- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-18
- Bylos Nr.
- N1-3-408/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02656-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- T. T., D. T.
- Nukentėjusysis
- M. I.
- Advokatai
- Valda Grigonytė, Ramutė Budrytė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje nepilnametis T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2017 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 87 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamo poveikio priemones; 2) 2018 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktus, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, ir
nepilnametis D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nepilnametis T. T. 2018 m. sausio 14 d., apie 06 val., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupėje su nepilnamečiu D. T., mušė nukentėjusįjį nepilnametį M. I.. Tai yra jis kartu su D. T. rankomis ir kojomis sudavė M. I. ne mažiau kaip du kartus į veidą, tuo bendrais veiksmais padarydamas muštinę žaizdą galvoje ir odos nubrozdinimą dešiniajame skruoste, tuo sukeldamas nukentėjusiajam nepilnamečiui M. I. fizinį skausmą ir nežymiai sužalodamas jo sveikatą.
Nepilnametis D. T. 2018 m. sausio 14 d., apie 06 val., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupėje su nepilnamečiu T. T., mušė nukentėjusįjį nepilnametį M. I.. Tai yra jis kartu su T. T. rankomis ir kojomis sudavė M. I. ne mažiau kaip du kartus į veidą, tuo bendrais veiksmais padarydamas muštinę žaizdą galvoje ir odos nubrozdinimą dešiniajame skruoste, tuo sukeldamas nukentėjusiajam nepilnamečiui M. I. fizinį skausmą ir nežymiai sužalodamas jo sveikatą.
Kaltinamasis T. T. kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad, būdamas sodyboje, susitiko savo pažįstamą D. T.. Kitų gimtadienyje buvusių vaikinų jis nepažinojo. Ryte, jis ir D., sukonfliktavo su keliais gimtadienyje buvusiais vaikinais. Konflikto metu jis nukentėjusiajam kumščiu sudavė į veidą. D. taip pat sudavė nukentėjusiajam į veidą, tačiau neprisimena ar ranka, ar koja. Neatsimena kiek smūgių jie sudavė nukentėjusiajam. Tuomet jį ir D. nuo nukentėjusiojo, kurį jie mušė, atitraukė gimtadienyje buvusios merginos. Po šio konflikto jie išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. Dėl to, kad padarė nusikalstamą veiką labai gailisi.
Kaltinamasis D. T. kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad, švenčiant gimtadienį, jis ir T. susiginčijo su sodyboje buvusiu M., nes pastarasis lovoje gulėjo su batais. Konflikto metu jie su T. sudavė kelis smūgius rankomis ir kojomis M. į galvą. Tada juos išskyrė sodyboje buvę svečiai. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų pilno prisipažinimo jų kaltė, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta šiais duomenimis:
Nukentėjęs M. I. parodė, kad apie 4.00-5.00 val. ryto jis nuėjo miegoti. Maždaug apie 5 val. 30 min. į kambarį įsiveržė T. ir D.. Jie jautėsi labai savimi pasitikintys, pradėjo vadovauti visiems, pradėjo tyčiotis iš jo, kad jis guli lovoje. Jis atsakė T. „atsiknisk, abeli“. Tada šis supyko, pradėjo rėkti ir spardyti jam galvą. Tuomet prisijungė ir D., kuris taip pat jį mušė ir spardė į galvą. Mušimą sustabdė merginos, nes jos pamatė, kad jam bėga iš galvos kraujas. Paskutinius smūgius jam į galvą su koja sudavė D.. Tuo metu jis jautė skausmą, šaltį, silpnumą. Po to, kai jie baigė jį mušti, nulipo nuo lovos, nes, kai jį mušė, jis gulėjo, o T. su D. buvo užsilipę ant lovos. Jam buvo žaizda ant pakaušio, buvo prakirsta bei buvo labai sutinęs dešinys žandas. Į medicinos įstaigą kreipėsi tą pačią dieną.
