Kauno apylinkės teismo sprendimas

Praktiškai jų tarpininkavimo pagalba, pardavėjo ir pirkėjo pastangomis, visi reikiami darbai sėkmingam sandorio sudarymui buvo atlikti ir buvo suderintas su notaru laikas sandorio patvirtinimui – 2010 m. balandžio 8 d. Prieš pat sandorio patvirtinimą, notarė ieškovui pranešė, kad sandoris negalės būti patvirtintas, nes parduodamam turtui uždėtas draudimas – pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Nepatvirtinus sandorio, atsakovas atsisakė atlyginti jiems už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, nors pirkėjui atlygino nuostolius dėl neįvykusio sandorio, tuo pripažindamas savo kaltę, kad sandoris neįvyko. Kaip vėliau paaiškėjo, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos prašant AB „Prospero polis“, kurio valdybai pirmininkavo R. S..

Mano, kad atsakovo pasirinkti derybininkai: E. T. ir R. S. nesąžiningai sutrukdė sąlygai, kuriai ta sąlyga nenaudinga – sandorio sudarymui - atsirasti vadovaujantis CK 1.67 straipsnio nuostata, todėl mano, kad reikėtų laikyti, jog ta sąlyga buvo ir jam turėtų būti atlyginta už tarpininkavimo paslaugas.

Ieškovas neįrodė jų nesąžiningumo dėl to, kad nebuvo pasirašyta turto pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas sąžiningai norėjo turtą parduoti, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones parduodamam turtui, jis ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad laikinosios priemonės būtų panaikintos, o turtas parduotas ieškovo surastam pirkėjui. Su trečiaisiais asmenimis parduodant turtą atsakovas tarėsi ne kaip asmenimis, turinčiais teisių į parduodamą turtą, o kaip su specialistais vienokiais ar kitokiais techniniais klausimais.

Tretysis asmuo R. S. ieškinio patenkinimo klausimą paliko spręsti teismui. Jis nurodė, kad derybose dėl atsakovui priklausančio turto pardavimo jis dalyvavo. Interesas dalyvauti derybose buvo dėl to, kad iki 2005 metų turtas, kurį atsakovas ketino parduoti, priklausė UAB „Kauno žemkasys“, vėliau jo pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Prospero polis“. Šis turtas buvo parduotas atsakovui, o jie nuomavosi iš atsakovo dalį ketinamo parduoti turto, todėl bijojo dėl savo ateities atsiradus naujam turto savininkui. Savo atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 149-151) nurodė, kad jis niekaip nėra susijęs su ieškovo ir atsakovo teisiniais interesais, kad nepagrįstai į bylą įtrauktas trečiuoju asmenim.

