Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1908-866/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-08
Bylos Nr.: e2A-1908-866/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Donata Kravčenkienė, Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė
Atsakovas: A. K.
Ieškovas: G. A.

Kategorijos

2.6.11.2Vartojimo pirkimas-pardavimas
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1908-866/2022Teisminio proceso Nr. 2-39-01156-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.2, 2.6.10.2.4.1, 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui A. K. dėl 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo bei papildomų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. G. A. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš A. K. (toliau – atsakovas) automobilio paslėptų defektų šalinimo 3 307,90 Eur išlaidų ir 300 Eur patirtų nuostolių.

2. Ieškovė, tarpininkaujant atsakovui, 2021 m. rugpjūčio 5 d. vokiška pirkimo – pardavimo sutartimi, išbandžiusi automobilį ir defektų nepastebėjusi, iš Vokietijos pilietės L. C. O. įsigijo (duomenys neskelbtini) m. gamybos automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

3. Po sutarties pasirašymo pastebėjus gedimus ieškovė kreipėsi į autoservisą UAB „Autodia“, kurio meistrai nustatė transporto priemonės defektus. Ieškovė informavo atsakovą ir šis sutiko padengti pusę serviso išlaidų, tačiau vėliau susisiekęs su ieškove atsisakė jas dengti, nurodęs, kad jis automobilį pardavė tvarkingą. Ieškovei nuvykus į kitą autoservisą paaiškėjo, kad vokiškoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti netikri pardavėjo duomenys ir tai, kad tikrasis automobilio pardavėjas yra atsakovas, o ne Vokietijos pilietė. Ieškovė 2021 m. spalio 28 d. atlikusi automobilio remontą 2021 m. lapkričio 3 d. atsakovui išsiuntė pretenziją dėl įsigyto automobilio nustatytų paslėptų defektų ir jų šalinimo patirtų nuostolių atlyginimo su kuria atsakovas nesutiko.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad parduodamas automobilį buvo įsitikinęs, jog automobilio būklė iš esmės buvo pakankamai gera, prieš parduodant jokių variklio gedimų nebuvo pastebėta, transporto priemonė buvo atitinkanti tokių metų normaliai prižiūrėto automobilio būklę. Pažymėjo, kad ieškovei buvo suteikta galimybė pirkimo metu patikrinti automobilį autoservise, tačiau ja nebuvo pasinaudota. Anot atsakovo, UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ transporto priemonės apžiūros akte nustatyti defektai nėra įvardijami kaip paslėpti, todėl nėra pagrindo teigti, kad transporto priemonė parduota su paslėptais defektais.

5. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pasiūlė ieškovei gražinti aptariamą automobilį į jo pardavimo vietą (duomenys neskelbtini), o jai gražinti už automobilio įsigijimą išleistus 4 400 Eur., tačiau ieškovė nesutiko su pasiūlytomis sąlygomis ir pareikalavo gražinti didesnę sumą, t. y. 4 700 Eur, todėl atsakovo toks ieškovės pasiūlymas netenkino.

Šalies argumentai

6. Ieškovė dublike nurodė, kad jokie teisės aktai neįpareigoja defektaciją atliekantį subjektą atskirai įvardinti kurie defektai yra paslėpti, o kurie akivaizdžiai ar ne taip akivaizdžiai matomi. Toks vertinimas atliekamas pagal nustatytų defektų pobūdį ir jų nustatymo aplinkybes. Pažymi, kad minėto defektinio akto 3 lape yra nurodoma „paslėptų defektų fiksavimo nuotraukų (video) aprašymas“, taigi akte netiesiogiai ir patvirtinama, kad įvardinti fiksuoti duomenys yra susiję su paslėptais trūkumais.

7. Ieškovė nurodo, kad atsakovas pasiūlymo grąžinti automobilį ir už jį įsigytus pinigus jau sekančio skambučio metu atsisakė. Taip pat pažymi, kad ieškovei jau patyrus 271 Eur išlaidas, šių išlaidų kompensavimo paprašius iš atsakovo, o pastarajam atsisakius, jis buvo informuotas, kad automobilis bus gabenamas į remonto dirbtuves defektacijai bei remontui, o šių išlaidų ieškovė reikalaus iš atsakovo.