Iš M. I. parodymų matyti, kad jis yra M. I. tėvas. 2018 m. sausio 14 d., apie 8 val. į namus sugrįžo jo sūnus M. ir jam pasakė, kad praeitą naktį jam su draugais švenčiant sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), į sodybą atėjo apie 4 nepažįstami asmenys, kurie prisijungė prie vakarėlio. Jo sūnaus teigimu, asmenys elgėsi normaliai be jokių konfliktų. M. sakė, kad apie 5 val. jis nuėjo į sodybos antrą aukštą miegoti. Apie 6 val. M. pradėjo žadinti du vaikinai, kurie buvo atėję į vakarėlį, kaip nepažįstami. Vėliau išsiaiškinta, kad tai D. T. ir T. T.. Abu jam nepažįstami vaikinai, sūnaus teigimu, jį užsipuolė dėl to, jog M. miega su batais. D. ir T. pradėjo M. mušti rankomis ir spardyti kojomis. Sūnus teigė, jog abu vaikinai jam sudavė apie 8 smūgius į galvą, tuo sukeldami jam fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir suradus kaltus asmenis, juos nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 14).
Iš liudytojos P. M. parodymų matyti, kad ji pabudo nuo triukšmo. Pabudusi pamatė, kad į tą kambarį, kuriame ji miegojo, atėjo kažkiek asmenų, tarp jų ir D.. Ji suprato, jog vyko konfliktinė situacija tarp M. ir atėjusių vaikinų. Tos konfliktinės situacijos metu kažkuris vaikinas pasakė, kad M. lovoje guli su batais. M. tiems vaikinams taip pat kažką atsakė. Ji tuomet atsikėlė ir pamatė, jog du vaikinai buvo užlipę ant M. lovos. Ji matė, kad tie vaikinai kojomis spardė M.. Kiek kartų jie spyrė M., ji nurodyti negali, nes nežino, bet tikrai ne po vieną kartą. Mano, kad tie vaikinai spyrė M. kojomis į galvą, nes vėliau matė, kad M. buvo praskelta galva. Ar M. tie vaikinai mušė ir rankomis pasakyti negali, nes nematė. Vieną iš M. spardžiusių vaikinų kažkuris iš kambaryje buvusių asmenų nutempė nuo lovos ir ištempė iš kambario. Kai tie vaikinai, kurie mušė M., išėjo iš kambario, M. pats atsikėlė iš lovos, tuomet atėjo kažkuris M. draugas, kuris iš mašinos atsinešė binto ir juo apibintavo M. galvą, nes jo galva buvo praskelta. Tuomet jie M. pasodino automobilyje, nes taip sakė M. draugas. Vėliau M. nuvežė namo ar į ligoninę, tiksliai nežino, kur jį nuvežė (1 t., b. l. 76-78)
Iš parodymų patikrinimas vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis parodė įvykio vietą, taip pat parodė kur ir kaip jį sumušė (1 t., b. l. 62-67).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G162/2018(02) matyti, kad M. I. konstatuota muštinė žaizda galvoje, odos nubrozdinimas dešiniajame skruoste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2018 m. sausio 14 d. Sužalojimai nebūdingi griuvimui ir galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (1 t., b. l. 51).
Iš akistatos tarp įtariamųjų T. T. ir D. T. matyti, kad jos metu T. T. nurodė, jog tiksliai neprisimena visų įvykio aplinkybių, todėl galėjo būti, jog D. ir nesudavė smūgių M. I., o tik jį pastūmė (1 t., b. l. 90-92).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais, turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Išklausius teisme kaltinamųjų paaiškinimus, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, įvertinus byloje esančią ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamieji T. T. ir D. T., veikdami bendrininkų grupėje, mušė nukentėjusįjį nepilnametį M. I.. Tai yra jie rankomis ir kojomis sudavė M. I. ne mažiau kaip du kartus į veidą, tuo bendrais veiksmais padarydami muštinę žaizdą galvoje ir odos nubrozdinimą dešiniajame skruoste, tuo sukeldami nukentėjusiajam nepilnamečiui M. I. fizinį skausmą ir nežymiai sužalodami jo sveikatą.
Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam T. T. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 80-81 straipsniuose, 90-91 straipsniuose numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytų poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
T. T. teistas du kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, jo atžvilgiu yra atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, jis baustas administracine tvarka, neregistruotas psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų cente, (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakterizuojamas patenkinamai. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė, kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams.
