- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- 1-54-876/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00045-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- A. U.
- Kategorijos
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2., 1.2.14.1.2.5., 1.1.9.6. (N)
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorams Linui Frančiakui, kaltinamajam A. U., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, šeiminė padėtis-išsiskyręs, 7 klasių išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis ir registruotas (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2000-05-24 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d. -2 m. 6 mėn. 1/a. Taikytas LR įstatymo dėl amnestijos akto 1 str.1 d. 3 p.-nuo neatliktos bausmės atleistas; 2) 2008-02-19 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., ir paskirta 20 parų arešto, 2008 04-28 paleistas iš Pravieniškių 3-čiųjų namų,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. padarymu
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. U. 2013 m. vasario 5 d. apie 1 val., Kidulių kaime, Kidulių seniūnijoje, Šakių rajone, pagrobė UAB „S. R.“ priklausantį, didelės 58 698 Lt vertės, svetimą turtą - betono padavimo mašiną „BMS WORKER N.1 Sigma“, stovėjusį Kidulių gaisrinės kiemo teritorijoje, tuo padarydamas UAB „S. R.“ 58698 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis A. U. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad grįžinėjo iš darbo ir pamatė agregatą. Tuo metu labai reikėjo pinigų, nes sirgo mama. Sugalvojo paimti agregatą ir kitą dieną grąžinti, tikėdamasis, kad atsiskaitys kiek nors. Paskambino į gaisrinę ir pasakė, kad dega rūkinė Kriaušaičių kaime. Kai gaisrininkai išvažiavo, jis agregatą prisikabino ir išvilko. Ketino palikti miške, bet nėjo įvažiuoti, buvo šlapia. Po to išsigando, kad gali kas nors paimti. Tada apie 1,30 val. paskambino draugui į Gelgaudiškį ir paprašė, kad palaikytų iki ryto. Draugas sutiko. Jis nuvilko, įstūmė į daržinę ir tenai paliko. Ryte jį sulaikė policija. Agregatą paėmė tikslu, kad už radybas gautų pinigų. Jis galvojo, kad tai generatorius ir jo vertė apie 5-10 tūkstančius litų, tikslios kainos nežinojo. Už radybas įsivaizdavo, kad gaus 200-400 Lt. Jį ryte sulaikė policija todėl nespėjo baigti savo plano. Savo poelgį vertina labai blogai, pasielgė tik galvodamas apie save, o ne apie kitus. Šiuo metu dirba pas ūkininkus, vaikui 6 mėn.
Civilinio ieškovo atstovas D. U. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieškinį, ar buvo atsiprašyti nežino. Maišyklė grąžinta, rinkos kaina paimta tos maišyklės reali kaina. Pirkta prieš keturis metus ir suma buvo virš 100 000 litų.
Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą vakarą jam paskambino U. ir pasakė, kad pas jį atvažiuoja ir paprašė atidaryti vartus. U. prie mašinos buvo prisikabinęs kažkokį didelį daiktą. U. jam neaiškino, pasakė tik tiek, kad reikia palaikyti iki ryto. Atidarė duris į ūkinį pastatą ir pastatė. Policija atvažiavo pas jį apie 4 val. ryte. Kaltinamasis jam tiek pasakė, kad tai betono maišyklė, o apie vertę nieko nekalbėjo. Tą vakarą iš kur gavo neaiškino, tik pasakė, kad atvažiuos ryte ir viską paaiškins. Kaltinamasis buvo blaivus. U. atvažiavo su Opel Astra, buvo vienas.
Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo iškvietimą, kad dega rūkinė ir kelia pavojų. Išvažiavo ir nerado gaisro. Kai sugrįžo, nerado maišyklės, tada paskambino policijai. Betono maišyklė buvo palikta pas juos kieme, kad niekas nepavogtų. Apie įvykį jiems paskambino iš Alytaus centro. Buvo apie 2 val. nakties, datos neatsimena. Maišyklė ant ratų ir ją lengva buvo prisikabinti prie mašinos.
Motyvuojamoji dalis
Protokolas – pareiškimas, kuriuo pranešta apie įvykdytą nusikalstamą veiką (t. 1, b.l. 2).
