- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-645-357/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08814-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- S. D.
- Ieškovas
- N. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei S. D. dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti ieškovą N. M. nepilnamečio vaiko D. J. D. tėvu ir įpareigoti (duomenys neskelbtini) CMS padaryti apie tai įrašą vaiko gimimo liudijime, suteikti vaikui D. J. D. pavardę – M., nustatyti nepilnamečio sūnaus D. J. D. gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu N. M.. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją sūnaus D. J. D. gyvenamąją vietą su tėvu N. D. iki sprendimo įsiteisėjimo ir nustatyti atsakovei S. D. bendravimo su sūnumi tvarką, kad atsakovė vieną savaitgalį per mėnesį gali matytis su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje ir bendrauti N. M. akivaizdoje. Nurodė, kad teismo sprendimu yra pripažinta jo tėvystė, tuo metu sūnus gyveno vaikų globos namuose, nes buvo paimtas iš vaiko motinos, kuri negalėjo tinkamai pasirūpinti sūnumi. Nors Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo priėmęs sprendimą grąžinti vaiką atsakovei, tačiau to realizuoti nepavyko dėl atsakovės priklausomybės nuo alkoholio.
Atsiliepimas
Atsakovė S. D. su ieškovo prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesutiko ir prašė laikinąją vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, pažymėjo, jog ji labai stengiasi, kad nepasikartotų netinkamas jos elgesys, įsidarbino, vaikas lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), lanko chorą (duomenys neskelbtini), Dailės mokyklą, o (duomenys neskelbtini) tokių sąlygų gali ir nebūti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovo N. M. prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki sprendimo priėmimo nustatė nepilnamečio sūnaus D. J. D. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu N. M., nustatė atsakovei S. D. laikinąją bendravimo su vaiku D. J. D. tvarką, kad atsakovė S. D. gali matytis ir bendrauti su sūnumi du savaitgalius, dalyvaujant N. M., kitoje dalyje ieškovo prašymą atmetė, atmetė atsakovės S. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išaiškino šalims, kad S. D. ir N. M. bendru susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus, poreikius ir/ar sveikatos būklę, savo galimybes.
Teismas vertino, kad atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės gyvenimo sąlygas, į vaiko norus, tikslinga nustatyti laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su tėvu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu atsakovė S. D. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti, tenkinti atsakovės prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečio vaiko D. J. D. laikiną gyvenamąją vietą su atsakove S. D., ieškovo N. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
1. Teismas neatsižvelgė į ieškovo elgesį vaiko atžvilgiu iki 2014-10-24 ieškinio pareiškimo, į tai, kad vaikas lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), visą laiką gyveno su atsakove, o kai buvo apgyvendintas globos namuose, beveik kiekvieną dieną matėsi ir bendravo su atsakove, tuo tarpu ieškovas iš esmės vaiku iš viso nesidomėjo. Nurodo, kad atsakovė rūpinasi vaiku, juos sieja tvirti abipusiai ryšiai, atsakovė visad vedė vaiką į gydimo įstaigas, domisi jo mokymosi rezultatais.
Šalies argumentai
2. Ieškovas iki 2014-10-24 ieškinio pateikimo buvo visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, auklėjimo, vaiko gerove ir auklėjimu nesirūpino, kas parodo jo visišką abejingumą savo, kaip tėvo, pareigoms. Ieškovas ieškinyje pats nurodo, kad po tai, kai 2011 metais nepavyko bandymas gyventi kartu kaip šeima, jis vėliau išvyko į (duomenys neskelbtini) ir iki pat 2014 m. rugpjūčio mėnesio nei su manimi, nei su sūnumi jokių ryšių nepalaikė.
3. Vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu pažeis vaiko interesus, sutrikdys jo emocinį ir dvasinį vystymąsi. Atsakovė užtikrina tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas. Į bylą buvo pateiktas vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), kur ieškovas ketina gyventi, tinkamos gyvenimo sąlygos vaikui gyventi tik atostogų metu. Vaiko noras gyventi su tėvu yra laikinas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė su sūnumi gali bendrauti tik ieškovui esant.
Atsiliepimas
Ieškovas N. M. pateiktu atsiliepimu prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
1. Atsakovė nuo pat pradžių su sūnumi ir ieškovu elgėsi nesąžiningai, nes ieškovo neinformavo apie vaiko gimimą, tokiu būdu tiek iš vaiko, tiek ir iš ieškovo atimdama teisę būti tėvu ir sūnumi, kurti tarpusavio santykius, užmegzti emocinį ryšį. Kadangi ieškovas apie vaiko egzistavimą sužinojo tik po trejų metų, jis prarado negrąžinamą galimybę nuo pat gimimo matyti vaiko augimą, vystymąsi, tobulėjimą, taigi - iš esmės jį pažinti, o vaikui buvo atimta teisė turėti normalią šeimą ir tėvo pavyzdį, kuris nepaneigiamai yra būtinas berniukui.
2. Ieškovas nuo to laiko, kai sužinojo apie sūnų, pradėjo juo rūpintis. Kai sužinojo, jog vyksta atsakovės ir jos oficialaus sutuoktinio skyrybų procesas, sugrįžo į Lietuvą ir mėgino kurti šeimą.
3. Atsakovės išreikšti nuogąstavimai dėl pasikeitusios vaiko aplinkos ir ieškovo išvykimo į užsienį yra nepagrįsti. Šiuo metu D. J. D. jau lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę, ieškovas rūpinasi ir vaiko neformaliuoju ugdymu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pagal CPK 144–148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas.
Pažymėtina, kad CK 3.65 str. yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/pakeitimo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo taikymas yra tik laikinosios apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Šiuos teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja šalių ginčo iš esmės.
Klausimui dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo aktuali aplinkybė, kad atsakovės S. D. šeima 2011-12-09 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tai, kad D. J. D. nuo 2014-10-20 buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės vaikų globos namuose, o dar iki 2014-10-20 vaiko laikinoji globa buvo patikėta T. A.. Vaikas iš globos namų buvo perduotas ieškovui N. M. ir nuo to laiko gyvena su tėvu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas siekia toliau gyventi ir dirbti užsienyje. Pats vaikas, D. J. D. išreiškė norą gyventi su ieškovu, į ką teismas negalėjo neatsižvelgti. Atsakovė nurodo, kad stengiasi išspręsti savo problemas. Šių aplinkybių visetas sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui nustatyti laikinąją gyvenamąją vaiko vietą su ieškovu. Kadangi pats vaikas siekia gyventi su tėvu, jis nepatirs emocinės ir dvasinės traumos, ką nepagrįstai nurodo atsakovė atskirajame skunde. Ieškovas pateikė duomenis, kad vaikas lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę, dainuoja (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos berniukų chore (duomenys neskelbtini), lanko muzikos rašto ir kultūros pažinimo pamokas, taigi ieškovas rūpinasi vaiko ugdymu ir neformaliuoju ugdymu.
Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į aptartas faktines bylos aplinkybes, nustatė, jog bendravimas per mėnesį du savaitgalius su motina ir nebūtinai ieškovo gyvenamojoje aplinkoje, bet jam būnant, tinkamai užtikrins vaiko ir motinos bendravimą iki bylos išnagrinėjimo, toks bendravimo nustatymas, atsižvelgiant į anksčiau aptartas faktines bylos aplinkybes, nėra pernelyg ribotas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šeimos bylose, todėl atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.