Tretysis asmuo UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro“ atstovas (t.2, b.l. 49) į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos. Jis nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2009-11-24 buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis (t.1, b.l. 9) pagal kurią atsakovas pageidavo, kad ieškovas jam teiktų tarpininkavimo paslaugas ieškant jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pirkėjo geriausiomis sąlygomis suradimui; ieškovas sutiko šias paslaugas suteikti. Sutarties 2.2 punktas nustatė, kad sudarius turto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti komisinius, kurie sudarytų 70 000 Lt be PVM nuo 4 mln. litų, gautų už parduotą turtą. Už kiekvieną 100 000 Lt papildomai gautą sumą pardavus turtą, atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti po 10 000 Lt be PVM. Ieškovas sutiko ir neprieštaravo šiam atlygiui, laikė jį teisingu ir tinkamu [...], jei įvyko turto pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarties 2.4 punktas nustatė, kad įvykus turto pirkimui-pardavimui su pirkėju, apie kurį ieškovas informavo atsakovą, atsakovas privalo sumokėti ieškovui 2.2 sutarties punkte nustatytą atlyginimą. Sutarties 2.5 punktas nustatė, kad atsakovas per 3 dienas privalo pervesti į ieškovo sąskaitą pinigų sumas, skaičiuotinas ir nuo avansinio už parduodamą turtą mokėjimo. UAB „Accel Elektronika“ sumokėjus atsakovui avansinį mokėjimą už perkamą turtą, pastarasis mokėjimų ieškovui pagal sutarties 2.5 punkto sąlygą nepervedė. Ši aplinkybė įrodo, kad nors šalys buvo pasirašiusios tarpininkavimo paslaugų sutartį, tačiau jos vadovavosi ir žodiniais susitarimais, t.y., kad komisinis mokėjimas bus mokamas pardavus atsakovo turtą; kad jeigu turtas bus parduotas už mažesnę kainą, atitinkamai bus mažinami ir komisiniai už suteiktas paslaugas. Kaip atsakovo nesąžiningumas vykdant tarpininkavimo paslaugų sutartį vertintina tai, kad jis bylos nagrinėjimo metu iškėlė versiją, jog atsakyti pagal 2009-11-24 tarpininkavimo paslaugų sutartį jis neprivalo atlyginti ir dėl to, kad turtą buvo sutarta parduoti ne už 4 mln. litų, kaip nurodyta tarpininkavimo paslaugų sutartyje, o už 3 200 000 Lt. Laikotarpiu po tarpininkavimo su ieškovu sudarymo iki preliminarios sutarties sudarymo su būsimu pirkėju, atsakovas jau žinojo ir sutiko, kad turtas bus parduodamas už mažesnę negu 4 mln. litų, tačiau šios tarpininkavimo sąlygos papildomai neaptarė, o priėmė ieškovo jam teikiamas tarpininkavimo paslaugas, tikėdamasis dėl to išvengti atlyginimo mokėjimo ieškovui už tarpininkavimo paslaugas.

Tarp atsakovo ir UAB „Accel Elektronika“ 2010-02-08 buvo sudaryta sutartis dėl pirkimo-pardavimo sutartie sudarymo (t.1, b.l. 10-11) pagal kurią atsakovas sutiko parduoti UAB „Accel Elektronika“ sutarties 1 punkte įvardintą turtą, o šis įsipareigojo turtą nupirkti už 3 200 000 litų (sutarties 2 p.). Taip pat buvo sutarta pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2010-04-08 (sutarties 3 p.). Pirkėjas per 3 dienas nuo šios sutarties sudarymo dienos turėjo pervesti atsakovui 50 000 Lt (sutarties 2.1 p.). Atsakovas pripažino, kad šią pinigų sumą pirkėjas jam buvo sumokėjęs, dėl ko vėliau, neįvykus pirkimo-pardavimo sandoriui, kilo teisminis ginčas, kurį išsprendė taikos sutartimi – atsakovas grąžino pirkėjui 50 000 litų, sumokėjo baudą.

Ieškovas pateikė teismui Kauno miesto savivaldybės administracijos raštą dėl slėptuvės likvidavimo (t.1, b.l. 13), topografinių darbų sutartį (t.1, b.l. 14), turto vertinimo paslaugų teikimo sutartį (t.1, b.l. 16-17), PVM sąskaitą faktūrą (t.1, b.l. 18, 19), kad atsakovas atsiskaitė už vietovės topografavimą, valstybinės žemės nuomos sutartį, žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, sutartį dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo (t.1, b.l. 33,35, 36) kas rodo, kad ieškovas atliko tuos darbus, kuriuos įvardijo savo ieškinyje (taip pat ir t.1, b.l. 39-59), t.y. gavo leidimus, reikalingus išregistruoti slėptuvę; gavo Kauno apskrities viršininko administracijos sutikimą dėl žemės nuomos teisės perleidimo ir atliko kitus reikalingus darbus, susijusius su žemės nuomos sutarties pakeitimo pasirašymu; gavo banko sutikimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir garantinius raštus dėl kredito suteikimo; pranešė nuomininkams apie numatomas perleisti nuomotojo patalpas; atliko parduodamo turto inventorizaciją, apskaitos prietaisų apžiūrą ir parodymų registravimą, atsiskaitymų už komunalines paslaugas patikrinimą ir registravimą; atliko vietovės topografavimo darbus; turto vertinimą; surinko ir notarui pateikė reikiamus sandorio sudarymui ir patvirtinimui dokumentus. Dalį šių darbų ieškovas atliko vienas, dalį su atsakovu ir būsimu pirkėju, jų tarpininkais. Atsakovo atstovas pripažino, kad ieškovas dalį šių darbų atliko vienas, o dalį su juo ir kitais asmenimis (CPK 187 straipsnis).

