertas Šukaitis, šioje byloje tik liudytojas, kurį apklausti pareikalavo pati atsakovės atstovė, jis nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Apie ekspertizės laiką šalims buvo tinkamai pranešta. Atsakovė gyvena gretimame bute ir visada yra namuose, ekspertų į butą neįsileido, durų neatidarė, nors ir buvo namuose. Ekspertizė buvo atliekama jos iniciatyva, todėl turėjo pati domėtis, kada ji bus atlikta. Jei, atsakovės manymu, ekspertai netinkamai atliko savo darbą, ji turėjo galimybę ir jai buvo siūloma teismo posėdžio metu prašyti skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau ta galimybe nepasinaudojo. Visi liudytojų parodymai užfiksuoti teismo posėdžio protokoluose. Už tai, kad sakys tiesą liudytojai pasirašo, priimdami priesaiką. Liudytojai N. S. ir D. S. gyvena užpiltame bute ir įvykio metu buvo namuose, todėl teismas pagrįstai rėmėsi jų parodymais. Nesuprantamas atsakovės atstovės prašymas kviesti liudytojus, kurie įvykio metu nebuvo namuose ir nematė užpylimo, kai pati atsakovė pripažįsta užpylimo faktą. Teismas nevertino kai kurių atsakovės liudytojų parodymų, nes jie neturėjo reikšmės bylos išsprendimui.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės atstovė apeliacinį skundą prašė tenkinti. Ieškovė ir jos atstovė pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, o naikinti sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų taip pat nėra pagrindo. Iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimu. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės yra įtvirtintos CPK 185 straipsnyje, o teismas, taikydamas ir aiškindamas įstatymus visais atvejais privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kolegija taip pat akcentuoja, kad civiliniame procese yra labai svarbus ir įrodymų vertinimo tikimybių principas, t.y. ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Išvadas apie tam tikrų faktų egzistavimą teismas daro remdamasis byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visetu, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas, siekdamas nustatyti šalių dėstomų faktų teisingumą, tiria ir vertina šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, daiktinius įrodymus, ekspertų išvadas (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie ieškovės O. L. atsakovei S. R. pareikštų reikalavimų pagrįstumą, tyrė ir vertino visus byloje pateiktus įrodymus: šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus bei eksperto išvadą ir padarė išvadas, kurios šiais įrodymais pagrįstos. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Kauno komprojektas“ buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, techninės žalos dydžio nustatymo ekspertizės aktu, kadangi buvusi pažeista ekspertizės atlikimo tvarka. Sutikti su tokiais apeliantės argumentais kolegija neturi pagrindo. CPK 212 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kilusius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę, ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šioje byloje ieškovės buto sugadinimo priežastims bei žalos dydžiui nustatyti reikalingos specialios žinios, todėl 2006 m. spalio 31 d. nutartimi, atsakovės atstovės prašymu, paskyrė ekspertizę (b.l.86-87). Iš ekspertizės akto turinio matyti, jog ekspertai atsakė į visus teismo užduotus klausimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), tačiau teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nagrinėjamoje civilinėje ekspertams buvo pateikti byloje esantys įrodymai, ir ekspertai, vertindami juos, pateikė atitinkamas išvadas. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ekspertizę atlikęs ekspertas A.Šukaitis yra dėl tarnybos priklausomas nuo liudytojo, žalos įvertinimo aktą surašiusio A. Z. , jokios reikšmės neturi. Atsakovė klaidingai apeliuoja į CPK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą, numatantį, jog ekspertas dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų. Dalyvaujančių byloje asmenų sąrašas yra pateiktas CPK 37 straipsnio 2 dalyje. To paties straipsnio 1 dalis apibrėžia dalyvaujančių byloje asmenų sąvoką, nurodant, jog tai yra proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Liudytojas nėra laikomas dalyvaujančiu byloje asmeniu, kadangi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, todėl ekspertas A.Šukaitis neturėjo jokio pagrindo nusišalinti nuo dalyvavimo nagrinėjamoje byloje. Teismas, kaip jau pažymėta vertino įrodymų visumą, todėl apeliantės teiginiai dėl netinkamo liudytojų parodymų vertinimo taip pat nėra pagrįsti. Teismas motyvuotai nurodė, kodėl nesiremia liudytojo A. Š. parodymais, kolegija neturi pagrindo šio liudytojo parodymus įvertinti kitaip. Kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, jog ieškovės kambario ir koridoriaus lubų bei sienų visi defektai atsirado iki 2006 m. sausio 21 d. įvykusio užliejimo (CPK 178 straipsnis).
Dėl išdėstytų motyvų apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.