Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2013-02-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-129-514/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-02-18
Bylos Nr.
A2.6.-129-514/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Administracinė byla Nr. A2.6-129-514-2013
Procesinis Nr. 4-33-3-00076-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.2; 45.4.4; 45.4.5; 52.3; 60
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. vasario 18 d.Plungė
Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­ja Aušra Volskytė,sekretoriaujant Vilmai Grosienei,dalyvaujant adv. Algiui Staškūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo F. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Rietave, ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. D. 2013 m. sausio 22 d., 21.40 val., Rietave, Plungės gatvėje, ties namu Nr. 11, vairavo automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinkęs saugaus greičio ir nesuvaldęs vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, jį apgadino ir išvertė, iš eismo įvykio pasišalino – nuvažiavo, apie tai nepranešęs policijai, tuo F. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133 ir 234 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas F. D. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad važiuojant Rietavo m. Plungės g., esant slidžiai kelio dangai, nesuvaldė automobilio, automobilį sumėtė, trenkėsi į kelkraštį. Manydamas, kad atsitrenkė į bordiūrą, iš įvykio vietos nuvažiavo į netoli esantį kiemą. Įvykio metu buvo sugadintas automobilis, nukrito ratas, todėl ieškojo techninės pagalbos. Tuoj po įvykio nuversto ženklo nepastebėjo, automobilį iš įvykio vietos patraukė, nenorėdamas trukdyti eismui.

Motyvuojamoji dalis

Nors F. D. kaltę pripažino tik iš dalies, jo kaltė įrodyta administracinėje byloje surinktais kt. įrodymais.

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad nuverstas kelio ženklas, žymintis pėsčiųjų perėją, apgadintas automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis dešinės pusės žibintas, bamperis, nukritęs ratas.

Pagal VĮ „Telšių regiono keliai“ informaciją 2013-01-22 kelyje Nr.164 Mažeikiai-Plungė-Tauragė 78,7 km., Rietave, prie pastato Nr.11, autoįvykio metu buvo sugadinta kelio ženklo Nr.534 „pėsčiųjų perėja“ atrama, padaryti nuostoliai 263,03 Lt.

F. D. 2013-01-22 rašytiniame paaiškinime tuoj po įvykio nurodė, kad važiuodamas Plungės g. nesuvaldė automobilio, dėl to atsitrenkė į pakelės ženklą, po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino, nuvažiuodamas už gretimai esančio pastato, kur paliko savo automobilį.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai turi suprasti ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalinti iš įvykio vietos.

Atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 str. 1 d. nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

KET XXX skirsnyje yra numatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui, kurio 231-231.5 punktai detaliai reglamentuoja eismo dalyvio pareigas po įvykio. Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai (KET 234 p.). Vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį yra numatyta Kelių eismo taisyklėse.

F. D. neneigia buvęs įvykio vietoje, tačiau nurodo, kad įvykio metu nepastebėjo jog apgadintas kelio ženklas. Analogiškai parodė ir liudyt. P. B., patvirtinęs, jog po įvykio apžiūrėjus įvykio vietą, išversto ženklo nepastebėjo.

Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojo parodymai vertintini kritiškai. Iš fotonuotraukų matyti, kad kelio ženklas buvo pastatytas ir nuverstas aiškiai matomoje apšviestoje vietoje šalia perėjos. Pats F. D. nurodo, jog automobilis atsitrenkė ir buvo apgadintas taip, kad nukrito automobilio galinis dešinės pusės ratas. Užfiksuoti automobilio galinės dešinės pusės sugadinimai, jų išsidėstymas leidžia manyti, jog buvo užvažiuota ant kelio ženklo.

F. D. aiškinimą, jog po įvykio nepastebėjo išversto ženklo, paneigia policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio turinio matyti, kad pareigūnas, patruliuodamas gatve, pastebėjo išverstą kelio ženklą „pėsčiųjų perėja“, t.y. nuverstas kelio ženklas buvo matomas ir įvykyje nedalyvavusiems asmenims.

F. D. 2013-01-22 rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės tuoj po įvykio (kad važiuodamas Plungės g. nesuvaldė automobilio, dėl to atsitrenkė į pakelės ženklą, po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino) leidžia daryti išvadą, kad jis suvokė buvus kontaktą su kelio įrenginiais, o taip pat patvirtina pažeidėjo kaltę dėl kelio ženklo apgadinimo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos tyčia.

Pažeidėjo paaiškinimą, jog jis neketino išvengti atsakomybės savavališkai pasišalindamas iš įvykio vietos, o automobilį pastatė netoliese, siekdamas išvengti avarinės situacijos, nepanaikina pažeidėjo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kadangi paties pažeidėjo prie automobilio nebuvo. Įvertinus tai, kad jis prieš tai pareigūnų apie apgadintą kelio ženklą neinformavo, rodo siekį išvengti atsakomybės dėl minėto įvykio, prieš tai iš jo pasišalinus.

Konstatuoti, kad F. D. padarė administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d. pakanka, nustatant, jog jis suvokė, kad sukėlęs eismo įvykį iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šios aplinkybės byloje nustatytos nutarime aptartais įrodymais. Kadangi F. D. sukėlė eismo įvykį, sugadino kelio ženklą, pažeisdamas KET 234 p. reikalavimus policijai apie eismo įvykį nepranešęs iš įvykio vietos pasišalino, padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), nustatančių eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, 9 punkto nuostatos įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, 133 punktas įpareigoja vairuotojus važiuoti neviršijant leistino greičio, pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių.

ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio Surinkti įrodymų

Surinkti įrodymai patvirtina, kad F. D. vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 9, 133 p. reikalavimus, kas nulėmė kelio ženklo apgadinimą, jo veika taip pat atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Skirdamas nuobaudas pažeidėjui, teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Pažeidėjas padarė du administracinius teisės pažeidimus, todėl nuobaudos skiriamos už kiekvieną atskirai. Pažeidimų bylas nagrinėja tas pats teismas, todėl galutinai skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str.).

F. D. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, mokosi, padaryta žala nėra didelė, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinus šias aplinkybes, skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

F. D. pri­pa­žin­ti kal­tu:

- padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą, Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir jam paskirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą;

- padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą, Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir jam paskirti administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirti F. D. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 330 str. 1 d. F. D. laikomas netekusiu specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti per nutarime nurodytą laikotarpį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr.LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6030.

Jeigu baudos pažeidėjas negali sumokėti, per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, baudą priverstiniu būdu išieško antstolis (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Teisėja Aušra Volskytė