Atsiliepimas

8. Atsakovas triplike nurodė, kad ieškovė pirkdama transporto priemonę turėjo suprasti, kokią transporto priemonę perka, t. y. jog tai yra dėvėta transporto priemonė, tuo pačiu turėjo suprasti, kad turi būti pakankamai atidi vertinant jo būklę. Pažymėjo, jog nors nėra pareigos tikrinti perkamą automobilį servise, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad yra pareiga būti atidžiam ir rūpestingam.

9. Atsakovas pažymi, kad ieškovė nėra pateikusi įrodymų nei dėl to, kad atsakovas kažką nuslėpė parduodamas transporto priemonę, nei įrodymo, koks konkrečiai variklio gedimas yra nustatytas, o tiesiog nurodytas ir atliktas kapitalinis variklio remontas.

10. Atsakovas akcentuoja, kad ieškovė atsisakė atsakovo pasiūlymo gražinti jai pinigus už automobilį ir nusprendė pati vykdyti automobilio remontą patiriant didesnes išlaidas nei galėjo jas patirti, ir tai buvo jos pasirinktas sprendimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovo 3 136,90 Eur automobilio defektų šalinimo išlaidas, 471 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

12. Teismas nustatė, kad ieškovė, pasirašydama vokišką pirkimo – pardavimo sutartį, iš atsakovo įsigijo (duomenys neskelbtini) m. gamybos automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Apžiūrint ir išbandant automobilį defektų nebuvo pastebėta, taip pat jų nebuvo įvardintų sutartyje, o atsakovas teigė, kad transporto priemonė tvarkinga ir defektų neturi. Po sutarties pasirašymo pastebėjus defektus, ieškovė kreipėsi į autoservisą UAB „Autodia“, kurio meistrai nustatė gedimus. Ieškovė informavo atsakovą ir šis sutiko padengti pusę serviso išlaidų, tačiau vėliau susisiekęs su ieškove atsisakė jas dengti, nes jo teigimu, jis automobilį pardavė tvarkingą. Ieškovė 2021 m. lapkričio 3 d. išsiuntė pretenziją dėl įsigyto automobilio, su kuria atsakovas nesutiko, todėl ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo automobilio paslėptų defektų šalinimo išlaidas, kurias patyrė tvarkydama automobilį.

13. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, nusprendė, kad automobilio defektai buvo nustatyti tik įsigijus automobili?, ieškovei pradėjus naudoti automobili?, atsakovas ieškovės apie jokius gedimus testavimo metu neįspėjo, automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje jokie defektai nurodyti nebuvo, o kadangi netrukus po automobilio įsigijimo ieškovė dėl nustatytų defektų nebegalėjo automobilio naudoti pagal įprastą jo paskirtį, jis buvo parduotas netinkamos kokybės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliantas (atsakovas) A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą, atmesti ieškinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsakovas pažymi, kad pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pardavėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių atsiradusių iki daiktų perdavimo. Atsakovo nuomone, teismas padarydamas išvadą, kad ieškovei buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad buvo parduotas naudotas automobilis, kuriam garantija negali būti suteikta. Anot atsakovo, byloje nėra jokių įrodymų, kad pardavimo metu automobilis turėjo kokių nors trūkumų.

16. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad prieš pirkdama automobilį ieškovė automobilį apžiūrėjo, jokių trūkumų nenustatė, jų nenurodyta ir pirkimo – pardavimo sutartyje, galiojo techninė apžiūra, taigi nesant jokių esminių gedimų, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė įsigyto automobilio negalėjo naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį.