Teismas atsižvelgia į tai, kad po to, kai jam ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos bausmės, T. T. ir toliau pažeidinėja įstatymus, t. y. daro nusikalstamas veikas, iš to teismas sprendžia, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu aptartas nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobūdžio veikos, o dėsningas nusikalstamas elgesys, toks elgesys rodo kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę, jo turtą, garbę ir orumą, todėl bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), jam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad T. T. nepilnametis, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Tačiau nepilnamečio kaltinamojo T. T. atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto (2018 m. lapkričio 25 d., Nr. XIII-1640) 1 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir jis atleistinas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teisiamojo posėdžio metu nepilnametis kaltinamasis D. T. pateikė įrodymus, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo atsiprašė, iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis neteistas, administracine tvarka baustas, sveikas, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, kur charakterizuojamas teigiamai.
Jo atsakomybę lengvina tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančių tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Kaltinamasis D. T. būdamas nepilnamečiu padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau yra neteistas, mokykloje vertinamas teigiamai, nusikalto pirmą kartą, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, gailisi, supranta savo veiksmų neteisėtumą, suvokia nusikalstamos veikos padarinius, neigiamai vertina savo poelgį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu po šio nusikaltimo padarymo nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, todėl pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes yra pagrindas konstatuoti BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą alternatyvią sąlygą: baudžiamojoje byloje esanti medžiaga apie kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, jo elgesį prieš, po ir nusikalstamos veikos metu leidžia teigti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 93 straipsnyje numatytos nuostatos, nepilnametis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina ir jam taikytinos auklėjamojo poveikio priemonės.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Civilinis ieškinys.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjęs M. I. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų 250 eurų turtinei ir 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamieji su ieškiniais sutinka tik iš dalies, nes mano, kad jie yra per dideli.
Dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjęs patyrė turtinę žalą, kadangi jis pirko vaistus 100 eurų vertės, maisto papildus 100 eurų vertės, be to, buvo sugadintas džemperis 50 eurų vertės. Žala neatlyginta. Tarp kaltinamųjų padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamųjų veiksmų, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir šioje dalyje tenkintinas visiškai.
Dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos Kauno teritorinė ligonių kasa patyrė 31,03 Eur turtinę žalą dėl nukentėjusiojo M. I. gydymo išlaidų, todėl ši suma iš kaltinamųjų priteistina solidariai.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamieji nežymiai sužalojo M. I.. Teismas mano, kad nukentėjęs neabejotinai patyrė fizinį skausmą. Taip pat, teismas mano, kad nukentėjęs patyrė ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, depresiją, neabejotinai sutriko jo gyvenimo ritmas, t. y. jam buvo sukeltos pasekmės, kurios laikytinos neturtine žala. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas kaltinamųjų T. T. ir D. T. veiksmais nukentėjusiam M. I. padarytą neturtinę žalą vertina 1200 eurų.
CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė.
Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CPK 6.276 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamieji T. T. ir D. T. yra nepilnamečiai, pajamų negauna, turto neturi, todėl jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, nukentėjusio prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala priteistina iš jų įstatyminių atstovų, nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai jų nepilnamečiai sūnūs – kaltinamieji T. T. ir D. T. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 272 straipsniu, 276 straipsniu, 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 312-313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Taikyti T. T. atžvilgiu Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto (2018 m. lapkričio 25 d., Nr. XIII-1640) 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir T. T. atleisti nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
D. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsniu, skirti jam auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą, išaiškinant jam, kad padarius naują nusikalstamą veiką, jis negalės būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusioji M. I. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.
Iš T. T. priteisti, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteisti iš A. T., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai T. T. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyją turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) M. T. turtinei ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti Iš D. T. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteisti iš D. P., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai D. T. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyją turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti M. I..
Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį 31,03 Eur (trisdešimt vieną eurą, 3 cnt) tenkinti visiškai ir jį priteisti atlyginti solidariai iš T. T. ir D. T..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo šio nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.