- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-01
- Bylos Nr.
- 1S-430-190/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladislavas Lenčikas
Pranešejas Vladislavas Lencikas Baudžiamoji byla Nr. 1S-430-190/2011
2.12.4.
2011 m. rugsejo 1 d.
Vilnius
teismo posedyje išnagrinejes A. Š. (toliau – pareiškeja) skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta pradeti privataus kaltinimo procesa pagal pareiškejos skunda, panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustate:
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2011 m. birželio 6 d. nutartimi atsisake pradeti privataus kaltinimo bylos procesa J. Ž. atžvilgiu pagal A. Š. skunda.
Teismas pažymejo, jog iš prie skundo prideto reikalavimo matyti, kad J. Ž. ragina A. Š. gera valia ivykdyti prievole pagal pasirašyta vekseli. Toks raginimas neprieštarauja civilines teisems normoms. Raginimo pabaigoje J. Ž. rašo apie tai, kad jeigu A. Š. neivykdys reikalavimo, tai jis kreipsis i teisesaugos institucijas su prašymu inicijuoti ikiteismini tyrima del A. Š. neteisetu veiksmu. J. Ž. 2011-03-25 raginima išsiunte A. Š.. Tai reiškia, kad ji nepaskleide informacijos tretiesiems asmenims. Teismas pažymi, kad raginime nera informacijos, galincios paniekinti ar pažeminti A. Š.. J. Ž. turi teise kreiptis i teisesaugos institucijas del pažeistos teises gynimo, tame tarpe ir del ikiteisminio tyrimo atlikimo.
Šalies argumentai
Pareiškeja skunde nurodo, kad tikroves neatitinkancia informacija J. Ž. paskleide per UAB „(duomenys neskelbtini)”. Šios bendroves rašta pasiraše ne J. Ž., todel ji negali atsakyti už rašte nurodytus teiginius.
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas padare išvada, kad J. Ž. nepadare nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.
Šalies argumentai
Skundu A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes 2011 m. birželio 6 d. teismo priimta nutarti ir gražinti byla nagrineti iš naujo.
A. Š. teigimu, ji iš J. Ž. pinigu nesiskolino, jokiu vekseliu nepasirašinejo. Pažymi, jog apylinkes teismas nepatikrines J. Ž. reikalavimo pagristumo, t.y., kokiu pagrindu ar dokumentu remdamasi ji reikalauja iš jos pinigu, nusprende, kad J. Ž. teisi siusdama jai i darboviete laiškus su grasinimais ir reikalavimais gražinti pinigus.A. Š. manymu, teisejas privalejo išreikalauti iš J. Ž. dokumenta, kuriuo remdamasi ji reikalauja pinigu.
Teisejas skundžiamoje nutartyje yra pažymima, jog J. Ž. nera pasirašiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiško, atsiusto i pareiškejos darboviete, taciau, A. Š. atkreipia demesi i tai, kad butent J. Ž. pasamde šia imone, ji buvo ju kliente ir be J. Ž. žinios ir sutikimo bei suteiktos šmeižikiškos informacijos apie ja (A. Š.), jokia imone nebutu siuntusi tokio pobudžio laiško.
Aukšciau išdestytos aplinkybes, anot A. Š., patvirtina, jog J. Ž., reikalaudama pinigu be teiseto pagrindo, padare Lietuvos Respublikos istatymu uždrausta nusikalstama veika.
Motyvuojamoji dalis
A. Š. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. 1 d. nurodyta, jog teisejas, gaves nukentejusiojo skunda ar jo teiseto atstovo pareiškima, atsisako pradeti privataus kaltinimo bylu procesa, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes.
Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p. baudžiamasis procesas yra negalimas, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Pažymetina, jog mineta istatymo nuostata reiškia, kad arba visai nebuvo jokio ivykio, apie kuri buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstama veika, arba ivykis, pasireiškes priešingu teisei elgesiu, yra buves, bet to ivykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo ivykis be niekieno kaltes.
Kaip matyti iš byloje esancio privataus kaltinimo skundo, A. Š. kaltina J. Ž. padarius jos atžvilgiu nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. t.y. šmeižima.
Šmeižimas pagal LR BK 154 str. yra tikroves neatitinkancios informacijos apie kita žmogu, galincios paniekinti ar pažeminti ta asmeni arba pakirsti pasitikejima juo, paskleidimas. Paskleidimu pripažistamas tikroves neatitinkancios informacijos apie kita žmogu perdavimas bent vienam treciajam asmeniui privataus pokalbio metu, viešame pasisakyme, laiške, oficialiame rašte ar pan.
Apylinkes teismas 2011 m. birželio 6 d. nutartyje padare pagrista išvada, jog 2011-03-25 raginima J. Ž. atsiunte tik A. Š., t.y. ji nepaskleide informacijos tretiesiems asmenims. Be to, tame raginime nera informacijos, galincios paniekinti ar pažeminti A. Š..
Skundžiamojoje nutartyje taip pat teisingai pažymeta, jog UAB “(duomenys neskelbtini)” rašta, atsiusta UAB “(duomenys neskelbtini)”, kuriame neva skleidžiama A. Š. šmeižianti informacija, pasiraše ne J. Ž., todel ji negali atsakyti už tame rašte nurodytus teiginius.
Skundo teiginiai apie tai, kad pareiškeja iš J. Ž. nesiskolino pinigu ir nepasirašinejo jokiu vekseliu, o teisejas prieš priimdamas sprendima atsisakyti pradeti privataus kaltinimo procesa privalejo išreikalauti iš J. Ž. dokumenta, kuriuo remdamasi ji reikalauja iš A. Š. pinigu, pripažintini nepagristais, nes, apeliacines instancijos nuomone, tarp šaliu susikloste santykiai del vekselio tikrumo pirma turi buti sprendžiami civilinio proceso tvarka ir tik po to bus galima daryti išvadas apie baudžiamojo persekiojimo galimybe.
Esant šioms aplinkybems, skunda nagrinejantis teismas konstatuoja, jog apylinkes teismas pagristai atsisake pradeti privataus kaltinimo procesa pagal A. Š. skunda, nes yra aiški Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta aplinkybe.
Rezoliucinė dalis
nutare:
A. Š. skunda atmesti.
Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.