Atsakovas turtą 2005-07-08 įsigijo iš UAB „Kauno žemkasys“ už 800 000 Lt(t.1, b.l. 120-128). Tretysis asmuo R. S. pripažino aplinkybes, kad UAB „Kauno žemkasys“ buvo perorganizuotas į UAB „Prospero polis“, kad jis buvo šios bendrovės valdybos pirmininkas, kad bendrovės vykdantysis direktorius inicijavo ieškinį dėl 2005-07-08 pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo, dėl ko atsakovo parduodamam turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (t.1, b.l. 129-130, 131-132), vėliau šios laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos (t.1, b.l. 133-139), kad jis dalyvavo šalims vedant derybas su UAB „Accel Elektronika dėl turto pardavimo.

Liudytojas V. L. parodė, kad (2011-09-13 – 2011-09-23 protokolo 7 lapas), kad jis dirba UAB „Latmos“ direktoriumi ir kaip tarpininkas atstovavo pirkėją UAB „Accel Elektronika“, kai ši bendrovė ruošėsi pirkti iš atsakovo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Buvo sutarta turtą pirkti už 3 200 000 litų. Atsakovo pusėje tarpininkavimo paslaugas turto pardavimo klausimais aktyviai atliko ieškovas. Sandorio sudarymui buvo pilnai pasiruošta, sandoris nebuvo sudarytas tik dėl to, kad parduodamam turtui buvo uždėtas areštas. Atsakovo pusėje derybose aktyviai dalyvavo tretieji asmenys T. ir S. Sandoris neįvyko dėl to, kad atsakovas ir tretieji asmenys neišsprendė klausimo kaip pasidalins pinigus už parduotą turtą.

Nors rašytinėje 2009-11-24 tarpininkavimo paslaugų sutartyje nustatyta, kad ieškovui už darbą atlyginama tik turtą pardavus, tačiau, vadovaujantis CK 2.151 straipsnio 2 dalies nuostata, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atliko vienas arba su kitais asmenimis visus reikiamus sandorio sudarymui veiksmus, bet sandoris nebuvo sudarytas dėl kitų asmenų priešiškų veiksmų, t.y. veiksmų, nepriklausančių nuo ieškovo valios ir tokių veiksmų, kurių jis negalėjo numatyti, todėl jam už atliktą darbą turėtų būti atlyginta, nes CK 6.198 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu kaina turi būti nustatyta remiantis kriterijais, kurių nėra ar kurie išnyko arba negali būti nustatyti, tai kaina nustatoma remiantis artimiausios reikšmės kriterijais. Taip pat ir CK 6.781 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu komiso sutartis nebuvo įvykdyta dėl priežasčių už kurias atsako komitentas, komisionierius išsaugo teisę į komisinį atlyginimą bei turėtų išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, nors ir sąžiningai siekė sudaryti sandorį, tačiau dėl savo neapdairumo ir netinkamų konsultantų pasirinkimo sužlugdė sandorio sudarymą, jis ir pats dėl to nukentėjo finansiškai: turėjo sumokėti ieškovui už vietovės topografavimo darbus, sumokėti pirkėjui baudą už neįvykusį sandorį, todėl dalinai neigiamų finansinių pasekmių naštą turėtų pasidalinti su ieškovu – sumažintinas ieškovui priteistinų komisinių dydis iki 35 000 litų, t.y. pusės pradinės sutartos atlyginimo sumos.