17. Apelianto teigimu, ieškovė nepateikė teismui jokių konkrečių įrodymų, kad nuo pat automobilio įsigijimo momento ir pardavimo metu automobilis turėjo defektus. Taip pat pažymi, jog ieškovė prieš sutikdama pirkti automobilį nenorėjo patikrinti jo būklės autoservise, ji įsigydama naudotą automobilį, turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kuriuo įsigytos transporto priemonės tolesnio eksploatavimo momentu.

Atsiliepimas

18. Ieškovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

19. Ieškovė nurodo, kad paslėptas transporto priemonės defektas, nulėmęs jos variklio kapitalini? remontą, nėra įprastas daikto trūkumas. Tam tikru? neesminiu? naudotos transporto priemonės trūkumų galima tikėtis, dėl to ieškovė prašė atlyginti tik tiesiogiai su paslėptais iš apelianto įsigyto automobilio trūkumais susijusias jų šalinimo išlaidas ir kitu? patirtu? išlaidų (važiuoklės remonto išlaidų ir kt.) atlyginti neprašo.

20. Ieškovė teigia, kad ji, kaip rūpestingas ir atidus pirkėjas, pats neturintis specialių žinių automobilio techninei būklei įvertinti, automobilį apžiūrėjo, jį išbandė ir trūkumų taip pat nepastebėjo jos sugyventinis, o apeliantas pats automobilio pirkimo metu, teigė, kad trūkumų automobilis neturi ir turi galiojančią techninę apžiūrą. Tokie automobilio trūkumai, kurie susiję su automobilio rida, varikliu nėra akivaizdūs, jiems nustatyti reikalingos specialios žinios, kurių tiek ieškovė tiek jos sugyventinis neturi. Nustačius tokius trūkumus, automobiliui buvo reikalingas brangus EGR vožtuvo, variklio purkštukų, turbinos ir variklio galvutės remontas, todėl tokie transporto priemonės defektai ir trūkumai laikytini esminiu pažeidimu, nes dėl tokių paslėptų daikto trūkumų, ieškovė neturėjo galimybės eksploatuoti transporto priemonės.

21. Ieškovė prašo teismo ginčo teisinius santykius kvalifikuoti kilusiais iš vartojimo teisinių santykių, kuriuose ieškovės intereso gynimas yra kartu ir viešasis interesas. Anot ieškovės, remiantis bylos duomenimis, apeliantas turėtų būti suprantamas kaip verslininkas, besiverčiantis naudotų iš kitų šalių įvežtų automobilių perpardavimu, todėl jis turėtų atsakyti be kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

24. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė G. A. 2021 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini), apžiūrėjusi ir išbandžiusi automobilį, pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo (duomenys neskelbtini) m. gamybos automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K..

25. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į autoservisą UAB „Autodia“. Ieškovei 2021 m. rugpjūčio 16 d. informavus atsakovą apie gedimus, jis sutiko padengti pusę serviso išlaidų, tačiau vėliau atsisakė padengti išlaidas, nes atsakavo teigimu, jis automobilį pardavė tvarkingą.

26. Ieškovės prašymu UAB „Auto pretenzijos“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. transporto priemonės apžiūros aktu įvardijo konstatavo transporto priemonės defektus: 1) variklio valdymo bloko klaidos (neveikia pakaitinimo žvakės ir ERG vožtuvas), 2) stabilumo valdymo sistemos klaidos (vairo padėties sensoriaus blogas veikimas), 3) bėgių perjungimo bloko klaidos (bloga komunikacija duomenų perdavimo skaitmenine linija), 4) kondicionavimo sistemos valdymo bloko klaidos (bloga kondicionieriaus siurblio sankaba), 5) šviesų modulio klaidos (bloga komunikacija), 6) variklio valdymo bloko informacija (tikrasis kilometražas).

27. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 22 d. SMS žinute informavo atsakovą, kad jam atsisakius automobilį grąžinti į (duomenys neskelbtini), atlyginti patirtas papildomas išlaidas 2021 m. rugsėjo 27 d. bus pradėti šalinti paslėpti automobilio defektai ir šių defektų šalinimo kaštų reikalaus iš atsakovo. Atsakovas tą pačią dieną SMS žinute ieškovei atsakė, kad sutinka paimti automobilį už tą pačią kainą, kurią ieškovė sumokėjo atsakovui t. y. 4 400 Eur ir taip nesutiko atlyginti 271 Eur ieškovės patirtų išlaidų.