Įvykio vietos apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta bei vieta, kur buvo rastas betono maišymo siurblys. (t. 1, b.l. 3-10).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas bei daiktų apžiūros protokolas, kuriuose aprašytas iš A. U. paimtas mobilaus ryšio telefonas (t. 1, b.l. 31-35).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. A. U. kaltinime inkriminuota BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta didelės vertės svetimo turto vagystė, padaroma tik tiesiogine tyčia. Pagal susiformavusią teismų praktiką nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius šios veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas, ar suvokė, kad turtas yra svetimas, ar suprato, kad įsibrauna į svetimą patalpą, saugyklą ar svetimą teritoriją. Objektyvusis kriterijus suponuoja tai, kad kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį turi būti nustatyta, jog pagrobtas turtas yra didelės vertės. Paprastai turto vertė nustatoma pagal pirkimo- pardavimo ar kitų sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Jei taip nustatyti turto vertės nėra galimybių ar kyla rimtų abejonių dėl taip nustatytos turto vertės teisingumo, ji nustatoma remiantis turto rinkos verte veikos padarymo metu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. sausio mėn. 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Minėta, kad, kvalifikuojant asmenų veiką kaip didelės vertės turto ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių pagrobimą (BK 178straipsnio 3 dalis), turi būti vadovaujamasi ir subjektyviuoju kriterijumi. Subjektyvusis kriterijus apibūdina psichinį kaltininko santykį su didele pagrobto turto verte kaip vagystę itin kvalifikuojančiais požymiais. Tyčinis vagystės pobūdis suponuoja ir tai, kad, norint kaltininko veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kaip didelės vertės turto pagrobimą, reikia nustatyti, kad kaltininkas suvokė, jog jo pagrobti daiktai yra didelės vertės. Teismas pažymi, kad kaltininko veika gali būti pripažinta didelės vertės turto pagrobimu ir tuo atveju, kai kaltininkas, grobdamas turtą ar vertybes, numatė, jog yra nemaža tikimybė, kad šis turtas yra atitinkamai didelės vertės. Tokį kaltininko suvokimą ar numatymą gali lemti tam tikros objektyvios (vagystės padarymo vieta, pagrobto turto pobūdis, specifika, kiekis ir pan.) ir subjektyvios (kaltininko amžius, profesija, išprusimas, specialių žinių turėjimas ir pan.) aplinkybės. Šias aplinkybes turi nustatyti ir įvertinti teismai, spręsdami, ar asmuo kaltas dėl didelės vertės turto pagrobimo. Taigi vien tik tuo, kad pagrobti daiktai objektyviai yra pripažįstami didelės vertės turtu, negali būti grindžiamas veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, kvalifikavimas. Kaip ir apie bet kokią kitą nusikalstamą veiką, taip ir apie didelės vertės turto reikšmę turinčių vertybių pagrobimą galima spręsti tik konstatavus ir įvertinus objektyviuosius ir subjektyviuosius šios veikos požymius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. sausio mėn. 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012).
Nagrinėjamoje byloje apie A. U. padarytos veikos atitikimą BK 178 straipsnio 3 daliai faktiškai kaltinimas pateiktas pagal objektyvųjį veikos požymį (t. y. pagal tai, kad pagrobtas turtas pagal vidutinę rinkos kainą yra didelės vertės), tinkamai neįvertinus kaltinamojo tyčios turinio. Būtent teisiamojo suvokimą, kad grobiama betono padavimo mašina yra didelės vertės kaltinimą grindė tik pagrobto turto rinkos kaina, kuri savaime, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog teisiamasis suvokė ar bent numatė, kokia yra (gali būti) grobiamo turto vertė. Teismo posėdžio metu A. U. nurodė, kad jo tikslas buvo pagrobti betono padavimo mašiną, o ryte norėjo grąžinti, tikėdamasis atlygio už dingusio daikto grąžinimą. Pats teisimasis teismo posėdžio metu nurodė, jog jis manė, kad daikto vertė gali būti apie 5-10 tūkstančių litų, teigė, jog nelabai suvokė, kokia šio prietaiso paskirtis. Šios aplinkybės parodo, jog A. U. nesuvokė, jog jo grobiamas turtas yra didelės vertės, nes betono padavimo mašina nėra įprasta žmonių gyvenime naudojama priemonė, kurios kaina būtų žinoma vidutiniškai protingam žmogui. Tam, kad asmuo žinotų tokios priemonės kainą, privalo specialiai tuo domėtis arba būtų susidūręs esant tam tikroms aplinkybėms. Kaip nurodė pats A. U., jis šios mašinos neketino parduoti, o norėjo gauti išmoką už jos grąžinimą. Tai patvirtina, jog A. U. nesidomėjo šios priemonės rinkos kaina. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog A. U. yra 7 klasių išsilavinimo, bedarbis, kas leidžia teismui manyti, kad jis negalėjo suvokti ar žinoti tikrosios grobiamo turto vertės. Kadangi byloje nėra pakankamai duomenų, jog A. U. suvokė betono padavimo mašinos vertę, todėl teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai, konstatuoja, jog A. U. veika perkvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d.