28. Šalims nepavykus taikiai išspręsti ginčo ieškovė nusprendė 2021 m. rugsėjo 27 d. atlikti transporto priemonės remonto darbus savo lėšomis ir 2021 m. spalio 28 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centrui“ sumokėjo 3 580 Eur.

29. Ieškovė 2021 m. lapkričio 3 d. išsiuntė atsakovui rašytinę pretenziją reikalaudama kompensuoti patirtas išlaidas 3 851 Eur, kurios atsirado dėl defektavimo nustatymo, remonto, UAB „Autopretenzija“ konsultacijos dėl pretenzijos bei dokumentų parengimo. Atsakovas 2021 m. lapkričio 17 d. ieškovei pranešė, kad reikalavimai išdėstyti 2021 m. lapkričio 3 d. pretenzijoje nebus tenkinami, nes jo žiniomis jis automobilį pardavė tvarkingą, ieškovė galėjo automobilį patikrinti autoservise pirkimo momentu ir pateikti ieškovės atsakovui defektacijos dokumentai, remonto darbai neįrodo, kad aptarimo automobilio pardavimo metu buvusių defektų bei būtinojo poreikio jo dalis remontuoti ar keisti tik įsigijus automobilį.

30. Ieškovė 2021 m. lapkričio 26 d. atsakovui išsiuntė pakartotinę rašytinę pretenziją, su kuria 2021 m. gruodžio 3 d. atsakovas SMS žinute taip pat nesutiko ir nurodė, kad laikosi savo pozicijos išdėstytos 2021 m. lapkričio 17 d. atsakyme į 2021 m. lapkričio 3 d. pretenziją.

Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo naudoto daikto kokybę ir pirkimo – pardavimo momentu defektų egzistavimo

31. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškovė nepateikė teismui jokių konkrečių įrodymų, kad nuo pat automobilio įsigijimo momento ir pardavimo metu automobilis turėjo defektų.

32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktus galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

33. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo – pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse. Pirkimo – pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

35. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Taip pat turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 307-1075/2018).

36. Nei įstatymas, nei šalių pirkimo – pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

37. Jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu (CK 6.363 straipsnio 11 dalis).

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.363 straipsnio 11 dalis, kaip sudedamoji CK XXIII skyriaus norma, taikytina ir vartojimo prekės – naudoto automobilio pirkimo – pardavimo sandoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

39. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018, 32 punktas).

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį be jokių papildomų sąnaudų, juolab kad atsakovas nenurodė jokių trūkumų nei pradavimo skelbime nei pirkimo – pardavimo momentu. Teismas sutiko su atsakavo argumentu dėl naudoto daikto kokybės, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau pažymėjo, kad ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį ir daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas, todėl įvertinęs byloje pateiktus įrodymus nusprendė, kad defektai egzistavo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, tačiau atsakovas apie juos neinformavo.

41. Kaip nurodė ieškovė, pirmieji automobilio defektai buvo pastebėti tą pačią dieną ieškovei vykstant įsigytu automobiliu namo, pasiekus 110 km/h greitį automobilį pradėjo traukti į kairę pusę, o iš automobilio išmetimo sistemos atsiradus dūmams, ieškovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė kreipėsi į UAB „Autodia“, kurie vėliau buvo detalizuoti 2021 m. rugpjūčio 31 d. transporto priemonės apžiūros akte. Taigi automobilio defektai išryškėjo nepraėjus CK 6.363 straipsnio 11 d. nustatytam 6 mėnesių terminui, atsižvelgiant į tai, laikytina, kad išryškėję defektai buvo jau pirkimo – pardavimo momentu.