Teismas laiko, jog A. U. veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d., nes turtas buvo pagrobtas iš saugomos teritorijos. Kaltinamajame akte nurodoma, kad A. U. pagrobė betono padavimo mašiną, stovėjusią Kidulių gaisrinės kiemo teritorijoje. Suprantama, jog gaisrinės teritorijoje negali vaikščioti pašaliniai asmenys be ten dirbančių asmenų leidimo. Be to ir teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad gaisrinės kiemo teritorijoje palikdavo šią mašiną, kad ji būtų prižiūrima ten dirbančių asmenų. Kadangi teritorija priklauso gaisrinei, šioje teritorijoje negali laisvai vaikščioti pašaliniai asmenys, todėl teismas laiko, kad šio požymio pakanka BK 178 str. 2 d. numatytam požymiui inkriminuoti. Be to, tą aplinkybę, jog teisiamajam buvo apsunkintas priėjimas prie norimo pagrobti turto patvirtina ir tai, kad A. U. siekdamas savo tikslo, melagingai pranešė apie nesamą gaisrą, dėl ko gaisrininkai turėjo palikti gaisrinei priklausančią teritoriją.
Dėl bausmės dydžio
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę kaltinamajam A. U. teismas visų pirma atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarytas apysunkis nusikaltimas, taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikalstama veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę – nėra duomenų, kad kaltinamasis A. U. nusikaltimų darymo metu galėtų būti nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas – nėra įrašytas į gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą (t. 1, b.l. 74), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 67-72), anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 1, b.l. 64-65), turi du mažamečius vaikus (t. 1, b.l. 76-77).
Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos baudos, arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Nors teisiamasis anksčiau teistas, tačiau šiuo metu teistumas išnykęs, todėl laikytinas netiestu (BK 97 str. 6 d.). A. U. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdyti nusikaltimai pripažintini baigtais. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. U. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, taip pat atsižvelgtina į tai, kad teisiamasis sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, tai parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. Teisiamasis yra nedirbantis, nesimokantis, baustas administracine tvarka. Kadangi A. U. sistemingai daro pažeidimus, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę.
BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. A. U. veiksmuose nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi ir atlygino padarytą žalą. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 48 str. 2 d. nurodytus dydžius. Šiame straipsnyje nurodoma, jog laisvės apribojimas gali būt skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog jam skirtinas mažesnis negu numatytas vidurkis, tai yra 1 metai laisvės apribojimo. BK 48 str. 4 d. nurodomo, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, kad A. U. yra darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu nedirba, jam skirtinas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų A. U., kad jis laikytųsį įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamąjį būtina įpareigoti neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Jam nustatytina išdirbti 50 valandų per visą laisvės apribojimo bausmės laiką, nes nors šiuo metu nedirba, tačiau jam pradėjus dirbti, ar mokytis, nebūtų apsunkintas įpareigojimo atlikimas bei būtų galimybės suderinti šių veiklų laiką.
Vadovaujantis BK 66 str. reikalavimais į atliktos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. (t. 1, b.l. 99).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikaltimo priemonėmis laikomi įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kiti materialią vertę turintys daiktai, kuriuos kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą, tačiau jų panaudojimas tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos nusikalstamos veikos objektui ar dalykui. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone negali būti pripažįstamas bet koks su jos padarymu susijęs turtas. Tokiam turtui keliami papildomi reikalavimai. Visų pirma nusikaltimo padarymo priemone pripažįstamas specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Pagal teismų praktiką, suformuotą kontrabandos bylose, kelių ar kitokio transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad šio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažintas nusikalstamos veikos priemone, turi būti išnagrinėjamos visos reikšmingos turto panaudojimo šios veikos darymo procese aplinkybės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2011).
Šioje byloje iš A. U. yra paimtas mobilaus ryšio telefonas Nokia630, ličio baterija, SIM kortelė. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo telefonu teisiamasis paskambino gaisrinės tarnybai ir melagingai pranešė apie gaisrą. Šie veiksmai buvo atlikti tikslu, kad gaisrinės tarnybos pareigūnai išvyktų iš savo darbo vietos ir teisiamasis netrukdomai iš jų kiemo galėtų išsivežti betono padavimo mašiną, tai yra šis telefonas buvo panaudotas tam, kad būtų pašalintos kliūtys ir palengvintas nusikaltimo padarymas, kas leidžia daryti išvadą, jog šis telefonas pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone bei konfiskuotinas valstybės naudai.
Ikiteisminio tyrimo metu A. U. turtui buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kadangi byloje civilinių ieškinių nėra, žala civiliniam ieškovui atlyginta, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1b p. laikino sulaikymo laiką nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. vasario 7 d. (2 dienas) pakeisti į 4 dienas laisvės apribojimo ir jas įskaityti į atliktos bausmės laiką.
Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą A. U. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. nuosprendžiui įsiteisėjus iš A. U. konfiskuoti mobilaus ryšio telefoną Nokia 630 su ličio baterija ir perduoti valstybės nuosavybėn, SIM kortelę sunaikinti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį OPEl ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.
Nuorašas tikras.