42. Pažymėtina, kad nei 2021 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartyje, nei pirkimo – pardavimo metu atsakovas neinformavo ieškovės apie automobilio defektus, atsakovo teigimu jų padavimo metu nebuvo, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo poziciją byloje nebuvo pateikta. Atsakovas byloje taip pat nėra pateikęs įrodymų dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad nustatyti defektai galėjo atsirasti dėl ieškovės kaltės pažeidus daikto naudojimo ar saugojimo taisykles.

43. Būtent dėl nustatyto variklio gedimo, ieškovė jai parduoto naudoto daikto negalėjo naudoti pagal paskirtį tam tikrą laiką, o toks gedimas dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime nesuprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui, todėl teisėjų kolegijos vertinimu byloje pateikti ieškovės įrodymai įrodo, kad nuo pat automobilio įsigijimo momento ir pardavimo metu automobilis turėjo defektų ir ieškovė, kaip pirkėja, tai įrodė ir pirmos instancijos teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad parduotas naudotas automobilis neatitiko jam įprastų reikalavimų.

44. Apeliantas teigia, kad ieškovės prie ieškinio pateiktame priede UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ transporto priemonės apžiūros akte taip pat aiškiai nurodyta, kad nustatyti defektai buvo matomi (bet koks atidus pirkėjas, neturėdamas specialiųjų priemonių, žinių ir įrankių be specialaus pasiruošimo galėjo pastebėti). Pažymėtina, kad aptartas aktas yra rašytinis įrodymas, kuriuo remiantis nustatytos faktinės aplinkybės dėl defektų apimties ir pobūdžio, tačiau ne teisinė išvada, dėl defektų paslėptumo, garantijos ir iš to kylančių pardavėjo pareigų.

Dėl tinkamo ir per protingą terminą informavimo

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl daikto trūkumų nustatymo, jų atsiradimo po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, teismai turi atsižvelgti į tai, ar pastebėjus daikto trūkumus buvo tinkamai ir per protingą terminą informuotas pardavėjas. CK 6.348 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, – per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022).

46. Taip pat yra išaiškinta, kad momentas, kada naudotą automobilį įsigijęs pirkėjas patiria trikdžių, susijusių su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, dar nereiškia, kad automobilis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, kadangi trikdžiai gali būti nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo intensyvumo ir pan. Tik nuo to momento, kai paaiškėja arba turėjo paaiškėti, kad nėra galimybės naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį dėl to, kad jis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, turi būti pradedamas skaičiuoti protingas laikas, per kurį pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie automobilio neatitiktį įprastiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022).

47. Bylos duomenimis, ieškovė per protingą terminą informavo atsakovą apie atsiradusius daikto defektus. Kaip minėta, automobilis buvo įsigytas 2021 m. rugpjūčio 5 d., o 2021 m. rugpjūčio 15 d. paaiškėjus gedimams, ieškovė kreipėsi į atsakovą 2021 m. rugpjūčio 16 d., vėliau su atsakovui kontaktavo nustačius tikslesnius automobilio defektus, tai įrodo byloje pateikti susirašinėjimai tarp ieškovės ir atsakovo. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 22 d. SMS žinute informavo atsakovą, kad jam atsisakius automobilį grąžinti į (duomenys neskelbtini), atlyginti patirtas papildomas išlaidas 2021 m. rugsėjo 27 d. bus pradėti šalinti paslėpti automobilio defektai ir šių defektų šalinimo kaštų reikalaus iš atsakovo.

48. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pastebėjus ir autoservisui nustačius galimus automobilio gedimus tinkamai ir per protingą terminą informavo atsakovą, todėl atsakovas kaip pardavėjas turėjo galimybę spręsti dėl savo pareigų apimties susijusių su automobilio trūkumų šalinimu, inter alia, trūkumų šalinimo būdu ir kaina, sutarties nutraukimu ir kt.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

50. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51. Apelianto skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė pateikė duomenis apie 1 331 Eur patirtas teisinės pagalbos išlaidas rengiant atsiliepimą į apeliacinės skundą. Atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos ieškovės naudai iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėRamunė MikonienėAsta Pikelienė